Valdantieji pritaria sutarties su „Belaruskalij“ nutraukimui, bet ragina palaukti vasario 1 d.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Raimundas Lopata pritaria trečiadienį priimtam Vyriausybės sprendimui pripažinti „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartį keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir ją anuliuoti nuo vasario 1 d.

R. Lopata akcentavo, kad yra tiek teorinių, tiek praktinių galimybių sustabdyti trąšų tranzitą per Lietuvą iki vasario 1 d.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
R. Lopata akcentavo, kad yra tiek teorinių, tiek praktinių galimybių sustabdyti trąšų tranzitą per Lietuvą iki vasario 1 d.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
R. Lopata akcentavo, kad yra tiek teorinių, tiek praktinių galimybių sustabdyti trąšų tranzitą per Lietuvą iki vasario 1 d.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
R. Lopata akcentavo, kad yra tiek teorinių, tiek praktinių galimybių sustabdyti trąšų tranzitą per Lietuvą iki vasario 1 d.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
R.Lopata.<br>T.Bauro nuotr.
R.Lopata.<br>T.Bauro nuotr.
A.Kupčinskas.<br>T.Bauro nuotr.
A.Kupčinskas.<br>T.Bauro nuotr.
S.Skvernelis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
S.Skvernelis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Jan 13, 2022, 12:36 PM, atnaujinta Jan 13, 2022, 12:58 PM

„Manau, kad Vyriausybės sprendimas yra teisingas“, – Eltai sakė R. Lopata.

Sprendimą teisingu laiko ir Seimo Ekonomikos komiteto narys Andrius Kupčinskas.

„Jeigu komisija priėmė sprendimą ir tai neatitinka mūsų nacionalinio saugumo interesų, tai natūraliai ir vertinu“, – tikino A. Kupčinskas.

Galimybių nutraukti tranzitą yra, bet reikia laukti, kaip seksis iki vasario 1 d.

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys R. Lopata akcentavo, kad yra tiek teorinių, tiek praktinių galimybių sustabdyti trąšų tranzitą per Lietuvą iki vasario 1 d.

„Teoriškai iš tikrųjų tokia galimybė yra. Yra ir praktinių galimybių tą atlikti, bet amerikietiškos sankcijos yra amerikietiškos sankcijos. Abejoju, kad atsiras tokių, kurie išdrįs patekti į antrajį sankcijų paketą, kuris vykstant tokiam procesui gali atsirasti. Abejoju, ar privatūs vežėjai ryšis tokiam veiksmui“, – aiškino NSGK komiteto narys.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys A.Kupčinskas nebuvo linkęs prognozuoti, ar trąšų tranzitą iki vasario 1 d. sustabdyti pavyks, bet tiki, kad kontroliuojančios institucijos dėl to padarys viską.

„Palaukime vasario 1 d. ir pamatysime. Aš dabar neprognozuosiu, valstybė imasi veiksmų, komisija įvertino visus niuansus, kurie svarbūs nacionaliniam saugumui ir tada aš tikiu, kad kontroliuojančios institucijos padarys viską, kas reikalinga“, – tvirtino A. Kupčinskas.

Lietuva gali toliau vykdyti vertybinę politiką

A. Kupčinskas mano, kad ši istorija buvo pamokanti ir valstybė toliau vykdys vertybinę politiką.

„Žiūrima, daromi visi veiksmai, ateis vasario 1-oji ir pamatysime. Aš manau, kad iš šitos istorijos yra pakankamai pasimokyta ir sprendžiama, kad valstybei būtų kuo mažesni nuostoliai ir aišku, kad valstybė galėtų ir toliau vykdyti savo vertybinę politiką, pagrįstą demokratijos pagrindais ir šioje vietoje bus padaryta viskas su kuo minimaliausia žala Lietuvai“, – tikino EK narys.

Tuo tarpu R. Lopata pabrėžė amerikietiškų sankcijų rimtumą, kas gali padėti nutraukiant tranzitą.

„Sankcijos iš Europos Sąjungos „Belaruskalij“ ir dabar yra, kalba yra apie tam tikras trąšų, konkrečiai kalio, kategorijas. Šiuo atveju amerikietiškos sankcijos numato visai produkcijai, turiu omeny ir 40-uką, ir 60-uką, kalbant apie kalio sodrumą.

40-uką Europos Sąjunga yra taip pat uždraudusi, bet 60-ukas kadangi yra paklausus, tai dėl šių interesų Europos Sąjunga netaiko sankcijų būtent šiai kategorijai kalio trąšų.

Manau, kad trinčių gali būti, bet dar kartą pasikartosiu, amerikietiškos sankcijos yra labai rimtas dalykas, net pirmųjų sankcijų užteko tam, kad bankai praktiškai nesiryžtų aptarnauti šito sandorio“, – pabrėžė NSGK narys.

S. Skvernelis: žala gali siekti kelioliką milijardų eurų

Opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis „stipriai pritemptu“ vadina Vyriausybės sprendimą pripažinti „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) sutartį su Baltarusijos valstybine įmone „Belaruskalij kaip keliančia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui.

„Galima labai plačiai žiūrėti, kas yra grėsmė nacionaliniam saugumui, ir galima žiūrėti realiai. Šiandien labai paprastai žiūrint, suvesti, kad važiuoja vagonai su trąšomis per Lietuvą, ir tai yra grėsmė nacionaliniam saugumui... tai jokios tiesioginės grėsmės nematau. Tai yra išvestiniai dalykai“, – Eltai sakė S. Skvernelis.

Pasak ekspremjero, jungtiniame Ekonomikos bei Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSG) komitetų posėdyje jis neišgirdo svarių argumentų, kurie leistų pagrįsti Ministrų Kabineto priimtą sprendimą. Juo labiau, politikas pažymi, kad sprendimas nuo vasario 1 d. nutraukti LTG sutartį su „Belaruskalij“ pakenks ir Lietuvos ekonomikai.

„Valdantieji komitete teigė, kad dėl visų tiesioginių pasekmių: sutarties nutraukimas, tiek geležinkelių, tiek Klaipėdos uosto pajamų negavimas, Birių krovinių terminalo pajamų netekimas, darbuotojų atleidimas, plius sutarties neįvykdymas su trečiąja šalimi, kur tas krovinys turėjo patekti, tikrai bus pretenzijų, teisinių ginčų. Pagal pateiktą informaciją žala gali būti nuo 1 iki keliolikos mlrd. eurų“, – įsitikinęs jis.

S. Skvernelis įsitikinęs, kad pagal tarptautinę bei Europos Sąjungos teisę privatūs šalyje veikiantys vežėjai turės galimybę užtikrinti tolesnį baltarusiškų trąšų gabenimą. Tuo metu teisiniai ginčai, parlamentaro nuomone, Lietuvai taip reikštų finansinius praradimus.

„Tarptautiniuose teismuose mes susidursime su rimta teisine problema. Be tos ekonominės žalos, kurią valstybė patirs, be to, kad tos trąšos vis tiek pateks į rinką, nes yra didelis poreikis, be to, kad Baltarusija tai, matyt, padarys per kaimynines valstybes arba suras dar kitą kelią, tai mes, kaip valstybė, turėsime ir teisinių išlaidų, kurios taip pat, matyt, bus milijoninės“, – neabejoja ekspremjeras.

Tačiau jis sako palaikantis idėją kelti sankcijų „Belaruskalij“ klausimą Europos Sąjungos lygmeniu, tačiau kartu priduria abejojąs, ar Vyriausybei pakaktų svarių argumentų įtikinti kitų šalių atstovus palaikyti tokį siūlymą.

„Matyčiau diskusiją europiniu lygmeniu. Reikės Komisijai priiminėti sprendimus. Matyt, tuomet būtų pateikta ta pati informacija, ką mums vakar pateikė apie amerikietiškų sankcijų kilmę, kaip tai įvyko. Ir apie tai, ar bus poveikis vadinamam Baltarusijos režimui (o to poveikio, pasirodo, nėra) tai tokiu atveju aš nežinau, ar Europos Sąjunga tokį sprendimą priimtų“, – tvirtino „Vardan Lietuvos seniūnas, kartu pridurdamas, kad jeigu vis tik pavyktų pradėti diskusiją dėl sankcijų ES lygiu, kartu Lietuva turėtų kelti kompensacijų dėl patirtų nuostolių klausimą.

„Jeigu atsirastų argumentai ir ant stalo būtų labai aiškiai padėta, kad iš tikrųjų yra realus poveikis ir nebus jokių alternatyvų, tai yra vienintelis teisingas ir protingas žingsnis. Kad tai būtų bendros europinės sankcijos ir lygiagrečiai būtų reikalaujama, kad būtų ir kompensacija Lietuvai už praradimus dėl šių sankcijų įvedimo. Tai vienintelis kelias, kuris yra protingas, realus ir juo reikia eiti“, – pabrėžė S. Skvernelis.

ELTA primena, kad trečiadienį vykusiame Vyriausybės posėdyje buvo nutarta, jog „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartis kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir sutartis bus anuliuota nuo vasario 1 d.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.