Stebisi pasikeitusia nuomone
Antradienį finansų ministrė Gintarė Skaistė pareiškė, kad yra numatytos dvi priemones, kuriomis vartotojams galėtų būti amortizuotos augančios šildymo ir elektros kainos.
Tai laikinai taikomas nulinis PVM tarifas tiems, kurie naudojasi centralizuotu šildymu, bei didesnių lėšų skyrimas norintiems įsirengti saulės elektrines ant namų stogų ar įsigyti nutolusias.
Nulinio PVM tarifo gyventojams centralizuotai teikiamai šilumai projektą Seime užregistravę socialdemokratai stebisi, kad valdžios nuomonė „permaininga kaip lietuviški orai“.
„Dar užvakar finansų ministrė išsijuosusi kritikavo visas siūlomas kainų smūgio švelninimo priemones, o šiandien jau sako, kad nulinis PVM tarifas šilumai yra „viena veiksmingiausių priemonių“, – pranešime stebėjosi socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.
Tai tik saviapgaulė
Vis dėlto banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Ž.Mauricas sukritikavo siūlymą mažinti PVM nuo 9 iki 0 proc.
Anot jo, PVM lengvatos šildymui ne mažina, o tik didina socialinę atskirtį, nes didžiausią naudą dėl šios lengvatos gaus didžiausio ploto nekilnojamąjį turtą turintys turtingi gyventojai, o gyvenantys skurdžiausiai – jokios, nes jie ir taip sulaukia būsto šildymo išlaidų kompensacijų, kurios šiemet buvo padidintos.
Ž.Maurico teigimu, tai didina ir regioninę atskirtį.
„Taip yra todėl, kad didžiausios šilumos kainos šiuo metu yra Vilniuje, kuriame laiku nesugebėta perorientuoti šilumos ūkio nuo dujų prie biokuro. Atitinkamai didžiausią PVM lengvatos naudą pajus vilniečiai, kurių ir pajamos, ir turto vertė yra didžiausi“, – feisbuke rašė ekonomistas.
Jis kritiškai žvelgia ir į sprendimą šią PVM lengvatą taikyti atbuline data – nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d. Kaip ekonomistas rašė, taip tik dar labiau išbalansuojama ekonomika ir didinimas mokesčių politikos neapibrėžtumas.
„Pavyzdžiui, pakilus elektros kainai Vardenis, įsivertinęs savo finansines galimybes, nusprendė taupyti elektros energiją (dėl to patyrė diskomfortą arba papildomų išlaidų, pavyzdžiui, keitė prietaisus į energetiškai efektyvesnius), o Pavardenis – ne.
Tačiau vėliau galbūt bus nuspręsta panaikinti PVM ir elektros energijai, tad Vardenis liks „kvailio vietoje“, nes jis galbūt būtų netaupęs, jei būtų žinojęs, kad PVM nereikės mokėti, atitinkamai ir nebūtų patyręs diskomforto.
Maža to, kadangi PVM yra proporcinis, didžiausią naudą dėl sumažinto PVM gautų netaupęs Pavardenis, o Vardenis – gaus mažiau, nes taupė. Ar tai sąžininga? Kaip kitą kartą elgsis Vardenis: ar taupys, ar eis kaulyti kitų lengvatų?“ – pateikė pavyzdį Ž.Mauricas.
Taip pat, jo manymu, PVM lengvata neišspręs kylančių šildymo kainų problemos Vilniuje, o jos dėl brangstančių gamtinių dujų per metus pakilo net 2,4 karto. Kaip paskaičiavo Ž.Mauricas, po PVM tarifo sumažinimo kainos vis tiek bus 2,2 karto aukštesnės.
„Problema yra aukšta gamtinių dujų kaina pasaulinėse rinkose, kurios mes neturime galimybės sumažinti. Kitaip tariant, mes negalime kaip Baronas Miunhauzenas savęs išsikelti iš pelkės už plaukų. Tad PVM lengvatos sumažinimas yra saviapgaulė, nes niekas iš niekur neatsiranda ir niekur neprapuola, tad anksčiau ar vėliau negautas pajamas dėl sumažinto PVM tarifo vis tiek teks apmokėti visiems“, – pareiškė Ž.Mauricas.
Jo nuomone, vietoje PVM šildymui mažinimo tikslingiau būtų mažinti darbo jėgos mokesčius, pavyzdžiui, dar didinti neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) ir mažiausiai gaunančių gyventojų pajamas, pavyzdžiui, senatvės pensijas.
„Juolab, kad vartojimo mokesčiai ekonomikos augimui yra mažiau žalingi nei darbo jėgos, o šalys XXI amžiuje, sparčiai populiarėjant darbuotojų mobilumui, viena su kita konkuruoja ne tuo, kurioje yra mažesni vartojimo mokesčiai, o tuo, kurioje yra mažesni darbo jėgos mokesčiai. Šios tendencijos ypač stebimos JAV.
Tad jei dėl šios socialinę ir regioninę atskirtį didinančios PVM šildymui lengvatos vėliau teks didinti darbo jėgos mokesčius, prisivirsime košės“, – neslėpė ekonomistas.
Tačiau sprendimą siūlyti skirti daugiau pinigų – apie 35 mln. eurų – nutolusioms ir ant namų stogų saulės elektrinėms įrengti ekonomistas sveikino. Ž.Maurico teigimu, Lietuva yra itin priklausoma nuo energetinių žaliavų importo.
Vien praėjusių metų lapkritį energetinių išteklių – naftos, gamtinių dujų ir elektros – prekybos deficitas pasiekė 350 mln. eurų. Tad, jo manymu, būtina investuoti į didesnius elektros energijos gamybos pajėgumus Lietuvoje.
„Be to, investicijos į elektrines sumažina elektros kainų šokų poveikį gyventojams, nes gyventojai tampa ne tik vartotojais, bet ir gamintojais, tad kainų šuoliai jiems nebėra tokie grėsmingi“, – paaiškino jis.
Kritikavo ir Lietuvos bankas
Mažinti PVM tarifą centralizuotam šildymui buvo sukritikavęs ir Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta. Tik tuo metu dar buvo svarstyta PVM mažinti nuo 9 iki 5 proc.
„PVM pokyčiai apima visus, pagalbos tikslingumas ir taiklumas šios priemonės nėra didelis. Pavyzdžiui, vidutinė sąskaita yra 100 eurų, tai tarifo šildymui mažinimas nuo 9 iki 5 proc. lemtų 5 eurų sumažėjimą.
Tai tikrai ne ta pagalba, ypač mažesnes pajamas uždirbantiems, kuri reikšmingai pakeistų situaciją“, – sakė S.Krėpšta.
Nulinio PVM taikymas centralizuotam šildymui valstybės biudžetui atsieitų apie 23 mln. eurų, saulės elektrinėms įsigyti papildomai iš biudžeto būtų skirta – 35 mln. eurų.
