2-asis Astravo blokas didina Lietuvos nesaugumą, tačiau ekspertai sako – grėsmės energetikai nėra

Baltarusijai šiemet planuojant komercinei veiklai įjungti antrąjį Astravo atominės elektrinės (AE) reaktorių, Lietuvos energetikai įžvelgia didesnį nekokybiškai statomos elektrinės pavojų šalies saugumui. Tačiau, anot energetikos politikos formuotojų, grėsmių nei energetikos sistemos stabilumui, nei patikimumui nėra, o AE pagamintos elektros srautai į Lietuvą nedidės net ir pradėjus veikti naujam blokui.

Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos Branduolinės ir radiacinės saugos departamentas („Gosatomnadzor“) gruodžio 22 dieną nutarė išduoti licenciją Astravo AE antrojo bloko fiziniam (energetiniam) įjungimui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos Branduolinės ir radiacinės saugos departamentas („Gosatomnadzor“) gruodžio 22 dieną nutarė išduoti licenciją Astravo AE antrojo bloko fiziniam (energetiniam) įjungimui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos Branduolinės ir radiacinės saugos departamentas („Gosatomnadzor“) gruodžio 22 dieną nutarė išduoti licenciją Astravo AE antrojo bloko fiziniam (energetiniam) įjungimui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos Branduolinės ir radiacinės saugos departamentas („Gosatomnadzor“) gruodžio 22 dieną nutarė išduoti licenciją Astravo AE antrojo bloko fiziniam (energetiniam) įjungimui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos Branduolinės ir radiacinės saugos departamentas („Gosatomnadzor“) gruodžio 22 dieną nutarė išduoti licenciją Astravo AE antrojo bloko fiziniam (energetiniam) įjungimui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos Branduolinės ir radiacinės saugos departamentas („Gosatomnadzor“) gruodžio 22 dieną nutarė išduoti licenciją Astravo AE antrojo bloko fiziniam (energetiniam) įjungimui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos Branduolinės ir radiacinės saugos departamentas („Gosatomnadzor“) gruodžio 22 dieną nutarė išduoti licenciją Astravo AE antrojo bloko fiziniam (energetiniam) įjungimui.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos Branduolinės ir radiacinės saugos departamentas („Gosatomnadzor“) gruodžio 22 dieną nutarė išduoti licenciją Astravo AE antrojo bloko fiziniam (energetiniam) įjungimui.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos Branduolinės ir radiacinės saugos departamentas („Gosatomnadzor“) gruodžio 22 dieną nutarė išduoti licenciją Astravo AE antrojo bloko fiziniam (energetiniam) įjungimui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos Branduolinės ir radiacinės saugos departamentas („Gosatomnadzor“) gruodžio 22 dieną nutarė išduoti licenciją Astravo AE antrojo bloko fiziniam (energetiniam) įjungimui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
D.Kreivys.<br>T.Bauro nuotr.
D.Kreivys.<br>T.Bauro nuotr.
Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos Branduolinės ir radiacinės saugos departamentas („Gosatomnadzor“) gruodžio 22 dieną nutarė išduoti licenciją Astravo AE antrojo bloko fiziniam (energetiniam) įjungimui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos Branduolinės ir radiacinės saugos departamentas („Gosatomnadzor“) gruodžio 22 dieną nutarė išduoti licenciją Astravo AE antrojo bloko fiziniam (energetiniam) įjungimui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos Branduolinės ir radiacinės saugos departamentas („Gosatomnadzor“) gruodžio 22 dieną nutarė išduoti licenciją Astravo AE antrojo bloko fiziniam (energetiniam) įjungimui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos Branduolinės ir radiacinės saugos departamentas („Gosatomnadzor“) gruodžio 22 dieną nutarė išduoti licenciją Astravo AE antrojo bloko fiziniam (energetiniam) įjungimui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Jan 28, 2022, 8:24 AM, atnaujinta Jan 28, 2022, 8:28 AM

Tuo metu nepriklausomi energetikos ekspertai įžvelgia galimą neigiamą poveikį šalies elektros sistemos stabilumui bei Baltijos šalių elektros rinkai.

Antrasis blokas gali pradėti veikti šiemet

Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos Branduolinės ir radiacinės saugos departamentas („Gosatomnadzor“) gruodžio 22 dieną nutarė išduoti licenciją Astravo AE antrojo bloko fiziniam (energetiniam) įjungimui. Praėjus vos savaitei į reaktorių buvo baigtas krauti branduolinis kuras, o jėgainės atstovas pareiškė, jog bloką įjungti planuojama dar pirmąjį šių metų ketvirtį.

Lietuvos Energetikos ministerija, vertindama pirmojo Astravo AE bloko patirtį, teigia, kad, nepaisant fizinio antrojo reaktoriaus paleidimo, komercinės jo veiklos pradžia tikėtina tik šių metų pabaigoje.

„Korekcijas į Baltarusijos AE antrojo reaktoriaus paleidimo tvarkaraštį gali įnešti įrangos gedimai ir galimas Baltarusijos elektros energijos sistemos nepasirengimas tokiam dideliam naujam generavimo šaltiniui“, – teigiama Energetikos ministerijos komentare BNS.

Kad antrasis jėgainės blokas galėtų pradėti veikti šių metų pirmoje pusėje, pernai abejojo ir energetikos ministras Dainius Kreivys.

Vis dėlto energetikos ekspertas, buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas BNS teigė neabejojantis, jog, nepaisant galinčių kilti techninių problemų, antrasis Astravo AE reaktorius šiemet ne tik bus įjungtas fiziškai, bet ir pradės gaminti elektrą.

„Pirmas blokas, nežiūrint, kad techninės problemos kilo, jis buvo paleistas, jis yra eksploatuojamas, elektra rinkai tiekiama. Tai nematau priežasties, kodėl tas pats neturėtų būti su antru bloku“, – įsitikinęs A.Sekmokas.

Didžiausia problema – saugumas

Lietuva laikosi pozicijos, kad Astravo AE pastatyta nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų, o kol nebus išspręstos visos saugumo problemos, jėgainė veikti negali. Minskas šiuos priekaištus atmeta.

„Baltarusijos AE antrojo reaktoriaus paleidimas tik dar labiau padidintų šias rizikas“, – teigia Energetikos ministerija.

Vilnius pernai lapkritį įteikė protesto notą Minskui, taip reaguodamas į ankstesnius jo planus dar praėjusių metų pabaigoje įjungti Astravo AE antrąjį bloką. Užsienio reikalų ministerija tuomet pranešė, kad pradėjus veikti blokui branduolinės saugos ir aplinkosaugos grėsmės Lietuvai ir kitoms regiono valstybėms išaugs dukart.

BNS kalbinti ekspertai sutinka, kad pagrindinė problema, kurią dar labiau sustiprintų antrasis jėgainės reaktorius, išlieka saugumas.

„Pagrindinis (trūkumas – BNS), mano akimis žiūrint, visgi yra atstumas, kuris sukelia didelę grėsmę esant branduolinei avarijai. Antra, jeigu būtų atominė avarija, (...) procedūros, kurios būtų naudojamos užkirsti kelią avarijos pasekmėms, jos nėra pakankamai numatytos, aprašytos, išbandytos“, – BNS teigė A.Sekmokas.

„Radau tokią informaciją, kad netgi oficialiai pirmajame bloke rasta apie 14 tūkstančių neištaisytų trūkumų. (...) Pirmas blokas buvo stabdytas dešimt kartų per metus. Tai reiškia, dar su pirmu bloku yra problemų, o jie jau nori paleisti antrą“, – remdamasis branduolinės fizikos eksperto, Astravo AE projekto kritiko Andrejaus Ožarovskio duomenimis, BNS sakė energetikos ekspertas Rytas Staselis.

Pasak R. Staselio, pradėjus veikti AE antrajam reaktoriui, papildomų iššūkių taip pat gali kilti Lietuvos energetikos sistemos stabilumui, tarkime, įvykus staigaus du galingus reaktorius turinčios jėgainės išsijungimo sukeltiems bangavimams.

„Tos bangos ateina iki mūsų. Mūsų sistema, nori to ar nenori, nors komerciniai pralaidumai apriboti, bet mes irgi turėsime bangavimo problemų“, – kalbėjo R.Staselis.

„Kadangi baltarusiai niekada nepraneša, kada pas juos yra planinis stabdymas, kada netikėtas stabdymas, kada sistema pati save saugo ir stabdo, tai tas bangavimas visą laiką yra siurprizų lygyje“, – pridūrė jis.

Lietuvos elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ pripažįsta, kad veikiant abiem Astravo AE reaktoriams techniniai srautai BRELL žiede (įskaitant ir techninius srautus per Baltijos šalių sistemas) „neženkliai padidės“, tačiau tikina – esminių pokyčių Baltijos šalių srautų valdymui ir patikimumui tai nesukels.

Litgrid“ taip pat teigia nenumatanti, jog antrasis blokas keltų problemų sistemos stabilumui, o esant poreikiui, galios deficitas būtų kompensuojamas iš Rusijos per BRELL žiedo jungtis.

„Mūsų žiniomis, nors Baltarusijos elektros sistema nepalaiko reikiamo antrinio avarinio rezervo kiekio, reaktoriaus atsijungimo atveju galios deficitas būtų kompensuojamas iš Rusijos elektros sistemos išnaudojant BRELL žiedo tarpsistemines jungtis“, – BNS teigia „Litgrid“.

Netoli Lietuvos sienos statoma branduolinė jėgainė turės du vienodos galios rusiškus VVER reaktorius – po beveik 1,2 gigavato (GW).

Ekspertas: Baltarusija gali dempinguoti kainas

Lietuva elektros prekybą su Baltarusija nutraukė 2020 metų lapkritį, kai Astravo AE pradėjo gaminti elektrą, tačiau jos fiziniam srautui toliau tekant Lietuva tikino, kad Latvijai prekiaujant rusiška elektra per ją į Lietuvą patekdavo ir dalis Astravo AE elektros.

Todėl „Litgrid“ pernai rugsėjį sumažino maksimalų pralaidumą per Baltarusijos ir Lietuvos jungtis ir taip apribojo Latvijos prekybą su Rusija. Energetikos ministerija tikina, kad būtent dėl to Astravo AE antrasis blokas neturės didelės įtakos Baltijos šalių elektros prekybos su Rusija srautams.

„Lietuvos pralaidumų su trečiosiomis šalimis nustatymo metodika eliminuoja galimybes kitoms šalims naudotis Lietuvos infrastruktūra komerciniam elektros importui iš trečiųjų šalių“, – teigiama ministerijos komentare.

Be to, jos teigimu, ateityje planuojama toliau siekti susitarti su Latvija ir Estija dėl bendros pralaidumų su trečiosiomis šalimis nustatymo metodikos.

Vis dėlto buvęs energetikos ministras A.Sekmokas teigia įžvelgiantis riziką, kad turėdama elektros perteklių Baltarusija ateityje gali bandyti siūlyti Baltijos šalims įsigyti elektrą dempinginėmis kainomis.

„Esant dabartiniam elektros kainų šuoliui, bet kuriai vyriausybei būtų labai sunku tokį siūlymą atmesti – tai galėtų sukelti gyventojų nepasitenkinimą“, – svarstė A.Sekmokas.

Tačiau, pasak jo, šiuo metu šią riziką švelnina tarp Lietuvos ir Baltarusijos apribotas elektros pralaidumas, taip pat įtempta geopolitinė situacija.

„Bet visos įtampos kažkada sprendžiasi, išnyksta, o jei neišnyksta, tai sumažėja, tuomet, be abejo, ekonominiai faktoriai ima darytis vis svarbesni“, – kalbėjo ekspertas.

Anot A.Sekmoko, atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją, politinio intereso importuoti elektrą iš Baltarusijos nėra ir Ukrainai. Vis dėlto ekspertas mano, kad šalis toliau importuos elektrą iš Baltarusijos.

„Ekonominiai poreikiai yra ekonominiai poreikiai. Tiek gyventojams, tiek pramonei ta elektra yra reikalinga ir, matyt, bent jau toks dabartinio lygio importas labai tikėtina, kad tęsis. Net ir ginkluotų konfliktų metu dažnai būna taip, kad šalys prekiauja“, – teigė A.Sekmokas.

Ukrainos elektros perdavimo sistemos operatorės „Ukrenergo“ duomenimis, šalis per praėjusius metus importavo 1,694 mlrd. kilovatvalandžių (kWh) elektros, iš kurių 1,177 mlrd. kWh (69,5 proc.) – iš Baltarusijos.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.