Verslininkai ploja rankomis dėl planų atsisakyti galimybių paso: apsisaugoti galime ir kitaip

Ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei prakalbus, kad jau kitą savaitę Vyriausybėje ketinama priimti sprendimą dėl galimybių paso atsisakymo, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė ir Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) vadovas Andrius Romanovskis sako sveikiną tokį sprendimą.

„Prekyboje yra labai aiškios priemonės – srauto ribojimas, kvadratiniai metrai vienam pirkėjui. Mūsų nuomone, tas skaičius galėtų būti 20 kv. m., tai būtų tikrai didžiausias reikalavimas Europos Sąjungoje“,– aiškino R. Vainienė.<br>T.Bauro nuotr.
„Prekyboje yra labai aiškios priemonės – srauto ribojimas, kvadratiniai metrai vienam pirkėjui. Mūsų nuomone, tas skaičius galėtų būti 20 kv. m., tai būtų tikrai didžiausias reikalavimas Europos Sąjungoje“,– aiškino R. Vainienė.<br>T.Bauro nuotr.
„Prekyboje yra labai aiškios priemonės – srauto ribojimas, kvadratiniai metrai vienam pirkėjui. Mūsų nuomone, tas skaičius galėtų būti 20 kv. m., tai būtų tikrai didžiausias reikalavimas Europos Sąjungoje“,– aiškino R. Vainienė.<br>T.Bauro nuotr.
„Prekyboje yra labai aiškios priemonės – srauto ribojimas, kvadratiniai metrai vienam pirkėjui. Mūsų nuomone, tas skaičius galėtų būti 20 kv. m., tai būtų tikrai didžiausias reikalavimas Europos Sąjungoje“,– aiškino R. Vainienė.<br>T.Bauro nuotr.
„Prekyboje yra labai aiškios priemonės – srauto ribojimas, kvadratiniai metrai vienam pirkėjui. Mūsų nuomone, tas skaičius galėtų būti 20 kv. m., tai būtų tikrai didžiausias reikalavimas Europos Sąjungoje“,– aiškino R. Vainienė.<br>V.Balkūno nuotr.
„Prekyboje yra labai aiškios priemonės – srauto ribojimas, kvadratiniai metrai vienam pirkėjui. Mūsų nuomone, tas skaičius galėtų būti 20 kv. m., tai būtų tikrai didžiausias reikalavimas Europos Sąjungoje“,– aiškino R. Vainienė.<br>V.Balkūno nuotr.
„Prekyboje yra labai aiškios priemonės – srauto ribojimas, kvadratiniai metrai vienam pirkėjui. Mūsų nuomone, tas skaičius galėtų būti 20 kv. m., tai būtų tikrai didžiausias reikalavimas Europos Sąjungoje“,– aiškino R. Vainienė.<br>M.Patašiaus nuotr.
„Prekyboje yra labai aiškios priemonės – srauto ribojimas, kvadratiniai metrai vienam pirkėjui. Mūsų nuomone, tas skaičius galėtų būti 20 kv. m., tai būtų tikrai didžiausias reikalavimas Europos Sąjungoje“,– aiškino R. Vainienė.<br>M.Patašiaus nuotr.
Galimybių pasas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Galimybių pasas.<br>V.Skaraičio nuotr.
„Prekyboje yra labai aiškios priemonės – srauto ribojimas, kvadratiniai metrai vienam pirkėjui. Mūsų nuomone, tas skaičius galėtų būti 20 kv. m., tai būtų tikrai didžiausias reikalavimas Europos Sąjungoje“,– aiškino R. Vainienė.<br>T.Bauro nuotr.
„Prekyboje yra labai aiškios priemonės – srauto ribojimas, kvadratiniai metrai vienam pirkėjui. Mūsų nuomone, tas skaičius galėtų būti 20 kv. m., tai būtų tikrai didžiausias reikalavimas Europos Sąjungoje“,– aiškino R. Vainienė.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Jan 28, 2022, 2:32 PM, atnaujinta Jan 28, 2022, 5:41 PM

„Vertiname labai gerai. Tikrai seniai subrendęs sprendimas. Prekyboje apskritai nelabai taikli priemonė buvo galimybių pasas. Kitose Europos Sąjungos valstybėse labai retai taikoma, maisto prekyboje taiko tik trys šalys: Lietuva, Latvija ir Kipras. Tai tokio sprendimo labai laukėme ir labai džiaugiamės“,– Eltai sakė R. Vainienė.

Pasak jos, su Vyriausybe šiuo metu diskutuojama dėl esminio ribojimo, kuris išliktų ir be galimybių paso – srautų valdymo prekybos vietose.

„Prekyboje yra labai aiškios priemonės – srauto ribojimas, kvadratiniai metrai vienam pirkėjui. Mūsų nuomone, tas skaičius galėtų būti 20 kv. m., tai būtų tikrai didžiausias reikalavimas Europos Sąjungoje“,– aiškino R. Vainienė.

R. Vainienės teigimu, prekybininkai kaip pagrindinę galimybių paso žalą įvardijo sumažėjusius pirkėjų srautus ir išaugusias išlaidas, susijusias su dokumento kontrole.

„Skundėsi, kad srautai mažėjo nuo 10 iki 50 procentų. Paso patikra yra labai brangi, žymiai brangesnė nei srauto reguliavimas. Atsirado atskira profesija, apsaugos darbuotojų įkainis buvo didelis“, – sakė R. Vainienė.

Viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas, bendrovės „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis taip pat teigiamai vertina Vyriausybės planus stabdyti galimybių pasą. Svarbiausia, kad jis nebūtų naikinamas etapais.

„Galimybių pasą reikėtų naikinti, nes savo darbą jis jau padarė, tie, kas norėjo, pasiskiepijo, matome kad jau praktiškai sustojo pirmos vakcinos gavimas. Norėtųsi, kad būtų pasitarta su verslu, nes galimybių pasas turėtų būti ne etapais naikinamas. Jei naikinamas, tai visur ir nedaryti jokių išimčių“, – BNS sakė G. Balnis.

„Jei, pavyzdžiui, kavinės veikia prekybos centre, ir jei kažkokioms parduotuvėms ar paslaugoms leistų veikti tik su galimybių pasu, o kažkam be, tai kur tada kontrole, kas tikrins, tikrai labai sudėtinga. Turėtų būti arba viskas, arba nieko“, – pridūrė jis.

A. Romanovskis: galimybių paso galiojimo terminas jau pasibaigęs

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) vadovas A. Romanovskis laikosi panašios pozicijos. Jo teigimu, ši priemonė buvo gerai veikianti savo laiku, tačiau jos terminas paprasčiausiai pasibaigė.

„Mes nuo pat pradžių sakėme, kad galimybių pasas yra labai gera priemonė, tačiau turi būti laikina. Akivaizdu, kad jos galiojimo terminas jau yra pasibaigęs. Labai sveikintinas ir išmintingas premjerės pasakymas, kad bus svarstoma dėl galimybių paso galiojimo pabaigos“, – mano A. Romanovskis.

G. Plytnikas: žiūrovų srautams įtaka bus maža

Tuo metu jino teatrų atstovas sako nesitikintis, kad panaikinus galimybių pasą išaugs žiūrovų srautai, nes juos reguliuoja užsikrėtimų skaičius.

„Jeigu jiems (galimybių pasams – BNS) atėjo galas, sveikiname. Poveikis bus teigiamas, nes bet koks barjeras laiko prasme yra vagis. Bet kokie kontroliuojantys dalykai pakeliui į salę sudaro galimybę eilėms“, – BNS sakė „Forum Cinemas“ kino teatrus valdančios įmonės Lietuvoje vadovas Gintaras Plytnikas.

„Nemanau, kad tai paveiks (kino teatrų lankomumą – BNS) dėl vienos paprastos priežasties – kino teatrų auditorija, žiūrovai yra socialiai aktyvūs jaunesnio ir vidutinio amžiaus žmonės. Šiose grupėse skiepijimosi problemų nėra. Ar su galimybių pasu, ar be be jo, jie kaip ėjo, taip ir eis, o kas nėjo, tas ir neis“, – teigė jis.

Pasak jo, didesnę įtaką negu galimybių pasako atsisakymas žiūrovų srautui turės bendra sergamumo situacija: „Dabar mes jaučiame, kad yra masinis sirgimas – sumažėjo srautai“.

G. Plytnikas pabrėžė, kad atsisakius galimybių paso, nebereikės gaišti laiko tikrinant, ar žmonės turi galimybių pasus. Taip pat nebereikės mokėti samdomiems tikrintojams.

ELTA primena, kad premjerė penktadienį užsiminė, kad jau kitą savaitę Vyriausybėje ketinama priimti sprendimą dėl galimybių paso atsisakymo. Pasak jos, apie tai, kokie reikalavimai verslui galėtų pakeisti galimybių pasą, buvo diskutuojama pastarąsias kelias savaites.

„Vyriausybė planą sustabdyti galimybių pasą turi jau kelias savaites, tiesiog šias savaites buvo derinami operacijų vadovo sprendimai, taip pat diskutuojama su verslu, kur dabar yra taikomas galimybių pasas, kokie reikalavimai galėtų galimybių pasą pakeisti“, – penktadienį atsakydama į žurnalistų klausimus kalbėjo I. Šimonytė.

„Aš manau, kad Vyriausybės sprendimas dėl galimybių paso sustabdymo bus priimtas kitą trečiadienį“, – pridūrė ji.

Valdančiųjų pandemijos valdymo modelį ketvirtadienį sukritikavo prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas akcentavo, kad pandemijos pobūdis keičiasi, todėl, pasak jo, reikia kuo skubiau keisti COVID-19 pandemijos valdymo strategiją.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: įvykiai Sakartvele – nauja kova tarp Rusijos ir Vakarų?