Daug palankesnė mokestinė aplinka Lenkijoje atima kąsnį ne tik iš Lietuvos verslininkų, bet ir iš valstybės biudžeto. Tuo neabejoja bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.
Mėsos perdirbėjai kalba panašiai – iš 450 mln. eurų vertinamo sektoriaus maždaug trečdalis lėšų lieka šešėlyje, kurį maitina pigi lenkiška mėsa.
Važiavo ir važiuos
Pigesni maisto produktai Lenkijoje tebegundo lietuvius. Kainų skirtumas susidaro ne tik dėl PVM, kuris maisto produktams pas kaimynus yra 16 proc. punktų mažesnis ir tesiekia 5 proc.
Įtakos kainoms daro ir Lenkijos zloto kursas, kuris euro atžvilgiu yra smarkiai nukritęs. Taigi maisto prekių krepšelis pas kaimynus yra net ketvirtadaliu pigesnis.
„Lietuvos rytui“ banko „Swedbank“ pateiktais duomenimis, 2021-aisiais mūsų šalies gyventojai Lenkijoje, atsiskaitydami šio banko kortelėmis, išleido 65 mln. eurų. „Tai 60 proc. daugiau negu 2020-aisiais, kai kaimynams mūsų klientai paliko 41 mln. eurų. 2019-aisiais ši suma siekė 54 mln. eurų“, – sakė banko atstovas Saulius Abraškevičius.
Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, 2021 metų antrąjį pusmetį SEB banko klientai Lenkijoje išleido 75 proc. daugiau lėšų negu tuo pačiu 2020 metų laikotarpiu.
„Augimas atrodo labai didelis, tačiau 2020-aisiais dėl pandemijai valdyti įvestų ribojimų Lietuvos gyventojų kelionės bei atsiskaitymai Lenkijoje smarkiai krito ir spartesnis jų atsigavimas prasidėjo tik 2021 metų vasarą“, – priminė T.Povilauskas.
Pasak jo, tikėtina, kad gyventojų atsiskaitymų vertė Lenkijoje šiemet turėtų toliau augti, o įtakos tam gali turėti dar didesnis maisto kainų skirtumas, kuris skatins daugiau lietuvių keliauti apsipirkti.
„Daug lietuvių už prekes ir paslaugas moka grynaisiais, kuriuos išsikeičia vietoje. Todėl atsiskaitymų kortelėmis duomenys rodo tik dalį jų išlaidų Lenkijoje“, – sakė T.Povilauskas.
Minusas ir pliusai
Politikų argumentas visada toks pat – sumažinus PVM būtiniesiems maisto produktams prekybininkai nenumuš kainų, o biudžetas neteks pajamų. Tačiau, anot D.Dundulio, vien tik šviežiai mėsai sumažintas PVM turėtų daug didesnį teigiamą poveikį nei neigiamą.
„Kad ir ką kalbėtų politikai, sumažinus pridėtinės vertės mokestį mėsai bet kokiu atveju naudą pajustų vartotojai. Nuolat brangstanti energija didina savikainą, tad sumažintas PVM pridengtų jos dalį. Tai padėtų išsaugoti nepakeistas mėsos kainas, o jeigu jos ir kiltų, anaiptol ne tiek, kiek esant dabartiniam tarifui“, – tikino D.Dundulis.
Gali būti, kad sumažinus PVM tam tikrą laiką į biudžetą patektų mažiau mokesčių. Tačiau prarastą šių įmokų dalį netruktų atsverti kitos įplaukos.
„Mokesčių situacija Lietuvoje ir Lenkijoje smarkiai skiriasi. Ryškus ne tik maistui taikomo PVM skirtumas. Skiriasi ir kiti mokesčiai, pavyzdžiui, už kiekvieną darbuotojo uždirbtą zlotą darbdavys sumoka 50 proc. mokesčių, pas mus tie mokesčiai siekia 62,5 proc.
Lenkijoje mažesnis ir pelno mokesnis, ir pakuočių mokesčiai yra labai maži arba apskritai netaikomi. Ten mažesni ir akcizai, tad jų ir mūsų konkurencinės sąlygos smarkiai skiriasi.
Manau, kad vien šviežiai mėsai PVM sumažinus iki lenkiško dydžio atslūgtų apsipirkti pas kaimynus traukiančių mūsų šalies gyventojų srautas, tad nebūtų svetur išleidžiami Lietuvoje uždirbti pinigai“, – sakė D.Dundulis.
Mėsa pas mus yra vienas brangiausių maisto produktų, o nuvažiavus jos pirkti prisiperkama visko – pieno produktų, aliejaus, kruopų, buitinės chemijos. Pastarųjų prekių kainos nedaug skiriasi nuo lietuviškų, bet nuvykus dėl kelių patrauklių prekių šluojama viskas.
Ištirpintų šešėlį
D.Dundulis neabejojo, kad, sumažinus mėsai taikomą PVM, Lietuvoje padidėtų jos produktų gamyba. Vadinasi, daugiau reikėtų darbo jėgos. Be to, padidėjusi gaminių paklausa padidintų šios srities darbuotojų algas, o paaugusios pajamų mokesčių sumos papildytų biudžetą.
„Sumažinus PVM mažėtų ir šešėlinė prekyba mėsos produktais – mažas PVM nepamaitintų šešėlio. Dabar mėsa tebevežama iš Lenkijos ir pardavinėjama slepiant pajamas. O susitraukus šešėlinei prekybai sumažėtų ir rizika sveikatai, kurią kelia pogrindinis mėsos perdirbimo verslas. Pirkėjai pereitų pas legalius prekeivius, vadinasi, ir mokesčių būtų surenkama daugiau“, – kalbėjo D.Dundulis.
Jis priminė, kokį poveikį rinkai padarė maždaug prieš 20 metų sumažinti akcizai alkoholiniams gėrimams. Tuo metu „Norfa“ turėjo vos kelias parduotuves, o pagal tuomečius reikalavimus alkoholio skyriuose turėjo būti atskira kasa ir kasininkas.
„Vos tik akcizai buvo sumažinti, teko įdarbinti dar po kelis kasininkus, kad jie spėtų aptarnauti pirkėjus. Tačiau tai nereiškia, kad lietuviai pradėjo daugiau gerti. Atpigęs alkoholis iš rinkos išstūmė pilstuką ir sumažino alkoholio kontrabandą. Vadinasi, su šešėliu reikia kovoti ekonominėmis priemonėmis – toks verslas turi būti ekonomiškai nepatrauklus. Dabar šešėlinis mėsos verslas Lietuvoje labai didelis, o pričiumpama vos viena kita mokesčius slepianti įmonė“, – teigė pašnekovas.
Lenkai nebenori PVM
Vos tik 2009-ųjų pradžioje iki 21 proc. buvo padidintas PVM maisto produktams, lietuviškos mėsos pardavimas smarkiai krito. Vartojimas, tenkantis vienam gyventojui per metus, susitraukė nuo 86 iki 73 kilogramų.
„Ieškojome priežasčių, kodėl taip nutiko. Manėme, kad dėl krizės apskritai sumenko vartojimas, bet netrukus pamatėme, kad žmonės būriais važiuoja apsipirkti į Lenkiją. Be to, padidinus PVM suklestėjo šešėlinė rinka“, – sakė Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius.
Anot jo, iš pradžių iš Lenkijos buvo atsivežama tik šviežios mėsos, bet netrukus be apskaitos prasidėjo ir produktų gamyba prisidengiant lietuviškos kilmės mėsa.
„Prekybą turgavietėse kontroliuoti ypač sunku. Vos tik prekeiviai pajusdavo, kad yra sekami, tarkim, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, jų rodomos pajamos paaugdavo vos ne trečdaliu. Prieš trejus metus buvo apskaičiuota, kad mėsos sektoriuje iš 450 mln. eurų rinkos maždaug trečdalis – apie 160 mln. eurų pajamų yra nuslepiama“, – sakė jis.
Valstybinė mokesčių inspekcija taip pat yra nurodžiusi, kad apie 34 proc. turgavietėse gaunamų pajamų vertinamos kaip šešėlinės. Būtent fiziniai asmenys, prekiaujantys turguje, nu-slepia didžiąją dalį pajamų.
„Nors pakeistas PVM sukėlė visą šią sumaištį, nė viena šalies valdžia per trylika metų jos neįveikė. Kiekviena Vyriausybė renkasi administravimo – griežtesnės kontrolės kelią. Buvo bandyta įvesti griežtesnę apskaitos sistemą turgavietėse – nepavyko.
Dabartinė Vyriausybė nusprendė, kad nuo 2021-ųjų rugsėjo turgavietėse įsigalios elektroninė apskaita – prekeiviai turės pildyti elektroninį žurnalą, nurodydami parduodamų maisto produktų apskaitą. Bet tokio reikalavimo data buvo atidėta iki šiųmečio sausio, dabar vėl nukelta“, – kalbėjo E.Mackevičius.
Lenkija pateikė Europos Komisijai prašymą, kad maisto produktams apskritai nebūtų taikomas PVM. „Mums tai kelia siaubą“, – neslėpė E.Mackevičius.
Ekonomisto žvilgsnis
Pasak ekonomisto Aleksandro Izgorodino, jeigu šiuo metu ir būtų sumažintas PVM mėsai, jos kainai tai nepadarys teigiamos įtakos, nes ją augina brangstantys energijos ištekliai.
„Svarbus aspektas – valstybės skolinimosi kaina. PVM sudaro didžiausią dalį valstybės biudžeto mokestinių pajamų. Jeigu PVM būtų sumažintas vien tik mėsai, valstybė vis dėlto netektų dalies pajamų. O tai būtų blogai.
Šiemet finansų rinkose situacija Lietuvai gali nebūti tokia palanki kaip 2020–2021 metais. Tikėtina, kad investuotojai šiemet akyliau stebės šalis, kurios per COVID-19 didino biudžeto skolą ir deficitą. Ir didelėmis palūkanomis baus tas, kurios su savo finansais elgiasi neatsakingai.
Taigi Lenkija žaidžia su ugnimi. Jos prašymas panaikinti PVM maistui – politinis ėjimas, už kurį lenkai dar šiemet gali sumokėti didesnėmis palūkanomis. O tai reiškia, kad po kelerių metų jiems gali tekti didinti ir tą lengvatinį PVM, kurį dabar taiko“, – svarstė A.Izgorodinas.
Slaptos prekybos pavojus
Pasak E.Mackevičiaus, jeigu vis dėlto valdžia ryžtųsi sumažinti PVM, turgavietėse neliktų perpardavinėtojų ir jose būtų prekiaujama būtent Lietuvos ūkiuose užaugintų gyvulių mėsa. Dabar to nėra.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, 2020-aisiais ši tarnyba išdavė 145 leidimus prekybai mėsa ir jos gaminiais, iš jų keturiems ūkininkams. Per 2021 m. leidimai buvo išduoti 141 prekiautojui, iš jų trims ūkininkams.
Pasak VMVT valstybinės veterinarijos inspektorės Aurelijos Načienės, neženklinti, nelegalūs produktai kelia grėsmę žmonių sveikatai.
Tokių maisto produktų atsekamumas yra neužtikrinamas: neaišku, kas juos pagamino, iš kokių žaliavų, kokiomis sąlygomis jie buvo laikomi, kokioje temperatūroje mėsa ir jos produktai buvo transportuojami.
Laikinas tarifas spėjo tapti nuolatiniu
Per ankstesnę krizę, prieš trylika metų, „laikinai“ nuo 5 iki 21 proc. padidintas PVM maisto produktams taip ir liko nepajudintas.
Subruzdimo būta ir 2016-aisiais, Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės laikais, kai šviežiai mėsai būta siūlymo PVM sumažinti iki 5 arba 9 proc. Skaičiuota, kad PVM nusileidus iki 5 proc. metinis biudžeto praradimas siektų apie 80 mln. eurų.
Būta sujudimo ir pernai, kai „darbiečiai“ Seime įregistravo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas – nuo 2022 metų sausio 1-osios buvo siūloma nustatyti lengvatinį 5 procentų PVM tarifą būtiniausiems maisto produktams.
Bet niekas nepasikeitė – PVM liko toks, koks buvęs. O ir premjerė Ingrida Šimonytė tvirtino, kad toks sprendimas galutinių maisto kainų vartotojams nesumažintų.
