Mato reikalą peržiūrėti baudų dydžius – proporcijos kartais logiškai sunkiai paaiškinamos

Būtų pravartu peržiūrėti Administracinių nusikaltimų kodeksą (ANK), nes skirtingų baudų proporcijos – milžiniškos, o kartais ir logiškai sunkiai paaiškinamos. Tokie netolygumai atsiranda kodeksą keičiant atskirom eilutėm. Ypač didelė pagunda neproporcingai didinti baudas kyla po kokių nors plačiai nuskambėjusių atvejų.

Net ir padidinus baudas nereikėtų tikėtis, kad tai būtų papildomas pajamų šaltinis į biudžetą, kuris galėtų padengti, tarkime iš visuotinio NT mokesčio planuojamas gauti įplaukas.<br>V.Balkūno nuotr.
Net ir padidinus baudas nereikėtų tikėtis, kad tai būtų papildomas pajamų šaltinis į biudžetą, kuris galėtų padengti, tarkime iš visuotinio NT mokesčio planuojamas gauti įplaukas.<br>V.Balkūno nuotr.
Net ir padidinus baudas nereikėtų tikėtis, kad tai būtų papildomas pajamų šaltinis į biudžetą, kuris galėtų padengti, tarkime iš visuotinio NT mokesčio planuojamas gauti įplaukas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Net ir padidinus baudas nereikėtų tikėtis, kad tai būtų papildomas pajamų šaltinis į biudžetą, kuris galėtų padengti, tarkime iš visuotinio NT mokesčio planuojamas gauti įplaukas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Net ir padidinus baudas nereikėtų tikėtis, kad tai būtų papildomas pajamų šaltinis į biudžetą, kuris galėtų padengti, tarkime iš visuotinio NT mokesčio planuojamas gauti įplaukas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Net ir padidinus baudas nereikėtų tikėtis, kad tai būtų papildomas pajamų šaltinis į biudžetą, kuris galėtų padengti, tarkime iš visuotinio NT mokesčio planuojamas gauti įplaukas.<br>M.Patašiaus nuotr.
A.Širinskienė.<br>T.Bauro nuotr.
A.Širinskienė.<br>T.Bauro nuotr.
J.Sabatauskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
J.Sabatauskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Jan 28, 2022, 6:11 AM, atnaujinta Jan 28, 2022, 10:32 AM

Baudų proporcijos kitą sykį gali ir nustebinti. Už kiekvieną ne vietoje išmestą padangą gali tekti sumokėti 44 eurus aplinkai padarytai žalai atlyginti ir nuo 30 iki 90 eurų baudą. Tokia pat suma baudžiama kelyje greitį viršijus 21-30 km/val. Už neteisėtą lašišų žvejybą draudžiamais įrankiais ar būdais, numatyta bauda iki 300 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.

„Reikėtų peržiūrėti ANK, ar baudos, kurios keičiamos atskirais įstatymais, tikrai adekvačios, nes pavienės iniciatyvos, kurios atsiranda iš Seimo narių, dažnai pernelyg iškreipia sistemą ir vargu ar yra tapačios padarytam pažeidimui. Dažniausiai siūlomos baudos būna per didelės – labai retai Seimo nariai siūlo jas mažinti. Ir ne tik kalbant apie ANK, bet ir apie Baudžiamąjį kodeksą“, – portalui lrytas.lt minėjo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Julius Sabatauskas.

Tokias iniciatyvas neretai sukelia kokie nors rezonansiniai įvykiai. Kaip pavyzdį parlamentaras pateikė atvejus, kai būdavo sužalojami gyvūnai – atsirasdavo ir tokių, kurie norėdavo už gyvūnų suluošinimą numatyti 4 m. laisvės atėmimo bausmę, kai už žmogaus sveikatos sutrikdymą numatyta iki dvejų metų.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė prisiminė, kad vienu metu komitete bandyta neleisti svarstyti kodekso keitimų pavieniui – norėta, kad jie būtų koncentruoti, jog būtų įmanoma matyti ir palyginti baudas. „Ministerijos į tai sureagavo labai blogai, nes kiekvienas nori, kad jų siūlymai eitų greičiau“, – portalui sakė Seimo narė.

Anot jos, jei ANK būtų keičiamas didesniais „gabalais“, ar, tarkime, sprendimai dėl jo pataisų būtų priimami kartą per metus, bent keičiamo paketo ribose būtų įmanoma palyginti baudas, įvertinti jų proporcingumą.

„Tai leistų išvengti tokios situacijos, kaip kad buvo su narkotikų dekriminalizavimu, kai bandyta ANK keisti įvedant baudas už disponavimą mažais kiekiais narkotikų.

Žiūrint sistemiškai tos baudos, kurias buvo planuojama nustatyti, buvo kur kas mažesnės nei tuo atveju, kai žmogus verda naminę – šiuo atveju jos kelis kartus didesnės. Nors visi puikiai suprantame, kad narkotikų pavojingumas pagal sukeliamą priklausomybę ir mirtingumą visuomenei daug grėsmingesnis nei naminės virimas. Baudos turėtų būti apylygės, o ne dėl to, kad neva narkomanas neturi iš ko susimokėti, jam skirti mažą baudą, kai tam, kuris disponuoja nelegaliais alkoholiniais gėrimais – daug didesnę“, – komentavo A.Širinskienė.

J.Sabatauskas pabrėžė – peržiūrėti ANK turėtų būti Teisingumo ministerijos misija. „Bet būtų pravartu tą padaryti“, – pridūrė jis.

Teisingumo ministerija portalui lrytas.lt perdavė, kad sisteminės Administracinių nusižengimų kodekso sankcijų peržiūros neplanuoja, tačiau vienas iš šiems metams ministerijos suplanuotų darbų – Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies peržiūra. Šios peržiūros apimtyje bus vertinamas ir panašių administracinių nusižengimų sankcijų proporcingumas Administracinių nusižengimų kodekse.

Parlamentaras J.Sabatauskas prisiminė, kad svarstant ANK kaip naują projektą dar tada, kai galiojo Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, buvo svarstoma apie bausmių sistemą, kuri perimtų skandinavų patirtį. Ten baudos nustatytos ne absoliučiais dydžiais, nepririšant prie minimalaus bazinio dydžio, o siejant su asmens pajamomis – minimali bauda sudaro asmens, pusę pajamų. Vis dėlto tuo metu šios idėjos buvo atsisakyta, nes Lietuvoje – pernelyg didelis šešėlis, todėl kai kuriais atvejais sunku nustatyti žmogaus pajamas.

Atskiros eilutės

Vis dėlto net ir padidinus baudas nereikėtų tikėtis, kad tai būtų papildomas pajamų šaltinis į biudžetą, kuris galėtų padengti, tarkime iš visuotinio NT mokesčio planuojamas gauti įplaukas ir lemti, kad tokio mokesčio bent kurį laiką būtų atsisakyta apskritai.

Mokesčiai ir baudos nėra tarpusavyje susiję, ir vieni, ir kiti sudaro labai nedidelę biudžeto dalį. Jų didinimas daugiau paremtas kitais argumentais“, – portalui lrytas.lt kalbėjo ISM universiteto dėstytoja Valdonė Darškuvienė.

Ji aiškino, kad administracinės baudos – daugiau prevencinio pobūdžio. Jų principas – slopinti tam tikrą elgseną, kuri nepriimtina socialiai ar panašiai. Todėl baudų didinimas labiau vertinamas per tai, ar pasiekia savo tikslą, ar ne, tarkime, ar atgraso nuo tam tikros elgsenos, o kad jos būtų veiksmingos, baudų dydis turėtų būti toks, kad leistų pasiekti norimą rezultatą.

„Pinigai, gauti už baudas, ir pinigai, gauti kaip mokesčiai, formaliai negali būti sumesti į vieną kišenę, nes formuojamos skirtingos biudžeto eilutės. Tai – viena klausimo dalis. Antra, pavyzdžiui, taršos mokesčių tikslas visai kitas, jiems nustatyti taikomas visai kitas principas. Šie mokesčiai vertinami kaip atskira mokesčių grupė su visai kitais savo tikslais“, – aiškino dėstytoja.

Baudų mechanizmas susijęs ir su tam tikru visuomenės išsivystymu, moralės nuostatomis: kuo visuomenės moralė aukštesnė, tuo mažiau baudų reikia. O, kaip teigė V.Darškuvienė, kai kalbame, tarkime, apie NT mokesčius, turime galvoje socialinį ekonominį teisingumą.

„Tai – visai kitas principas. Nebent baudos būtų tokio reikšmingo dydžio, kad prilygtų, sakykime,50 proc. biudžeto, bet tai – visiška teorija, nes kol kas jos sudaro nykstamai mažą procentą ir kiek jas bedidintum, procentas vis tiek bus mažas, todėl ir gaunamos įplaukos būtų menkas. Baudas netgi padvigubinus biudžeto kontekste jos bus nedidelės“, – svarstė pašnekovė.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys J.Sabatauskas taip pat įsitikinęs, kad negalima surenkamų baudų laikyti kokių nors mokesčių kompensavimu.

„Naudos negali būti laikomos mokesčių pakaitalu. Jos skiriamos už nusižengimus, kurie ne šiaip sau kodekse atsirado – paprastai jame neatsiranda nė vienas aprašytas atvejis, jei kokiame kitame įstatyme nenustatyta kokia nors tvarka, kurią asmuo pažeidžia“, – komentavo parlamentaras.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.