Ne tik nuskurdino, bet ir supriešino
Šią savaitę prezidento patarėja Irena Segalovičienė „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ pareiškė, kad galimybių pasas tam tikrą laiką buvo naudingas, nes paskatino dalį žmonių pasiskiepyti. Tačiau vertinti naudą tik šiuo rodikliu nedera.
„Turime įvertinti ir galimybių paso poveikį verslui, žmonių emocinei sveikatos būklei, pasitikėjimui valdžios institucijoms. O čia naudingumo koeficientas krinta, galime įžvelgti žalą – žmonių susipriešinimą ir verslo skačiuojamus nuostolius. Verslai sako, kad galimybių paso naudojimas buvo užtęstas per ilgai“, – teigė patarėja.
Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė portalui lrytas.lt paskaičiavo, kad galimybių pasas iš grožio salonų nubraukė apie 20–30 proc. klientų, o kartu – ir tiek pat pelno.
„Tai nemaži skaičiai. Žmonės jaučia alkį darbui, klientų ryškiai sumažėjo, praradome labai daug pinigų, o dar ir didžiuliai komunaliniai mokesčiai išmušė iš pusiausvyros. Ir vis dar lieka klausimas: ar dabar nebelikus galimybių paso tie žmonės sugrįš?“ – svarstė ji.
Anot pašnekovės, nuo to laiko, kai buvo įvestas galimybių pasas, spėjo ir mados pasikeisti. Žmonės ėmė rečiau lankytis renginiuose, šventėse, tad nebėra tiek daug progų puoštis. J.Mačiulienę veda iš proto, kad nuo šiol ataugusios nedažytos šaknys, vaikinai ilgesniais plaukais ar neapkirpti vyrai daliai žmonių yra nieko tokio, neva išmokome pakentėti, pakentėsime ir toliau.
„Aišku, yra preciziškų žmonių, kurie negali to pakęsti, jie tebėra lojalūs klientai. O štai kiti ėmėsi vadovautis nauja taisykle – nieko tokio. Panaikinus galimybių pasą nebebus taip, kaip buvo anksčiau, tikrai nebus taip, kad visi lyg „šlagbaumą“ atidarius pasileis bėgti į kirpyklas“, – kalbėjo ji.
J.Mačiulienė neneigė, kad ir neturintieji galimybių paso randa, kur pasigrąžinti. Ji patvirtino, kad nemažai verslininkų nuėjo dirbti į pogrindį ir nesilaiko reikalavimų.
„Jie rašo: ai, mums nerūpi, atvarykite, pas mus nereikia jokių galimybių pasų, sutvarkysime jus. Tai žeidžia tuos, kurie dirba legaliai. Vieni lobsta, o kiti – skurta. Ir tą leidžia valdžia“, – pareiškė J.Mačiulienė, paminėdama, kad dėl galimybių paso nuostolius patiria ne tik dirbantieji oficialiai, pagal taisykles, bet ir pati valstybė, nes nebesurenka į biudžetą visų mokesčių.
„Valstybinė mokesčių inspekcija turėtų susidomėti tais, kurie visada įsigydavo verslo liudijimus ir staiga nustojo tą daryti. Jie turi užduoti klausimą: ką gi jie veikia?
Suprantu, kad valstybė nori pažaboti pandemiją, bet visi puikiai matome, kad galimybių pasas niekaip situacijos negelbėja – verslai skursta, visuomenė skaldoma, net kolegos darbe tarpusavyje pykstasi ir tampa priešais“, – komentavo ji.
Nuostolius skaičiuoja milijonais
Lietuvos sporto klubų asociacijos prezidentas Vidmantas Šiugždinis paskaičiavo, kad galimybių pasas nuo lankymosi sporto klubuose sustabdė apie 20 proc. klientų. Toks srautų sumažėjimas matomas iki pat šios dienos. Panašiai nukrito ir pelnas.
Anot V.Šiugždinio, nuostoliai siekia bent 3 mln. eurų.
„Tokie skaičiai – didžiulis smūgis, o juk auga darbo užmokestis, komunaliniai mokesčiai, kai kuriems sporto klubams už šildymą reikia mokėti net dukart daugiau. Sporto klubai pateko į žirkles“, – portalui lrytas.lt pasakojo jis.
Tačiau V.Šiugždinis žvelgia optimistiškai – nustojus taikyti galimybų pasą jau kovą į sporto klubus turėtų sugrįžti daugiau klientų, o rudenį, jei šalies ir pasaulio nesupurtys nauji kataklizmai, būtų galima sugrįžti į priešpandeminį lygį. Mat sportuoti namuose ir dalyvauti treniruotėse nuotoliniu būdu lietuviams ne itin sekasi.
„Pasirodė, kad žmonėms reikia motyvacijos, disciplinos, grupinių treniruočių trenerio ar bendruomenės, su kuria kartu sportuoja. Tačiau kai jie sustoja sportuoti, sunku vėl išjudėti. Sporto klubams teks pasistengti susigrąžinti klientus“, – sakė pašnekovas.
Kirto ne tik galimybių pasas, bet ir valdžios gąsdinimai
Pasak Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės, restoranai vis dar skaičiuoja nemažus nuostolius. Įvedus galimybių pasą kaipmat dingo 30 proc. klientų, juk dažniausiai į restoranus žmonės eina ne vieni, o poromis ar didesnėmis grupėmis, tačiau jei vienas iš jų galimybių paso neturi, restoraną aplenkia visi.
„Tai smarkiai pasijuto apyvartose“, – neslėpė ji.
Viešbučiai taip pat skaičiuoja klientų praradimus. Įprastai sausį vidutinis užimtumas siekdavo apie 60 proc., tačiau šiuo metu jis – vos 25–30 proc. Mažesniuose miesteliuose skaičiai dar žemesni – apie 5–15 proc.
„Kainos be pusryčių ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) vidutiniškai siekia apie 40 eurų, rajonuose – išvis apie 20 eurų. O dar gavome didžiules sąskaitas už šildymą. Tai su tokiu mažu užimtumu, tokiomis kainomis ir tokiais didžiuliais mokesčiais išgyventi nebeįmanoma“, – piktinosi E.Šiškauskienė.
Ji prisiminė, kad didžiausia sumaištis matyta tik įvedus galimybių pasą, tada daug rezervacijų, ypač kurortuose esančiuose viešbučiuose, buvo anuliuota. Visgi, E.Šiškauskienės teigimu, apgyvendinimo įstaigų nuostoliai dėl galimybių paso nėra tokie dideli, kokius skaičiuoja restoranai.
Tačiau, kaip portalui lrytas.lt sakė E.Šiškauskienė, per viešbučių ir restoranų pelnus labiausiai kirto net ne galimybių paso naudojimas, o valdžios gąsdinimai: „Jie vis pasako, kad galbūt gali būti karantinas, gali būti ribojimai. Kiekvienas toks sakinys smarkiai kerta per mūsų apyvartas ir pardavimus, rezervacijos iš karto atšaukiamos.
Prašėme valdžios, kad ji taip nebesielgtų, o jeigu apie tai kalba, tai ir padarytų. Pirmiausia turi pasakyti, kas bus, tada – kokie bus apribojimai, trečia – kokios kompensacijos bus suteiktos verslams.
Bet atrodo, kad valdžia tarsi mėgaujasi vis gąsdindama ir nieko nedarydama.“
Statistika neparodo tikrosios situacijos
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė portalui lrytas.lt taip pat patikino, kad įvedus galimybių pasą gyventojų įpročiai spėjo pasikeisti, tad taip, kaip buvo anksčiau, niekada nebebus, juolab pastaruoju metu į prekybos centrus dalis žmonių neidavo ne tik dėl galimybių paso, bet ir todėl, kad tenka izoliuotis ar taupyti. Juk apmokėjus gruodžio mėnesio sąskaitas už komunalines paslaugas lieka nedaug pinigų.
Taip pat nemaža dalis klientų per šį laikotarpį pamėgo apsipirkti el. parduotuvėse, taip sutaupo laiko, gali apžiūrėti didesnį asortimentą, o ir netikusią prekę neretai grąžinti nemokamai.
Daugelis į maisto prekių parduotuves užsuka rečiau nei anksčiau, tik vieno apsipirkimo metu perka daugiau, dažniau ėmė rinktis arčiau namų esančias parduotuves.
„Pokytis bus negrįžtamas, tačiau kritimas, kurį patyrėme dėl galimybių paso, turėtų galų gale atsistatyti. Žinoma, tik visų situacija bus skirtinga: viena patirs prekiaujantys vaikų drabužiais, kita – sporto, elektronikos prekėmis, maistu“, – komentavo ji.
Tačiau banko SEB ekonomistas Tadas Povilauskas į situaciją žvelgia kiek kitaip. Anot jo, rugsėjo pradžioje prieš įvedant galimybių pasą buvo daug nerimo, tačiau, pažvelgus į mažmeninės prekybos, apgyvendinimo, maitinimo įmonių ir renginių organizatorių rugsėjo–gruodžio rezultatus bei apyvartas, matyti, kad nėra ko nerimauti ir piktintis – ženklaus pablogėjimo nėra.
„Galima kalbėti tik apie tai, kad jei galimybių paso nebūtų buvę, augimas būtų didesnis. Aišku, srautai persiskirstė, suaktyvėjo internetinė prekyba, bet juk 2021 m. paskutinį ketvirtį matėme labai gerus fizinės prekybos rodiklius“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidai „Nauja diena“ sakė jis.
Tačiau R.Vainienė su tuo nesutiko. Anot jos, prekybos sektoriuje yra daug skirtingų verslų, tad apskaičiuota bendroji statistika neparodo tikrosios situacijos.
„Taip šaltakraujiškai pasakyti, jog viskas labai gerai, nes bendra apyvarta išaugo, negalima. Yra daug įtampų, taip optimistiškai nekalbėčiau“, – teigė prekybininkų atstovė.
Ji taip pat pabrėžė, kad galimybių pasas prekybininkams atnešė ne tik finansinius nuostolius, nes dalis klientų negali apsilankyti, kiti prekybos tinklus boikotavo, bet ir įžiebė konfliktus, dėl kurių nukentėjo ir buvo sužeisti darbuotojai.
Galimybių paso neturintiems asmenims daugelis veiklų užsivėrė nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. Tačiau trečiadienį Vyriausybė nutarė, kad nuo šeštadienio, vasario 5 dienos, galimybių paso bus atsisakyta. Jį pakeis kiti ribojimai.
Parduotuvėms, turgavietėms ir kitoms prekybos vietoms, esančioms uždaroje erdvėje, atsisakius galimybių paso nustatytas reikalavimas užtikrinti 15 kv. metrų prekybos plotą vienam lankytojui arba vienu metu aptarnauti ne daugiau kaip vieną asmenį.
Anot R.Vainienės, tokie sprendimai tenkina prekybininkų lūkesčius. „Visą laiką siūlėme pandemiją prekyboje valdyti ne taikant galimybių pasą, bet nustatant ribojimą kvadratiniais metrais vienam pirkėjui. Viskas, kas nustatyta, atliepia mūsų buvusius lūkesčius ir europinę praktiką“, – BNS sakė R. Vainienė.
R. Vainienės teigimu, bendras plotas yra tikslesnis rodiklis nei prekybos plotas, o tam specialiai pasiruošti nereikės. „Reikės, aišku, iškabinti, kiek žmonių gali būti tuo metu, nustatyti krepšelių skaičių ir juos suskaičiuoti, bet čia valandos laiko pasiruošimas“, – teigė ji.
