Pirtelė ant jūros kranto – apsivanoji ir šoki į bangas: problema, kad ji nelegali ir iškrapštyti niekaip nepavyksta

Į griežtai saugomą Kuršių nerijos nacionalinį parką (KNNP), oficialų paplūdimį prie Nidos, galima atsitempti pirtele paverstą vagonėlį, rinkti pinigus už teikiamas paslaugas ir daugiau nei pusmetį žaisti katės-pelės žaidimą su valstybinėmis tarnybomis liekant nenubaustam.

Vagonėlio-pirtelės savininkui gresia bauda nuo 150 iki 400 eurų, o jei veikla vystyta juridinio asmens – nuo 250 iki 650 eurų.<br>ve.lt nuotr.
Vagonėlio-pirtelės savininkui gresia bauda nuo 150 iki 400 eurų, o jei veikla vystyta juridinio asmens – nuo 250 iki 650 eurų.<br>ve.lt nuotr.
Vagonėlio-pirtelės savininkui gresia bauda nuo 150 iki 400 eurų, o jei veikla vystyta juridinio asmens – nuo 250 iki 650 eurų.<br>ve.lt nuotr.
Vagonėlio-pirtelės savininkui gresia bauda nuo 150 iki 400 eurų, o jei veikla vystyta juridinio asmens – nuo 250 iki 650 eurų.<br>ve.lt nuotr.
A.Feser.<br>ve.lt nuotr.
A.Feser.<br>ve.lt nuotr.
A.Burkšas.<br>ve.lt nuotr.
A.Burkšas.<br>ve.lt nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Denisas Nikitenka, www.ve.lt

Jan 14, 2022, 7:41 PM

Tokia absurdo teatrą primenanti istorija neringiškius verčia skėsčioti rankomis.

Vietiniai pusiau rimtai, pusiau juokais dažnai mėgsta išsireikšti, jog Kuršių nerijoje net šuns būdos be derinimo su daugybe valstybinių institucijų nepasistatysi. Tačiau kaip ir tame rašytojo Georgo Orwello romane „Gyvulių ūkis“, taip ir pusiasalyje galioja posakis: „Visi gyvuliai lygūs, bet kai kurie lygesni už kitus.“

Praėjusių metų vidurvasarį oficialaus Nidos paplūdimio šiaurinėje dalyje, kuri skirta poilsiautojams su naminiais gyvūnais, netikėtai atsirado gyvenamasis vagonėlis-priekaba, kuriame be jokių leidimų ir derinimų paslaugas teikia pirtis.

„Tiksliai nepasakysiu, bet už jos paslaugas buvo imamas apie 100 eurų mokestis. Ir žmonės noriai naudojosi. Tačiau tai – nelegaliai pastatyta transporto priemonė pajūrio zonoje, tokių objektų ten negali būti.

Mūsų direkcija kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariatą, bet gavome atsakymą, kad policija bausti negali. Tokios teisės nuo 2021 m. liepos 1-osios nebeturime ir mes, nes panaikinta kontrolės funkcija“, – „Vakarų ekspresui“ sakė KNNP direktorė Aušra Feser.

Parko vadovybė dar liepą kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Klaipėdos valdybą.

Rašte nurodoma, jog, remiantis Neringos miesto savivaldybės administracijos pateiktais duomenimis, vagonėlio-pirtelės savininkas – vilnietis verslininkas R. P. (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pažeidė LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, kuriame įtvirtinta, jog valstybinių parkų funkcinio prioriteto zonose draudžiama laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar minėtai paskirčiai naudojamus kilnojamus objektus arba įrenginius.

Taip pat buvo pažeistas ir Pajūrio juostos įstatymas, pagal kurį privažiuoti prie jūros kranto ir atsigabenti savo įrangą, inventorių toje vietoje gali tik fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie užsiima megėjiška žvejyba bei ekstremaliomis sporto šakomis (jėgos aitvarai, banglentės ir pan.).

Beje, paminėtas verslininkas R. P. jau pagarsėjęs sostinėje: pernai vasarą Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnai atliko kratą vienos Vilniaus gatvės name. Įtariama, kad iš sostinės Savivaldybės administracines patalpas išsinuomojusi viena bendrovė jas nelegaliai pernuomojo kaip gyvenamuosius butus ir iš to galimai pelnėsi ne tik įmonė, bet ir šešėlinis jos vadovas R. P. Pastarasis įtarimus atmetė.

Pareigūnus ignoruoja

„Vakarų ekspresui“ susisiekus su AAD Klaipėdos valdybos Jūros aplinkos apsaugos inspekcija, ši vagonėlio-pirtelės istorija įgavo dar daugiau spalvų. Pasirodo, pagal Lietuvoje galiojančią tvarką galimai nelegaliai pirtelės versliuką KNNP užsukęs apsukrus asmuo gali mažiausiai 8 mėnesius likti nebaudžiamas ir toliau vykdyti savo veiklą, rinkdamas pinigus bei spjaudamas į bet kokius galiojančius įstatymus.

„Vagonėlio savininkas, švelniai tariant, nėra linkęs bendradarbiauti. Į Vilnių jam registruotu laišku buvo išsiųstas kvietimas pateikti nustatytų aplinkybių paaiškinimus, tačiau laiškas grįžo atgal, nepasiekęs adresato. Tuomet buvo išsiųstas dar vienas registruotas laiškas jau informuojant apie paskirtą baudą. Ir šis grįžo atgal neseniai.

Išsiųstas ir antrasis analogiškas laiškas. Jei ir šis nepasieks adresato, mes turėsime teisę nedalyvaujant tam asmeniui surašyti administracinių nusižengimų protokolą ir paskirti baudą,“ – „Vakarų ekspresui“ sakė minėtos inspekcijos vyriausioji specialistė Gintarė Šešplaukė.

Aplinkosaugininkai nustatė, kad buvo pažeisti du Administracinių nusižengimų kodekso straipsniai. Pagal vieną jų buvo pažeistas Saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo režimas neteisėtai pastatant, laikant ar naudojant apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius.

Taip pat pažeistos ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymo nustatytose LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

Vagonėlio-pirtelės savininkui gresia bauda nuo 150 iki 400 eurų, o jei veikla vystyta juridinio asmens – nuo 250 iki 650 eurų.

Absurdiškiausia, kad tokie bandymai nubausti įžūlųjį verslininką labiau primena biurokratinį pokerį lošiant vienam prie stalo. Dabar, išsiuntus antrąjį pranešimą apie paskirtą baudą bei reikalavimą patraukti iš teritorijos vagonėlį-pirtelę, aplinkosaugininkams vėl reikės laukti 2 mėn., kol turės teisę jau realiai paskirti baudą. O tada apsukruolis gali skųsti tokį sprendimą teismui. Įsisukus šio karuselei vagonėlis ir toliau stovėtų Nidos pliaže nejudinamas.

„Mes turime įrankių, tik procedūros ilgai užtrunka, nes tokia yra tvarka. Jei byla nukeliaus į teismą, šis gali skirti ir didesnę baudą, nes nepaisant teisėtų reikalavimų ir nepašalinant vagonėlio būtų pasitelkti antstoliai“, – komentavo aplinkosaugininkė.

Panašus atvejis, tik Kuršmarių pakrantėje prie Gintaro įlankos Juodkrantėje, jau yra nutikęs 2008–2009 m. Anuomet nelegaliai gyvenamąjį vagonėlį buvo pasistatęs taip pat verslininkas, buvęs A. Paulausko politinis bendražygis R. Zujevas.

Šis nesutiko pripažinti padarytų pažeidimų, vagonėlio nepatraukė, bylinėjosi teismuose, kol 2009 m. ši transporto priemonė pasitelkus antstolius buvo pašalinta priverstinai. Šiuos darbus apmokėjo tuometis Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas ir teismui pateikė ieškinį dėl lėšų išieškojimo.

Pirtelės bus

Daugiau nei keistą situaciją dėl vagonėlio Nidos pliaže komentavęs Neringos miesto savivaldybės tarybos Biudžeto, finansų ir ūkio valdymo komiteto pirmininkas Arūnas Burkšas įžvelgė taikomus dvejopus standartus.

„Neseniai žmonės Nidoje, prie savo namų, gražiai naujomis trinkelėmis išklojo kiemą, pasodino gėlių, sutvarkė aplinką. Dabar – visas kiemas virtęs purvynu, jame į krūvas sudėtos trinkelės. Mat jų buvę per daug, todėl reikėjo išardyti ir gauti kažkokius derinimus, perkloti trinkeles pagal reikalavimus.

Pamėgink tvorą pasistatyti, langus naujus susidėti Nidoje be atitinkamų institucijų pritarimo – baudą gausi greitai. O čia? Stovi nelegalus vagonėlis pliaže, fiksuojamas akivaizdus pažeidimas, bet iškrapštyti to objekto niekaip negali.

Labai skirtingai mūsų valstybėje taikomi draudimai ir baudos“, – teigė politikas.

Be kita ko, jis informavo, kad miesto Taryboje bus svarstoma leisti legaliai dviejuose pliažuose Nidoje ir Juodkrantėje pastatyti pirteles ir teikti tokias paslaugas.

„Poreikis yra, žmonėms patinka ant jūros kranto pirtyje pasivanoti ir šokti į bangas. Tačiau tos pirtelės atsiras civilizuotai ir legaliai: bus patvirtintas aprašas, skelbiamas vietos nuomos aukcionas, mokama rinkliava į Neringos miesto savivaldybės, mokesčiai – į valstybės biudžetus, pirtelės privalės atitikti visus priešgaisrinės saugos reikalavimus, atrodyti estetiškai ir t.t.

Ką mes matome Nidos pliaže dabar? Vykdo komercinę veiklą nelegaliai pastatytoje pirtyje, kuri galbūt neatitinka jokių priešgaisrinės saugos reikalavimų. Jau nekalbu apie estetinį vaizdą, vizualinę taršą. O ar už vykdomą komercinę veiklą mokami mokesčiai, čia jau Valstybinė mokesčių inspekcija galėtų pasidomėti“, – teigė A. Burkšas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kokių klausimų vengia prezidentas G. Nausėda?