Numatytos dvi priemonės. Viena iš jų – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata tiems, kurie naudojasi centralizuotu šildymu. Šiuo metu lengvatinis tarifas – 9 proc., jis būtų kompensuojamas iš valstybės biudžeto ir sumažintas iki 0 proc.
„Tai reiškia, kad gyventojai PVM už centralizuotą šildymą nemokėtų. Ši lengvata būtų taikoma nuo sausio 1 d. atbuline data iki balandžio 30 d.“ – kalbėjo G.Skaistė.
„Tiems žmonėms, kurie šildosi centralizuotu šildymu, pavyzdžiui, Vilniuje, kainos išaugo drastiškai. Tą šoką patiria ne tik nepasiturintys, bet ir aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai. Tam, kad tą šoką sumažintume bent dešimtadaliu, ir buvo pasiūlyta ši lengvata“, – papildė G.Skaistė.
Antrąją paketo dalį sudaro atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo programa. Šiuo metu nutolusioms ir ant namų stogų saulės elektrinėms įrengti skirta apie 5,4 mln. parama.
„Matydami paraiškų bumą nusprendėme papildomai skirti 35 mln. eurų, kad būtų galima atliepti visus pageidavimus“, – sakė G.Skaistė.
Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, tai leis saulės elektrinių skaičių iki šių metų pabaigos padidinti dvigubai, o gyventojams sudarys sąlygas susimažinti elektros sąskaitas ir „nebūti priklausomiems nuo pasaulinių krizių“.
D.Kreivio teigimu, jau yra apie 12 tūkst. paraiškų, kurioms bus skirta 24 mln. eurų, ir šis skaičius tik auga.
Pirmoji priemonė valstybės biudžetui atsieitų apie 23 mln. eurų, antrajai papildomai būtų skirta – 35 mln. eurų.
Ar šių priemonių nesiimta per vėlai? Ministrė taip nemano. Ji pabrėžė, kad Vyriausybė, siekdama sušvelninti infliacijos įtaką gyventojams, veiksmų ėmėsi dar gerokai anksčiau.
„Tvirtinant 2022 m. biudžetą gyventojų pajamų didinimui buvo numatyta daugiau nei 1 mlrd. eurų, buvo priimti sprendimai dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo 13,5 proc., neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) didinimo 15 proc., taip pat vykdytas ir papildomas pensijų indeksavimas, dėl to pensijos auga apie 12 proc. ir daugiau“, – vardijo G.Skaistė.
„Valstybės biudžete buvo numatytos papildomos išlaidos šildymo kompensacijoms, praplėstas šildymo kompensacijų gavėjų ratas. Taip pat Vyriausybė pasiūlė pirmąjį energijos kainų stabilizavimo paketą, kuriame buvo sprendimai dėl dujų pirkimo modelio, dėl „Ignitis“ galimybės išdėlioti dujų kainų augimą per penkmetį, numatyta, kad elektros rinkos liberalizavimo antrasis etapas bus atidėtas pusmečiui“, – sakė ji.
Pagalbos ranka tiesiama gyventojams, tačiau verslai tokios nesulauks. Anot G.Skaistės, dauguma Europos Sąjungos (ES) valstybių paramos ar pagalbos priemones taiko būtent gyventojams, o ne verslams. Tad Lietuva seka kitų šalių pavyzdžiu. Be to, jos teigimu, verslų konkurencinės sąlygos visose valstybėse yra panašios, juk energijos kainos augo ne tik Lietuvoje. Taigi siekiant išlaikyti vienodas sąlygas visų šalių verslams nuspręsta nesiimti papildomų priemonių jiems padėti.
„Tokių priemonių imtis sudėtinga. Juk auga ir žaliavų kainos, o savikainą kompensuoti iš valstybės biudžeto būtų neprotinga“, – pareiškė finansų ministrė.
Tuo metu D.Kreivys ragino verslus tiesiog atsigręžti į atsinaujinančią energetiką ir taip ilguoju laikotarpiu sutaupyti, nes ji atsiperka greičiau nei per dvejus metus.
