V. Sinkevičius: plėtojant atsinaujinančią energetiką Lietuva gali lyderiauti visoje ES

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad iki 2030 m. Europos Sąjungoje (ES) 40 proc. energijos turės būti pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, o į reikiamą infrastruktūrą kasmet bus investuojama per 392 mlrd. eurų. Pasak jo, plėtojant naująjį energetikos modelį, lyderystę visoje bendrijoje gali prisiimti Lietuva.

V.Sinkevičius.<br>T.Bauro nuotr.
V.Sinkevičius.<br>T.Bauro nuotr.
Plėtojant atsinaujinančią energetiką Lietuva gali lyderiauti visoje ES.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Plėtojant atsinaujinančią energetiką Lietuva gali lyderiauti visoje ES.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Plėtojant atsinaujinančią energetiką Lietuva gali lyderiauti visoje ES.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Plėtojant atsinaujinančią energetiką Lietuva gali lyderiauti visoje ES.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jan 27, 2022, 10:02 AM, atnaujinta Nov 21, 2022, 2:28 PM

„Lietuva, atrodanti visai neblogai atsinaujinančios energetikos tiksluose, viršijanti ES vidurkį gali galbūt diktuoti ir inovacijų tempą ES“, – ketvirtadienį vykstančiame žaliosios energetikos forume „GreenTech Vilnius“ kalbėjo V.Sinkevičius. Jo teigimu, elektros gamybai iš žaliųjų energijos šaltinių ES Lietuvai skiria 250 mln. eurų.

Pasak V.Sinkevičiaus, šiuo metu Bendrijoje iš atsinaujinančios energetikos šaltinių pagaminama 20 proc. visos energijos, o po aštuonerių metų ši dalis turi dvigubėti. Be tam numatytų 392 mlrd. eurų ES investicijų, pažymi V. Sinkevičius, tikslui pasiekti būtinos ir privačios investicijos.

„Šios lėšos privalo atlikti svarbų vaidmenį paskatinant investicijas, tačiau dar svarbesnį vaidmenį energetikos transformacijoje, be jokios abejonės, turės atlikti privačios investicijos. Padėti privačioms investicijoms reikia ir reguliavimas dar tikrai yra toli gražu ne tobulas“, – kalbėjo už aplinkosaugą, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras.

„Mums visiems, ar Lietuvai, ar Europai, šioje rinkoje taip pat reikės konkuruoti. Pagrindinis klausimas, kas visų šių naujų technologijų pirkėjai, kas bus pardavėjai, kas bus inovatoriai“, – pastebi jis, kartu pažymėjęs, kad didelės investicijos būtinos, kadangi žaliosios energijos plėtra yra sudėtingesnė ir lėtesnė, nei taršiųjų alternatyvų.

Jis taip pat akcentavo, kad branduolinė energetika ir dujos, kurias ES 2021 m. pabaigoje įtraukė tarp žaliųjų energijos šaltinių, bus vartojamos tik kaip alternatyvos pereinamuoju prie atsinaujinančios energetikos laikotarpiu, vėliausiai iki 2050 metų.

„Dujos ir branduolinė energetika, kokios bebūtų nuomonės, gali būti tik alternatyva pereinamuoju laikotarpiu ir ji gali padėti pasiekti 2030 m. tikslą, galbūt priartėti prie neutralumo klimatui iki 2050 metų. Bet tuo tikrai viskas ir pasibaigs“, – tikino jis.

ELTA primena, kad ketvirtadienį vyksta žaliajai ekonomikai, energetikai ir transportui Lietuvoje skirtas forumas „GreenTech Vilnius“.

Forume bus 17 sesijų. Jose bus kalbama apie globalias tendencijas, žaliosios ekonomikos finansavimą, Lietuvos ir Taivano galimybes bendradarbiauti kuriant žaliąją ateitį bei kitas Lietuvos politikos aktualijas ir planus.

Šių metų forumu „GreenTech Vilnius“ siekiama padėti Lietuvai sparčiau žengti žalios ir saugios ateities mūsų demokratijai kūrimo keliu, paskatinti miestų modernizaciją ir padėti Lietuvos verslo lyderiams laiku priimti būtinus sprendimus, kurie neštų pelną ir didintų Lietuvos verslo bei ekonomikos potencialą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.