„Daugiau apie įmonių planus, kad jos juos keičia, informacijos nėra. Yra nerimo, ir visi, žinoma, tikisi, kad situacija deeskaluosis ir išsispręs, tai to paties tikimės ir mes“, – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei agentūros „Investuok Lietuvoje“ renginyje pirmadienį sakė A. Armonaitė.
„Neprisidėjo prie investicinės aplinkos patrauklumo pastarojo meto įvykiai (Kinijos paskelbtos neoficialios sankcijos Lietuvos verslui dėl Taivaniečių atstovybės atidarymo Vilniuje pernai rudenį – BNS), bet mes tikimės, kad tai bus paskata Lietuvai priimti tokius sprendimus, kaip tuos, kuriuos aptarėme šiandien, kalbant, pavyzdžiui, apie talentus ir kai kuriuos kitus verslo aplinkos sprendimus“, – pridūrė ji.
„Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis sakė taip pat neturintis informacijos apie pasikeitusius investuotojų Lietuvoje planus.
Ekonomistas ragina per anksti nedžiūgauti dėl Taivano žadamų investicijų: ploti galėsime, kai žodžiai virs darbais
„Kas liečia dėl kažkokių investuotojų atsisakymų savo planų, tai mes tokių žinučių neturime. Bet, žinoma, tai labai neramina, jeigu tai užsitęs. Aš manau, kad reikia daugiau laiko, kad galėtume realiai suvokti, koks tai yra poveikis“, – pirmadienį BNS sakė E. Čivilis.
Užsienio žiniasklaida gruodį skelbė, jog Kinija spaudžia Vokietijos automobilių dalių gamintoją „Continental“ nebenaudoti jos gamykloje Lietuvoje pagamintų komponentų.
A. Armonaitė gruodžio pabaigoje delfi.lt patvirtino gavusi jai ir užsienio reikalų ministrui adresuotą Vokietijos įmonių asociacijos kreipimąsi apie patiriamą spaudimą iš Kinijos, tačiau abejojo, ar yra reali grėsmė, kad didelės tarptautinės verslo kompanijos trauksis iš Lietuvos.
Užsienio investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis neseniai sakė, kad 40 proc. apklaustų Lietuvos įmonių patiria sunkumų dėl Kinijos sankcijų. Jis pripažino, kad užsienio investuotojai renkasi politiškai stabilias šalis, todėl Lietuva „kažkiek“ nusileis aplinkinėms valstybėms.
Pirmadienį pristatyta vadinamoji baltoji knyga „Globali kova dėl talentų. Galimybė Lietuvos proveržiui“, kurioje pateikiami siūlymai talentams į Lietuvą pritraukti – mokestinės ir finansinės paskatos, pritraukimo ir integracijos bei kitos priemonės.
Siekiant pritraukti talentus, siūloma bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, skatinti į Lietuvą sugrįžti aukštos kvalifikacijos specialistus, skatinti tikslinių talentų rekomendavimą, didinti darbdavių motyvaciją pritraukti talentus bei samdyti užsienio ir emigravusius Lietuvos specialistus.
Be to, siūloma peržiūrėti migracijos procedūras ir administracinę praktiką, rengti lietuvių kalbos kursus užsieniečiams, geriau integruoti užsienio studentus.
A. Armonaitė pirmadienį, be to, sakė, jog Taivanas domisi lietuviškomis prekėmis bei investicijų Lietuvoje galimybėmis.
„Dėl Taivano, iš tikrųjų yra nemažas susidomėjimas tiek lietuviškomis prekėmis, kaip eksporto kryptimi, tiek ir investicijų“, – sakė A. Armonaitė.
„Mes, žinoma, dirbame ties aukštos pridėtinės vertės sektoriais, tokiais, kaip puslaidininkiai. Paprastai tokie sektoriai reikalauja daugiau įdirbio, daugiau laiko. Tai šiuo metu tas vyksta darbas ir tikiuosi, kad tai duos apčiuopiamų rezultatų“, – pridūrė ji.
Pasak „Investuok Lietuvoje“ vadovo, Taivanui ketinant investuoti Lietuvoje procesai gali užtrukti.
„Susidomėjimo tikrai yra daug. Tikrai tas politinis aktyvumas jaučiasi ir įmonių lygyje. Tačiau vėlgi, verslai nėra tokie inertiški, kad taip greitai priimtų vieną ar kitą sprendimą. Jeigu yra kalba apie kažkokias investicijas, tai yra procesas, trunkantis kartais ir keletą metų“, – teigė E. Čivilis.
Daryti išvadas apie nuostolius dar anksti
Visgi A.Armonaitė tvirtina, kad šiuo metu daryti vienokias ar kitokias išvadas apie nuostolius, patirtus Kinijai ėmus taikyti ribojimus Lietuvos verslui, dar yra anksti. Ministrė pažymi, kad šiuo metu dar nėra sulaukta oficialių duomenų apie prekybos rodiklius paskutinį praėjusių metų mėnesį. Ji akcentuoja, kad Pekino sprendimai apsunkinti Lietuvos verslo padėtį apskritai negali būti laikomi oficialiomis sankcijomis, todėl skaičiuoti patiriamus nuostolius yra sudėtinga.
„Duomenys, kuriuos mes turime, nėra gruodžio mėnesio. Turime lapkričio duomenis, dėl to negalime pasidaryti tikslesnių išvadų apie tuos realius prekybos apribojimus. Mes turime reikalą su šalimi, kuri pasielgė netipiškai. Tai nėra sankcijos. Tai yra neva sistemos klaida. Vadinasi, mes negalime susirinkti visų duomenų apie realų poveikį“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo A. Armonaitė.
Ministrė pažymi, kad sunkumų dėl Kinijos spaudimo patiria ne tik Lietuva, bet ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių įmonės.
„Ką aš jau esu kalbėjusi ne kartą, ir kas yra visiška tiesa: Europos Sąjunga turi turėti bendrą prekybos politiką, nes tai yra iš esmės ataka ne prieš Lietuvą, tai yra tiesiog ataka prieš bendrą ES rinką. Rinka yra gerai suintegruota. Lietuvos verslas yra europinėse grandinėse. Ne tik Lietuvos verslas jaučia šitą poveikį“, – įsitikinusi ministrė.
Politikė taip pat paragino ES lygmeniu kur kas greičiau priiminėti sprendimus, leisiančius priešintis prekybos pagalba taikomai prievartai, bei sparčiau apsispręsti dėl Europos Komisijoje (EK) derinamo 130 mln. eurų vertės apyvartinių paskolų paketo, kurį inicijavo Lietuva.
„Jeigu mes norime (parodyti – ELTA) ir matome, kad Europa yra globali žaidėja, nepriklausoma nuo trečiųjų šalių ir ji gali kalbėti vienu balsu su galingomis trečiosiomis šalimis, dabar yra tas metas tai parodyti. Anti-Coercion mechanizmas, turi būti svarstomas greičiau negu po pusės metų. Lietuvos pateiktos pagalbos schemos, kurios šiuo metu yra Europos Komisijoje, taip pat turi būti apsvarstytos greičiau“, – įsitikinusi A. Armonaitė.
Susiję straipsniai
Neseniai pranešta, kad Taivanas artimiausiu metu pasiūlys 1 mlrd. JAV dolerių paskolų fondą bendriems Lietuvos ir Taivano verslo projektams, be to, jis žada įsteigti 200 mln. JAV dolerių fondą, skirtą investicijoms į Lietuvos pramonę.
Kinija pastaruoju metu reiškė protestus dėl Lietuvos plėtojamų ryšių su Taivanu, šios salos atstovybės atidarymo Vilniuje.
Kinija rudenį sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas, be to, ji išbraukė Lietuvą iš muitinės sistemų, todėl lietuviški kroviniai negali patekti į šalį.