„Jeigu Lietuva nenori praleisti mūsų krovinių į uostą ir uoste jų perkrauti, gerai, tai jų teisė. Jeigu taip nutiks, Ramanai Aliaksandrovičiau [Haloučanka, Baltarusijos ministras pirmininkas], reiškia vos per kelias dienas turi būti imtasi tų priemonių, dėl kurių esame sutarę dėl pačios Lietuvos“, – pažymėjo A. Lukašenka, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra BelTA.
Pasak agentūros, A. Lukašenka apie tai pareiškė per pirmadienį įvykusį susitikimą su ministru pirmininku ir Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ bei „Belorusskaja kalinaja kompanija“ (BKK) vadovais.
„Tiesiog noriu, kad lietuviai suprastų. Dabar yra kilę šie aštrūs klausimai, jie griebiasi visko ir imasi mane kaltinti. Dar kartą noriu pabrėžti: mes neinicijuojame jokių ten procesų, dėl kurių atsidurtume klinče su Lietuva, Latvija, Lenkija ar Ukraina. Mums to nereikia“, – pažymėjo jis.
Pasak A. Lukašenkos, Minskas yra pasirengęs dialogui su Lietuva.
„Jei jiems reikia išsaugoti veidą – tegul išeina ir tariasi. Esame pasirengę siekti susitarimų. Bet jeigu jie ir toliau mus spaus, vadinasi, įgyvendinsime tą planą, kurį turime [parengę]. Tegul po to nepyksta“, – pridūrė jis.
Įvertino grasinimus
Ar tai gali būti tik pagąsdinimas? „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas taip nemano. Anot jo, iš Baltarusijos galima tikėtis visko, net Lietuvos vežėjų tranzito per Baltarusiją stabdymo.
Su tuo sutiko ir „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, paminėdamas, kad, Statistikos departamento duomenimis, pernai Baltarusija užėmė 5 vietą Lietuvos reeksporto struktūroje.
„Gali būti taip, kad Baltarusija uždraus mūsų vežėjams vežti prekes į Rusiją per jos teritoriją. Tada vežėjams reikės ieškoti kitų krypčių, kaip papulti į Rusiją. Realistiškiausias kelias – per Latviją.
Bet gali būti ir taip, kad Rusija susivienys su Baltarusija ir pradės kartu dirbtinai riboti krovininių automobilių srautus. Tai būtų nemaži nuostoliai“, – svarstė jis.
Ž.Mauricas įžvelgė ir kitą sritį, per kurią Baltarusija galėtų skaudžiai kirsti Lietuvai: „Tai – biokuras. Nemažai jo importuojame iš Baltarusijos.“
Kaip jis sakė portalui lrytas.lt, toks ekonominis karas neišeitų į naudą ne tik mūsų šaliai, bet ir pačiai Baltarusijai. Visgi nuostoliai Lietuvai būtų reikšmingi.
Jei Baltarusija nuspręstų biokuro Lietuvai nebetiekti, šildymo kainos kaipmat pakiltų. Tačiau Ž.Mauricas ramino – šį sezoną gyventojai to dar nepajustų.
„Vartotojui užfiksuota kaina yra ta, kuri rinkoje buvo prieš du mėnesius. Tad vasarį už šildymą mokėsime tokias kainas, kokiomis biokuras buvo pirktas dar gruodį.
Jei sankcijos įsigaliotų net vasarį, poveikis būtų matomas tik balandį, o dar turėtume visą vasarą pasiruošti kitam šildymo sezonui, tad kainų šuolis nebūtų toks didelis, kokio būtų galima baimintis“, – teigė jis.
Tačiau A.Izgorodinas biokuro tiekimo stabdymo minčiai nepritarė. Kaip jis sakė, Baltarusija yra medienos ir biokuro eksportuotoja, ši veikla neša didžiulius pinigus į valstybės biudžetą.
„Jiems biokuro eksportas dabar svarbus, juolab jie keletą mėnesių turės problemų su trąšų eksportavimu, reikės prisitaikyti prie logistikos iššūkių. Todėl manau, kad jie tikrai nesiims žlugdyti savo verslo“, – portalui lrytas.lt komentavo jis.
Ekonomisto teigimu, Baltarusija pernai užėmė tik 28 vietą lietuviškos kilmės prekių eksporto rinkoje, tad jei A. Lukašenka nutartų šių prekių nebepriimti, nuostoliai mūsų šaliai būtų minimalūs.
Tačiau baisiausia būtų tai, jei Baltarusija nuspręstų riboti dujų tranzitą iš Rusijos per Baltarusiją į Lietuvą. Tokiu atveju dujų kainos Lietuvoje smarkiai šokteltų aukštyn.
„Tai būtų radikalus, siaubo filmo scenarijus, bet žinant mūsų kaimynus neatmesčiau tokio varianto“, – tarė jis.
Jei Baltarusijos sankcijos Lietuvai būtų radikalios, A.Izgorodinas mano, kad ir kaimynė neišvengtų atsakomųjų veiksmų. Jų galėtų imtis Europos Komisija. Tikėtina, kad ji įvestų papildomus apribojimus Baltarusijai.
