Pirmoji pasikeitusį požiūrį pajuto Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), sausio 10-ąją paskelbusi kvietimą teikti paraiškas dėl kompensacijų įsirengiant saulės elektrines.
Vien per pirmąją parą buvo pateikta beveik 3 tūkstančių paraiškų – tiek norinčiųjų anksčiau užsiregistruodavo per mėnesį.
Paraiškos dar bus priimamos iki vasario 11-osios, nors fonde esančių pinigų jau dabar nepakanka.
„Baigiasi finansinis laikotarpis, todėl ištekliai yra riboti.
Tikimės, kad valdžia ras priemonių ir jomis pasinaudos per kilusią žaliosios energijos bangą“, – sakė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius.
Fondą viršijo per dieną
Per pirmąją parą paraiškas pateikę beveik 3 tūkstančiai gyventojų siekia įsirengti saulės elektrines, kurių bendroji galia siekia 24 MW. Vidutinės planuojamos elektrinės galia vidutiniškai siekia 8 kW, o prašomos kompensacijos dydis – 2800 eurų.
APVA paskelbė, kad paraiškos padavimo diena neturės įtakos skiriant paramą.
Šiemetis ES struktūrinių fondų „pyragas“ nėra didelis – jame yra 5,3 mln. eurų, o vien per pirmąją dieną prašomų kompensacijų suma pasiekė 7,8 mln. eurų.
Iš turimo šiemetinio fondo 4,1 mln. eurų atiteks saulės elektrinėms namų ūkiuose, o likę pinigai bus išdalyti gyventojams, kurie perka jėgainę nuotoliniame parke.
Išjudino augančios kainos
LAIEK prezidentas M.Nagevičius įsitikinęs, kad neregėtą saulės elektrinių populiarumą nulėmė rekordiškai pabrangusi elektra: „Kainos smarkiai kandžiojasi visoje Europoje. Ypač nukentėjo tie, kurie buvo pasirinkę su biržos kaina susietus elektros įkainius.“
Pasak M.Nagevičiaus, ir anksčiau į saulės elektrines besidairantys žmonės pirmiausia dėmesį kreipdavo į finansinę naudą. Tiesa, juos skatino ir noras būti šiuolaikiškiems, prisidėti prie taršos mažinimo.
„Žmones įtikino gerieji pavyzdžiai ir smarkiai pabrangusi elektra. Juk iš tiesų geriau kas mėnesį mokėti mažiau už elektrą, o sutaupytus pinigus investuoti, pavyzdžiui, į vaikų išsilavinimą“, – kalbėjo specialistas.
M.Nagevičius pripažino, kad šiandieninė situacija nėra palanki, nes baigiasi vienas ES struktūrinių fondų laikotarpis, o iš kito pinigai bus pasiekiami geriausiu atveju šių metų pabaigoje.
„Valstybė yra nusistačiusi žaliąjį kursą – skatina energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių. Dabar labai svarbu pasinaudoti kylančia banga, bet fonde yra likę paskutiniai šio laikotarpio trupiniai“, – kalbėjo LAIEK prezidentas.
Jo nuomone, geriausia išeitis būtų patenkinti visas gaminančiais vartotojais tapti norinčių gyventojų paraiškas, o kompensacijas už įsirengtas saulės jėgaines užbaigti mokėti vėliau: „Manau, galimybė atgauti dalį investicijų jau per porą metų būtų patraukli ir nestabdytų plėtros.“
Būtina gerinti infrastruktūrą
Žaliosios energetikos ekspertas pripažino, kad iššūkių yra ir daugiau. Jau dabar dalis namų ūkių susiduria su elektros tinklo problemomis ir negauna leidimo įsirengti saulės jėgainę.
„Kol kas ši dalis nėra labai didelė – bendrovė „Elektros skirstymo operatorius“ (ESO) nepatenkina iki 10 proc. paraiškų, bet netolimoje ateityje problemų daugės. Todėl būtina dalį iš struktūrinių fondų gaunamų pinigų nukreipti į elektros tinklų stiprinimą“, – sakė M.Nagevičius.
Jo nuomone, dalį problemų galima išspręsti numačius pinigų energijai kaupti skirtiems akumuliatoriams. Juose sukaupta elektros energija į tinklus patektų vėliau, kai sumažėja apkrovos.
„Vyriausybė turi daug instrumentų. Juolab kad atsinaujinančioji energetika – pati pigiausia. Saulės elektrines įsirengiantiems namų ūkiams kompensacijas būtų galima mokėti ir iš fondo, į kurį patenka už parduotus taršos leidimus patekę pinigai“, – sakė M.Nagevičius.
Pirmenybė – mažiesiems
APVA numatė aiškius kriterijus, pagal kuriuos skirstys paramą. Daugiau vertinimo balų gaus mažosios elektrinės, kurių galia yra iki 5 kW. Taip pat tos, kurios įrengiamos ant namo stogo ar sienos, o ne žemės sklype.
Ant stogo ar sienoje įrengta jėgainė bus vertinama 5 balais, o žemės sklype statomai elektrinei skiriamas tik 1 balas.
Kad kuo daugiau namų ūkių taptų gaminančiais vartotojais, aukštesniu balu vertinamos mažesnės galios elektrinės. Didžiausias – 5 balų įvertinimas skiriamas iki 2 kW galios jėgainei. 5 kW saulės elektrinė bus vertinama 3,5 balo, o 9–10 kW jėgainei teks tik 0,5 balo.
Skatinimo suma išliko ta pati – 323 eurai už 1 kW saulės elektrinės įrengtosios galios. Parama skiriama iki 10 kW galios jėgainei, tad didžiausia suma gali siekti 3230 eurų.
Jau spėjo įsitikinti gaunama nauda
Lietuvoje saulės elektrinės ėmė sparčiai populiarėti prieš trejus metus. Tam įtakos turėjo ir sumažėjusios jėgainės įsirengimo sąnaudos, ir mokamos kompensacijos, ir sparčiai brangstanti elektros energija.
2015 m. šalyje buvo registruoti tik 63 gaminantys vartotojai, o 2018 m. jų skaičius siekė 1097.
Pakilimas prasidėjo 2019-aisiais, kai per metus gaminančių vartotojų patrigubėjo (3384). 2020 m. jų buvo jau 8640, o 2021 m. – 14 281.
Šių metų pradžioje ESO buvo įregistravusi 14 324 iš saulės energijos elektrą gaminančius ūkius, kurių bendroji galia siekė jau 147,7 MW.
