Išsipildė tai, ko Lietuvos verslai baiminosi labiausiai – iš šalies iškeliaus šimtai milijonų eurų: mums tai kelia siaubą

Sumažinus pridėtinės vertės mokestį (PVM) pirkėjai nieko nepajus, nes visą naudą susigriebs prekybininkai. Taip dažnai postringauja mūsų politikai. Tačiau Lenkijos pavyzdys rodo, kad gali būti ir kitaip.

Lietuviai yra ypač pamėgę „Biedronka“ parduotuves Lenkijoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuviai yra ypač pamėgę „Biedronka“ parduotuves Lenkijoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jau ir iki šiol dalis lietuvių apsiperka Lenkijoje. Dabar galima laukti dar didesnio jų antplūdžio į kaimynų parduotuves.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Jau ir iki šiol dalis lietuvių apsiperka Lenkijoje. Dabar galima laukti dar didesnio jų antplūdžio į kaimynų parduotuves.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Lietuviai yra ypač pamėgę „Biedronka” parduotuves Lenkijoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuviai yra ypač pamėgę „Biedronka” parduotuves Lenkijoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
D.Dundulis.<br>D.Umbraso nuotr.
D.Dundulis.<br>D.Umbraso nuotr.
T.Povilauskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
T.Povilauskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
A.Butkevičius.<br>T.Bauro nuotr.
A.Butkevičius.<br>T.Bauro nuotr.
M.Morawieckis: „Valstybė yra kaip šeima, kurioje sunkiais laikais privaloma padėti vieni kitiems.“
M.Morawieckis: „Valstybė yra kaip šeima, kurioje sunkiais laikais privaloma padėti vieni kitiems.“
Daugiau nuotraukų (7)

Specialiai „Lietuvos rytui“, Varšuva, Vilnius

Jan 18, 2022, 12:55 PM, atnaujinta Jan 19, 2022, 12:56 PM

„Mums tai kelia siaubą“, – neseniai pripažino Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius, išgirdęs apie Varšuvos ketinimus kreiptis į Europos Komisiją dėl nulinio PVM maisto produktams.

Ir tai, ko mūsų verslininkai labiausiai baiminosi, išsipildė: Lenkija nuo vasario 1 dienos pusmečiui panaikins PVM tarifą daugumai pagrindinių maisto produktų.

Kaimyninėje valstybėje jis ir taip mažesnis negu pas mus (21 proc.) ir siekia vos 5 proc. Dabar šešiems mėnesiams – nulis.

Reaguodami į tai Lenkijos prekybininkai paskelbė, kad nuo vasario 1 dienos bus apkarpytos tūkstančių pavadinimų prekių kainos. Vadinasi, lietuvių nuogąstavimai, kad viską susišluos gamintojai ir pardavėjai, yra laužti iš piršto.

Kreipėsi ir į pirkėjus

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis, pristatydamas nulinio PVM projektą, pasiuntė įspėjimą gamintojams ir prekybos tinklams.

Anot jo, vyriausybė kontroliuos, ar PVM mokesčio panaikinimas atsitiktinai netapo 5 procentų pelnu parduotuvei ar gamintojui.

M.Morawieckis taip pat kreipėsi į pirkėjus, kad jie stebėtų, ar maisto produktų kainos sumažės.

„Valstybė yra kaip šeima, kurioje sunkiais laikais privaloma padėti vieni kitiems“, – teigė Lenkijos premjeras.

Anot jo, nulinis PVM maisto produktams kiekvienos šeimos išlaidas maistui per mėnesį sumažins apytiksliai dešimčia eurų.

PVM nebus sumažintas tiems maisto produktams, kurie buvo vadinami prabangos arba kenkiančiais sveikatai, – jiems buvo taikomas 23 procentų tarifas. Tai, pavyzdžiui, ikrai, austrės, kitos jūrų gėrybės, taip pat cukrus, alkoholis.

Prekybininkai sukruto

Kaimyninės šalies prekybininkai nusprendė nelaukti, kol pirkėjai ims juos įskundinėti ar pradės lankytis kontrolieriai.

Antai tenykščio „Lidl“ parduotuvių tinklo vadovybė pranešė, kad nuo vasario 1 dienos sumažins dviejų tūkstančių maisto produktų kainas.

Tokią pat žinią pasiuntė ir kito Vokietijos kapitalo tinklo „Aldi“ vadovai.

Manoma, kad tai padarys ir „Biedronka“ – didžiausias Lenkijos prekybos tinklas.

„Galutinė prekių kaina priklauso nuo įvairių veiksnių, tačiau jeigu dabar įsigalios prievolė sumažinti maisto produktų kainas dėl nulinio PVM įvedimo, mes, prekybininkai, tai padarysime“, – žadėjo Lenkijos prekybos ir platinimo organizacijos pirmininkė Renata Juszkiewicz.

Sušvelnins kainų šuolius

Tiesa, kaip prognozavo Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“, laikinai įvestas nulinis PVM tik sušvelnins infliacijos padarinius, bet jų visiškai nekompensuos.

Pernai maisto produktai Lenkijoje pabrango 6,4 proc., tačiau dalies kasdienio vartojimo gaminių kainos pakilo gerokai daugiau. Pavyzdžiui, duona pabrango ketvirtadaliu, miltai – 9,6 proc., cukrus – net 42,9 proc., aliejus – 32,3 proc., sviestas – 8,9 procento.

Banko „Credit Agricole“ ekspertai paskelbė, kad pirkėjai tikrai nepajus gerokai sumažėjusių maisto kainų, nes auga gamybos ir prekybos išlaidos brangstant šilumai, transportui, darbo jėgai.

Pieno produktų gamybos įmonės „Splomek“ valdybos narys Edwardas Bajko pareiškė, kad PVM sumažinimas nuo penkių procentų iki nulio yra menkniekis, palyginti su padidėjusiomis gamybos sąnaudomis.

Gamintojai esą savo pelną ir taip labai sumažino, todėl jį dar labiau apkarpyti didelių galimybių neturi.

Vėl plūs apsipirkti

„Mokesčių situacija Lietuvoje ir Lenkijoje smarkiai skiriasi. Ryškus ne tik maistui taikomo PVM skirtumas.

Skiriasi ir kiti mokesčiai, pavyzdžiui, už kiekvieną darbuotojo uždirbtą zlotą darbdavys sumoka 50 proc. mokesčių, pas mus tie mokesčiai siekia 62,5 procento.

Lenkijoje mažesnis ir pelno mokestis, ir pakuočių mokesčiai labai maži arba apskritai netaikomi. Ten mažesni ir akcizai, taigi kaimynų ir mūsų konkurencinės sąlygos smarkiai skiriasi.

Manau, kad vien šviežiai mėsai PVM sumažinus iki lenkiško dydžio atslūgtų apsipirkti pas kaimynus traukiančių mūsų šalies gyventojų srautas, nebūtų svetur išleidžiami Lietuvoje uždirbti pinigai“, – „Lietuvos rytui“ sakė prekybos bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.

Mėsa Lietuvoje yra vienas brangiausių maisto produktų, o nuvažiavus jos pirkti į Lenkiją prisiperkama visko – pieno produktų, aliejaus, kruopų, buitinės chemijos.

Pastarųjų prekių kainos nedaug skiriasi nuo lietuviškų, bet nuvykus dėl visa ko šluojama viskas.

Išveža šimtus milijonų eurų

Po Lenkijos valdžios žingsnio dabar lietuviai dar dažniau keliaus pas kaimynus. Tai reiškia, kad iš mūsų šalies iškeliaus šimtai milijonų eurų.

Dar prieš pandemiją lenkai apskaičiavo, kad lietuviai per metus jiems suveža apie 400 mln. eurų.

„Swedbank“ pateiktais duomenimis, 2021-aisiais mūsų šalies gyventojai, Lenkijoje atsiskaitydami šio banko kortelėmis, išleido 65 mln. eurų. „Tai 60 proc. daugiau negu 2020-aisiais, kai kaimynams mūsų klientai paliko 41 mln. eurų. 2019-aisiais ši suma siekė 54 mln. eurų“, – sakė banko atstovas Saulius Abraškevičius.

Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, 2021 metų antrąjį pusmetį šio banko klientai Lenkijoje išleido 75 proc. daugiau pinigų negu tuo pačiu 2020 metų laikotarpiu.

Anot jo, tikėtina, kad Lietuvos gyventojų atsiskaitymų vertė Lenkijoje šiemet turėtų toliau augti, o įtakos tam gali turėti dar didesnis maisto kainų skirtumas, kuris skatins daugiau lietuvių keliauti apsipirkti.

Vis neapsisprendžia

Per ankstesnę krizę prieš trylika metų „laikinai“ nuo 5 iki 21 proc. padidintas PVM maisto produktams taip ir liko nepajudintas.

Subruzdimo būta ir 2016-aisiais, Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės laikais, kai siūlyta PVM šviežiai mėsai sumažinti iki 5 arba 9 procentų. Skaičiuota, kad PVM nusileidus iki 5 proc. metinis biudžeto praradimas siektų apie 80 mln. eurų.

Būta sujudimo ir pernai, kai „darbiečiai“ Seime įregistravo įstatymo pataisas, – buvo siūloma nuo 2022 metų sausio 1-osios nustatyti lengvatinį 5 procentų PVM tarifą būtiniausiems maisto produktams.

Bet niekas nepasikeitė – PVM liko toks, koks buvęs. O ir premjerė Ingrida Šimonytė tvirtino, kad toks sprendimas galutinių maisto kainų vartotojams nesumažintų.

Tiesa, pastaruoju metu kilo iniciatyvų pajudinti PVM tarifus energijos ištekliams. Socialdemokratai siūlo mažinti PVM tarifą elektrai nuo 21 iki 9 procentų, o šildymui bent jau sostinėje taikyti nulinį, kol nebus pastatyta biokuro ir atliekų kogeneracinė elektrinė.

Antiinfliacinis skydas

Sprendimas laikinai atsisakyti PVM maisto produktams Lenkijos biudžetui atsieis apie 1,3 mlrd. eurų. Taip pat pusmečiui bus sumažintas PVM degalams ir dujoms – atitinkamai nuo 23 iki 8 proc. ir nuo 8 proc. iki nulio.

Kadangi dar bus pratęstas ir PVM šildymui sumažinimas 5 procentais bei nulinio PVM taikymas trąšoms, bendros valstybės išlaidos kovoje su infliacija gali siekti 3,7 mlrd. eurų.

Įstatymų paketą dėl PVM sumažinimo vyriausybė įvardijo „Antiinfliaciniu skydu“. Premjero M.Morawieckio teigimu, visi šie sumažinimai kiekvienai šeimai leis per mėnesį sutaupyti 100 zlotų, arba 22 eurus.

Beje, panašią idėją siūlo ir Lietuvos opozicija. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys A.Butkevičius atkreipė dėmesį, kad per vienuolika 2021 metų mėnesių valstybės biudžetas gavo 941 mln. eurų pajamų daugiau, nei planuota.

Tikėtina, kad gruodžio rezultatai šį perviršį dar padidins. Seimo narys siūlo šias lėšas panaudoti energijos kainų šuoliui kompensuoti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.