Lietuvos banko skaičiuojam pasikartojančių sandorių indekso duomenimis, Kaune ir kituose mažesniuose miestuose būstas per metus brango maždaug penktadaliu, o Vilniuje – 19 proc. Pasak „Swedbank“ ekonomisto, labiausiai kainų augimas susijęs su pasiūlos trūkumu.
„2021 metais kainų šuolį lėmė pasiūlos trūkumas, Vilniuje butų buvo pastatyta mažiausiai per pastaruosius penkerius metus ir pastatyta mažiau nei įvyko sandorių“, – sakė N.Mačiulis.
Pasak jo, nuomos pajamingumo indeksas rodo, kad nuoma tampa santykinai patrauklesnė nei įsigijimas, nes būstas brangsta sparčiau nei didėja nuomos kaina.
„Kol kas nepaisant spartaus būsto kainų šuolio, dėl sumažėjusių būsto paskolų palūkanų, dėl sparčiai augusių atlyginimų, būsto įperkamumo indeksas rodo, kad įperkamumas nesumažėjo, bet mes prognozuojame, kad jis mažės. Pajamų augimas, tikėtina, nepasiveja kainų šuolio ir kai kurių gyventojų, bent gaunančių mažesnes pajamas, būsto įperkamumas sumažės“, – kalbėjo jis.
Vis dėl to jis teigė, kad būsto rinkoje nėra tokio perkaitimo, koks buvo 2007 metais. N.Mačiulis sakė, kad žiūrint į ateitį, matoma vis mažiau priežasčių tokiam sparčiam kainų kilimui, koks buvo praėjusiais metais ir vienaženklis augimas arba kainų sulėtėjimas iki stagnacijos būtų „normalesnė“ tendencija.
„Būsto rinka nėra labai perkaitusi, bet tikrai yra vis mažiau priežasčių tokiam sparčiam kainų kilimui ir padidėjus pasiūlai būtų galima matyti daug sveikesnę būsto rinką, kur derybinė galia sugrįžtų į pirkėjų rankas ir nebūtų perkami būstai iš brėžinių ar net kai nėra brėžinių, statybų leidimų“, – sakė N.Mačiulis.
