Svarsto keisti kurjerių ir pavežėjų darbo tvarką: kodėl studentui, kuris vežioja maistą dviračiu, neskaičiuojamas darbo stažas?

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį pradėjo diskusijas dėl Europos Parlamento ir Tarybos siūlymų pagerinti žmonių darbo per skaitmenines platformas sąlygas. Siūlymams nepritaria nei darbuotojų, nei darbdavių atstovai, todėl juos norima tobulinti.

Pakeitimai paliestų žmones, dirbančius „Bolt Food“, „Wolt“, „ZitiCity“, „Bolt“, „Yandex“ ar „Uber“ platformose.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pakeitimai paliestų žmones, dirbančius „Bolt Food“, „Wolt“, „ZitiCity“, „Bolt“, „Yandex“ ar „Uber“ platformose.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pakeitimai paliestų žmones, dirbančius „Bolt Food“, „Wolt“, „ZitiCity“, „Bolt“, „Yandex“ ar „Uber“ platformose.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Pakeitimai paliestų žmones, dirbančius „Bolt Food“, „Wolt“, „ZitiCity“, „Bolt“, „Yandex“ ar „Uber“ platformose.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jan 25, 2022, 5:26 PM, atnaujinta Jan 25, 2022, 5:30 PM

Europos Komisijos siūlymu, platformose dirbantys asmenys galėtų naudotis įprastomis teisėmis ir socialinėmis išmokomis. Jiems taip pat būtų suteikta papildoma apsauga.

Pakeitimai paliestų žmones, dirbančius „Bolt Food“, „Wolt“, „ZitiCity“, „Bolt“, „Yandex“ ar „Uber“ platformose.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas teigia, jog didžiausia diskusija kyla dėl to, kada žmones, dirbančius platformose pagal individualią veiklą, pripažinti darbuotojais. Jis prašė darbdavių ir darbuotojų suformuluoti bendrą poziciją, dėl kurios Lietuva galėtų derėtis.

„Taip, kaip pasiūlyta direktyvoje dabar, dažnu atveju platformose pagal individualią veiklą dirbantys asmenys būtų pripažinti darbuotojais. Tai yra nepatogu tiek šituo verslu užsiimančioms įmonėms, tiek juose dirbantiems asmenims, nes jie vertina tą lankstumą, kuris yra, ir nenorėtų būti visa apimti darbuotojais. Kita vertus, jie visai norėtų tam tikrų teisių“, – Trišalės tarybos posėdyje antradienį sakė V. Šilinskas.

Pasak jo, jau anksčiau buvo diskutuota, kad galėtų būti du keliai – arba šie žmonės lieka individualios veiklos vykdytojais ir Civiliniame kodekse atsirastų jų papildoma apsauga, arba, jeigu jie taptų darbuotojais ir reikėtų diskutuoti dėl išimčių, kad sąlygos tenkintų ir darbdavius, ir darbuotojus, bei nekliudytų lankstumui.

„Panašu, kad dabar labiau einama tuo keliu, kad jie vis dėlto būtų darbuotojai“, – sakė viceministras.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis pabrėžė, kad platformų veikla turėtų būti reguliuojama kitaip, nei klasikinė individuali veikla, tačiau tai taip pat negali būti tradiciniai darbo santykiai.

„Ar mes negalėtume siūlyti tokio varianto, kad būtų baziniai principai, o valstybė galėtų nusistatyti hibridinį reguliavimą nacionalinėje teisėje, kur būtų atliepiami du pagrindiniai dalykai: lankstumas ir didesnė socialinė apsauga“, – posėdyje kalbėjo A. Romanovskis.

„Jei būtų tas variantas, kuris yra dabar, tai būtų mirtis tiek platformoms, tiek vartotojams“, – pridūrė jis.

Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė kalbėjo, kad šie žmonės turėtų būti apsaugoti ir turėti socialines garantijas.

„Kodėl studentui, kuris vežioja maistą su dviračiais, neskaičiuoti darbo stažo, neįtraukti sveikatos draudimo, kodėl jis negali pretenduoti į ligos, nedarbo išmoką ir turėti stažą savo pensijai“, – teigė K. Krupavičienė.

„Siūlome neatmesti direktyvos, bet žiūrėkime, kokia yra patirtis kitur. Sutinku, kad diskusijų reikia“, – pridūrė ji.

K. Krupavičienė taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kuriose Europos šalyse tokie darbo santykiai reguliuojami sektorinėmis kolektyvinėmis sutartimis.

Profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis siūlė sukurti grupę iš asociacijų, profsąjungų ir Vyriausybės atstovų – ji nelaukiant direktyvos bandytų tam tikrus variantus perkelti į nacionalinę teisę.

Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos vadovė Aurelija Maldutytė pabrėžė, kad dirbantiems platformose svarbiausia yra lankstumas, todėl būtina modifikuoti Europos Komisijos pasiūlymus.

Kurjeriai išsakė Darbo santykių komisijoje, kad neįdarbinti jų per prievartą kažkurioje platformoje, nes jų pagrindinis pranašumas ir buvo, kad gali dirbti ne vienam darbdaviui, kaip būtų darbo santykiuose, kai dirbi kažkam privalomai ir tam tikras valandas“, – posėdyje sakė A. Maldutytė.

„Numatyti dalykus, kurie atskirtų, kada tai galėtų būti darbo santykiai, gal ir yra protinga, ir manau, pakeitus apibrėžimus to straipsnio direktyvoje, sukonkretinus, modifikavus ar išbraukus, galima būtų laikyti, kada mes atskiriam, kad tai darbo santykiai“, – kalbėjo ji.

Anot jos, jei platforma nuspręstų, kad jos partneriai negalėtų dirbti kitose platformose, ar nurodytų konkrečias darbo valandas, tuomet galbūt tai būtų galima laikyti darbo santykiais.

Priėmus direktyvą Europos Sąjungos narės jos nuostatas į savo nacionalinės teisės aktus turės perkelti per dvejus metus.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.