– Į jūsų siūlymą mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui reagavo prezidentas: kokia to prasmė, jei ji galios nuo kito sezono ir žmogui sutaupys tik 5-6 eurus. Prezidentas tai palygino su žalia arbata „nabašnykui“. Kaip į tai reaguotumėte? – laidos vedėjas R.Paleckis paklausė ministrės G.Skaistės.
– Vyriausybė savo pasiūlymų dar nėra pateikusi – tiesiog pasakiau, kad Vyriausybė svarsto tam tikras priemones, kurios galėtų būti taikomos būtent šiam, o ne kitam šildymo sezonui – šiam, nes dabar yra energijos kainų krizė ir energijos kainos tarptautinėse rinkose stipriai išaugusios.
Priemonės bus pristatytos kitą savaitę. Man sunku vertinti kitų žmonių vertinimus, kurie kalba dar nepamatę pačių pasiūlymų. Man atrodo, galėsime vertinti tuomet, kai Vyriausybė juos pateiks ir visi galės pasverti, kiek realiai jie daro poveikį šį šildymo sezoną.
– Tie kiti žmonės – tai prezidentas. Jūs su juo nesikalbate, su patarėjais nebendraujate, ketinimais nesidalinate?
– Vyriausybė visų pirma turi įvertinti alternatyvas, pasekmes, įvertinti, kiek tai suderinama su Europos teise. Kai pasiūlymai bus baigti ir bus sutarta, kuris pasirinkimas geriausias, jie bus pristatyti visuomenei ir derinti su institucijomis, tarp jų – ir Prezidentūra.
– Šiuo metu su Prezidentūra nėra nieko derinama?
– Vyriausybė visų pirma turi įgaliojimus veikti ir formuoti savo pasiūlymus. Tokį darbą ji ir daro. Kitą savaitę jie bus pristatyti plačiajai visuomenei ir institucijoms.
– Sutikite, kad tai visuomenėje kelia tam tikrą nesusipratimą. Vien tai, ką prezidentas pasakė didžiulei auditorijai – jis sukritikavo jūsų būsimus pasiūlymus – nėra normalu.
– Manau, kad normalu, jog visi turi savo nuomonę ir gali viešai ją sakyti.
– Bet turi nuomonę apie faktą ar apie tai, ko dar visai nėra? Iš jūsų atsakymo išeina, kad prezidentas komentuoja tai, ko net nebus.
– Man sunku pasakyti, ką komentuoja vienas ar kitas politikas. Jo laisva valia turėti savo nuomonę apie tai, kas galbūt bus pasiūlyta.
– Ar čia tas atvejis, kai premjerė sako, kad prezidentas nepraleidžia progos Vyriausybei įkišti pagalį į ratus?
– Nemanau, kad tai pagalių kaišiojimas. Galbūt tai bandymas paspausti padaryti daugiau sprendimų, nei kad prezidentui atrodo, jog Vyriausybė pasiruošusi padaryti. Man atrodo, kad čia – politinės komunikacijos būdas ir kiekvienas laisvas tą daryti.
– Suprantu, kad į tai, ką jūs dabar ruošiate, prezidento patarėjai ekonomikos klausimais nėra įtraukti?
– Vykdančioji valdžia šiuo metu Lietuvoje vis dar yra Vyriausybė. Mes tuos pasiūlymus rengiame ir juos pristatysime kitą savaitę.
– Kad būtų aiškiau: jo pasakymas, kad tai bus tik nuo kito sezono, neatitinka tikrovės?
– Tikrai taip – energijos kainos išaugusios būtent dabar, sprendimai, kurie ruošiami, skirti amortizuoti energijos kainų šuolį būtent šį sezoną, nes ekonomistai prognozuoja, kad nuo metų vidurio energijos kainų šuolis nebebus toks, kad kainos stabilizuosis. Matome, kad energijos kainos ateities sandoriams šiuo metu yra mažesnės. Prognozės tokios, kad nuo metų vidurio energijos kainos turėtų stabilizuotis.
– Kokie variantai ruošiami?
– Vyriausybė savo pasiūlymus pristatys kitą savaitę. Dabar kalbame su Europos Komisija, vertiname, kiek tai atitinka Europos teisę. Mūsų sprendimus riboja tam tikros direktyvos, todėl reikia įvertinti daugelį aspektų.
– Ar jūsų kolega, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, jau žino, ką ruošia Vyriausybė?
– Taip, su Mykolu esame kalbėję, kokios diskusijos Vyriausybėje vyksta, tačiau galutinis sprendimas dar nėra pasirinktas.
– Jis jau dabar sako, kad jei bus įvesta lengvata šildymui, biudžetas neteks 17 mln. eurų. Kuo jis remiasi?
– Na taip, Finansų ministerijoje atliekami vertinimai, kiek galėtų kainuoti viena ar kita lengvata, ir tais skaičiais esame pasidaliję su Biudžeto ir finansų komitetu. Tų variantų, kuriuos galima pasirinkti, yra keletas. Skaičius, kurį įvardijo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, kalbant apie viešai svarstomą variantą, kažkodėl buvo priimtas kaip labiausiai tikėtinas.
– Kokia jūsų pozicija? Ką jūs rinktumėtės – kokį procentą?
– Man atrodo, pirmiausia reikia susitarti tarpusavyje, nes bet kokie kalbėjimai sukelia lūkesčius ir tam tikrus nuogąstavimus. Vyriausybė tikrai mato, kad energijos kainų šuolis didelis ir pusę metinės infliacijos sudaro būtent energijos kainų šuolis. Reaguoti galima.
PVM lengvata galbūt patogus būdas tą daryti, nes tai – reguliuojama rinka. Tai reiškia, kad energijos kainas nustato nepriklausomas reguliuotojas ir jų pakeisti šilumos tiekėjas negali. Tai reiškia, kad PVM lengvata tiesiogiai nueitų į tai, kad kainos žmonėms taptų mažesnės. Todėl tai būtų vienas svarstomų variantų.
– Ar tai būtų tie 5-6 eurai kiekvienam žmogui, apie kuriuos kalba prezidentas? Jis kalba kaip apie nereikšmingus skaičius ir apskritai siūlo su tokiais pasiūlymais nelįsti į viešumą, palaukti ir neaitrinti visuomenės.
– Kai Vyriausybė pristatys savo siūlymą, bus galima įvertinti, kiek konkrečiam subjektui tai turi įtakos, nes energijos kainos auga visiems, tačiau suvartojimo apimtis labai skirtinga, skirtingose savivaldybėse šilumos tiekėjai šilumą tiekia labai skirtingomis kainomis. Tokiuose miestuose kaip Vilnius, kur suvartojama daug dujų, kainos žmonėms gerokai didesnės nei kituose miestuose, kurie labiau perėję prie biokuro ar kitų kuro rūšių. Todėl pasakyti, kiek kuriam žmogui konkrečiai sumažės sąskaita, beveik neįmanoma.
– Vadinasi, prezidentas nesiorientuoja situacijoje? Pagal jūsų atsakymą darau tokią išvadą.
– Čia jūsų prielaida, taip nesakyčiau. Prezidentas turi savo patarėjų komandą, turbūt skaičiuoja, turi pagrindimą. Manau, kai Vyriausybė pristatys savo pasiūlymus, įvertins ir tuos aspektus, kuriuos galbūt prezidento patarėjai turi savo skaičiavimuose. Mes pateiksime savo skaičiavimus ir turbūt galėsime atsakyti į tą klausimą.
– Nemanote, kad su šitomis lengvatomis vėluojate?
– Vyriausybė pristatys savo pasiūlymus ir ten matysis, nuo kurio iki kurio laikotarpio siūlomos papildomos priemonės. Taip pat nesakyčiau, kad Vyriausybė sėdi ir laukia. Matydama augančias kainas tvirtinant 2022 m. biudžetą turėjo savo strategiją didinti žmonių pajamas sparčiau, nei augo infliacija. Tų pasiūlymų buvo ir jie tikrai turės efektą, tačiau pirmąsias didesnes pajamas žmonės gaus vasario viduryje.
– Ar įmanoma, kad lengvata galios atgal?
– Tam reikia įvertinti įvairius teisinius aspektus.
– Ne tik prezidentas, bet ir socdemai, didžiausia opozicinė partija, jos lyderė Vilija Blinkevičiūtė užpuolė ir jus, ir premjerę Ingridą Šimonytę. Ji sako, kad tai, ką jūs kalbate apie lengvatas – paprasčiausias žmonių mulkinimas. Pateikė Lenkijos pavyzdį, kur, anot jos, pavyko susitarti dėl sumažinto PVM maistui – kad valdžia kartu su socialiai atsakingu verslu pajėgi įgyvendinti kainų sumažėjimą, jei sumažinamas PVM, tarkime, maistui. Ką galėtumėte į tai atsakyti?
– Manau, kad kainas Lenkijoje lemia ne tik PVM tarifas – tai ir didelė rinka, ir masto ekonomija, galbūt ten ir gabenti prekes iš užsienio pigiau, ir gaminti pigiau. Yra ir kitos priemonės, tarp jų – ir zloto kursas. Sąlygos visiškai skirtingos.
Taip pat paminėčiau, kad Lenkijoje ne maisto, o kitiems produktams PVM tarifas didesnis nei Lietuvoje. Jei kalbėtume apie bendrą kontekstą, kai nori padaryti nuolaidas, reikėtų kalbėti apie tai, kad ir bendras tarifas turėtų būti didesnis, nes bendrą pajamų krepšelį į valstybės biudžetą taip pat reikia užtikrinti.
Esame skirtingos valstybės, taikome skirtingas priemones – negali susirinkti visų pasaulio lengvatų ir galvoti, kad esi pats šauniausias, nes tada tikriausiai negalėsi mokėti nei atlyginimų, nei pensijų.
– Kaip suprantu, jūs dabar jokia forma nesvarstote PVM mažinimo maisto produktams?
– Mes svarstome kitas priemones, kurios susijusios su energijos kainų šuoliu. Nes energijos kainos Lietuvoje reguliuojamos ir tikėtina, kad papildomos priemonės galėtų prisidėti prie to, kad kainos išties sumažėtų.
Tuo tarpu praktika rodo, kad didžioji dalis kitų PVM lengvatų, kurios nukreiptos į nereguliuojamą rinką, tokiose mažose tvariose ekonomikose kaip Lietuva, nusėda perpardavėjų kišenėse – šiuo atveju tai būtų didžiųjų prekybos centrų, o ne žmonių nauda.
– Kitaip tariant, jei svarstysite lengvatas energetikos sektoriui, atitinkamai ir prekybininkai, ir verslas pajus mažesnes sąskaitas ir galės nebekelti kainų taip, kaip kelia dabar. Tokia logika?
– Logika pirmiausia – padėti buitiniams vartotojams, nes jų kainų šuolis sunkiausiai amortizuojamas. Tam skirtas ir išplėstas šildymo kompensacijų ratas, ir šis sprendimas, kuris bus pateiktas kitą savaitę.
– Degalų kainos 20-30 centų skiriasi nuo kainų Lenkijoje. Lenkai sumažinę akcizą degalams. Ar Lietuvoje ketinama kažką panašaus daryti?
– Lenkijoje šis pasiūlymas terminuotas – jis skirtas būtent šiam laikotarpiui. Bet, kaip minėjau, reikia matyti visą puokštę: norėdamas daryti papildomas lengvatas turi turėti didesnį tarifą, nei turi Lietuva. Tikriausiai bendro tarifo didinimo Lietuvoje niekas nenorėtų svarstyti, todėl ir galimybės įsivesti papildomas lengvatas pakankamai ribotos.
Todėl Vyriausybė Lietuvoje renkasi kitą kelią – nuspręsta gyventojų pajamas didinti sparčiau, nei auga infliacija. Dėl to 2022 m. biudžete žmonių pajamų didinimui per atlyginimus, pensijų indeksavimą papildomai skirta daugiau nei 1 mlrd. eurų. Manau, tai tikrai reikšminga suma.
– Ar skaičiuojate nuostolius, kuriuos patirs biudžetas dėl Kinijos poveikio?
– Įvertinti Kinijos poveikį labai sudėtinga, nes didelių tiesioginių prekybos sąsajų su Kinija Lietuva neturi – reikėtų vertinti antrinį poveikį, o tą padaryti labai sudėtinga. Tai priklauso ir nuo Kinijos, ir nuo mūsų partnerių tiek ES, tiek JAV veiksmų intensyvumo. Todėl pasakyti, koks realiai bus poveikis ir ar apskritai bus, šiandien ankstyva.
– Bet įmonės jau dabar patiria nuostolius, jau žino, kad į biudžetą nesumokės tiek mokesčių, kiek planavo, kad tiek, kiek planavo, žmonėms neišmokės atlyginimų, kad negaus planuotų pajamų. Jūs to dar nežinote?
– Tokių duomenų įmonės nėra pateikusios. Turime duomenis, kam Kinijos muitinėse stringa kroviniai. Paskui pasigirsta informacija, kad kai kurie kroviniai vis dėlto keliauja, todėl verslo pageidavimas buvo padėti diversifikuoti rinkas. Tam, kad įmonės galėtų kitur ieškoti naujų partnerių, skirta 6 mln. eurų. Įmonės taip pat prašė, kad būtų suteiktos lengvatinės paskolos apyvartinėms lėšom. Tam skirtos papildomos lėšos. Priemonė netrukus turėtų būti paleista.
– Ką jūs pati manote dėl Taivano pavadinimo – tai klaida?
– Kiek žinau, atstovybė vadinasi ne Taivanio, o taivaniečių – tai ne visiškai tas pats. Kinijos reakcija, mano nuomone, šiek tiek neadekvati. Tai ne diplomatinė, o kultūrinė ekonominė atstovybė. Tokia reakcija perdėta.
– Reikėtų keisti pavadinimą?
– Užsienio politiką formuoja Užsienio reikalų ministerija. Vertybinė politika taip pat labai svarbi. Mūsų partnerių parama Vakaruose taip pat labai svarbi. Visi pasikeitimai turi būti derinami tarpusavyje. Man atrodo, kad šiame konflikte Lietuva nėra palikta viena.
– Socdemai – buvusi finansų ministrė Rasa Budbergytė – taip pat kritikuoja dėl valstybinių įmonių. Finansų ministerijai priklauso „Ignitis“ – vienas didžiausių elektros tiekėjų. R.Budbergytė sako, kad pernai „Ignitis“ pelnas buvo 180 mln. eurų. Žinote, kokia „Ignitis“ vadovo mėnesio alga?
– Manau, kad algos nėra mažos, visgi įmonė didelė ir jei nori, kad ji veiktų efektyviai, investuotų ir į atsinaujinančius energijos išteklius, įgyvendintų didžiules transformacijas, kurios numatytos Lietuvos energetikos strategijoje, tam turi būti kompetentingi žmonės. Galų gale pelnas ateina ne visada iš reguliuojamos rinkos, bet ir iš atsinaujinančių išteklių tiekimo, kitų dalykų.
– Bet kai žmonės mato 180 mln. eurų pelną per metus, vadovo alga – beveik 11 tūkst. eurų iki mokesčių, mato rezervą, kur galbūt būtų galima sumažinti kainas ir tuo pačiu vis tiek turėti pelnus.
– Kaip jau minėjau, ne viskas, ką daro „Ignitis“, yra reguliuojama rinka – yra ir komercinės paslaugos, iš ko taip pat gaunamas pelnas. Tos lėšos nukreipiamos investicijoms į atsinaujinančius energijos šaltinius, kas Lietuvos ekonomikai ir energijos transformacijai labai svarbu, nes mūsų energetinė nepriklausomybė svarbi. Šitoje situacijoje, kai matome dabartinę energijos krizę, įtampas prie Ukrainos, nepriklausomumas ir užsitikrinimas, kad galime turėti energiją nebūtinai iš kitos valstybės, taip pat labai svarbu.
