„Mūsų pasiūlymas buvo NPD prilyginti minimaliai algai, gaunamai į rankas, tai yra apie 530 eurų. Prezidentas siūlo 510 eurų, tai jeigu valdantieji liberalai ir konservatoriai būtų padarę tai tada, dabar nereikėtų kalbėti apie taikymą atgaline data, nes dabar mėginama atsukti laiką atgal, kas nėra nei lengva, nei plačiąja prasme labai teisinga. Pasiūlymą esame įregistravę, tai prezidentui gal ir nereikės registruoti pasiūlymo, jeigu valdančioji dauguma norės, galės palaikyti ir mūsų pasiūlymą, kuris yra registruotas Seime“, – Eltai sakė G. Paluckas.
Vienkartinių išmokų pasiūlymą socialdemokratų frakcijos seniūnas taip pat palaiko. Pasak jo, tokios išmokos buvo išmokėtos Estijoje ir Švedijoje, ir tai buvo gerieji pavyzdžiai siekiant sumažinti kainų šoką visuomenei.
„Mes šią idėją taip pat siūlėme diskusijose jau prieš tai, nes tai yra tiek Estijos, tiek Švedijos gerasis pavyzdys. Tikiuosi, kad Vyriausybė irgi išgirs tuos pasiūlymus, jeigu jau negirdi iš mūsų, tai bent iš prezidento tegul išgirsta ir priimta tuos pasiūlymus, nes jie turi prasmę. Kitos kaimyninės šalys taip pat daro“, – tikino politikas.
Prezidento siūlymus palaiko ir Darbo partijos frakcija Seime. Jos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė tikino, kad šiuos pasiūlymus jau reikėjo priimti anksčiau, kai juos frakcija siūlė rudens sesijoje. Nors dėl vienkartinių išmokų vienareikšmiškos nuomonės neturėjo, parlamentarė tikino palaikanti žmonių pajamų didinimą ir skatina pritaikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimą centralizuotam šildymui visai visuomenei, o ne išskirtoms grupėms.
„Dėl NPD didinimo, ypač vidutines pajamas gaunantiems žmonėms, siūlėme lapkričio mėnesį, o dėl vienkartinių išmokų nežinau, ar tai pati tikslingiausia priemonė, bet. aišku, geriau negu nieko. Palaikysime tikrai žmonių pajamų didinimą, bet kartu, jeigu bus kažkokių mokesčių mažinimo pasiūlymų iš valdančiųjų, tikrai siūlysime, kad ne vienai kažkokiai išsikirtinei grupei centralizuotam šildymui būtų mažinamas PVM, bet ir visiems buitiniams vartotojams, kurie šildosi dujomis“, – Eltai teigė I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Opozicija nemano, kad dėl išmokų ir NPD didinimo gali dar labiau augti infliacija
Opozicijos atstovai nemano, kad girdimi nuogąstavimai, jog prezidento pasiūlymai gali paskatinti dar spartesnį infliacijos augimą yra pagrįsti. G. Paluckas tikina, kad infliacijos priežastys yra augantys kaštai ir deficitas dėl tam tikrų prekių stokos, susiklosčiusios dėl puslaidininkių gamybos sutrikimų ir panašių priežasčių. Pasak jo, ekonomikos teorija, kad duodant žmogui pinigų iš karto kyla infliacija neatitinka dabar esančių realijų, nes infliacijos priežastis nėra išaugusi paklausa.
„Nemanau, kad dėl tokių pasiūlymų infliacija gali dar labiau išaugti. Šiuo atveju infliacija, kurią mes dabar matome, yra sąlygota tik nedidele dalimi pajamų augimų, tam tikruose sektoriuose infliacija išaugo pirmiausia dėl deficito, tam tikrų prekių stokos, kuri susiklostė dėl gamybos sutrikimų ir pan. Antras dalykas yra kaštų spaudimas, ir jis yra verslui, kurie yra laisvieji vartotojai. Jiems nereguliuojamos energetinių išteklių kainos, elektros, dujų, tai jos didėjo ne 20 ar 30 proc., o 3 ar 4 kartus jiems sąskaitos augo“, – aiškino parlamentaras.
„Ten, kur gamyboje kaštai sudaro nemenką dalį, jie yra priversti didinti kainas. Tai, kad bus išdalinta koks 100 mln. eurų bendrai infliacijos spiralės niekaip neįpūs ir neišsuks. Tai neišpūs kainų ir niekaip toliau infliacijos nevynios į viršų“, – pridūrė jis.
Galimų dar didesnių infliacijos augimo tendencijų dėl pateiktų prezidento pasiūlymų neįžvelgia ir I. Kačinskaitė-Urbonienė. Ji pabrėžia, kad infliacijos didėjimas daugiausiai yra nulemtas energetinio išteklių kainų augimo ir dėl šios priežasties darbiečiai siūlė mažinti PVM tarifą buitiniams energijos vartotojams tiekiamoms gamtinėms dujoms.
„Aš tikiuosi, kad prezidentas viską apsvarstė prieš siūlydamas pakeitimus, bet supraskime vieną, kad infliacijos didėjimas yra daugiausiai nulemtas energetinio išteklių kainų augimo. Dėl siūlymų tikriausiai infliacija labiau nedidės. Aišku, galėsime pažiūrėti tik po kurio laiko, bet vis dėlto visoje struktūroje didžiausią įtaką daro energetinių išteklių dedamoji per maisto prekių kainas ir taip pat komunalinių išlaidų sąskaitos. Šioje vietoje manome, kad ypatingo infliacijos didėjimo dėl tokio pakankamai neženklaus pajamų ir NPD padidinimo neturėtų būti“, – tikino Seimo narė.
ELTA primena, kad, ketvirtadienį po susitikimo su Ministrų Kabineto nariais, Seimo frakcijų atstovais, Lietuvos banko, savivaldybių asociacijos vadovais, verslo asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais aptarus galimas infliacijos padarinių švelninimo priemones, Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje G. Nausėda pateikė siūlymus, kaip, jo nuomone, reikėtų sušvelninti infliacijos įtaką gyventojams.
Prezidentas neatidėliojant siūlo didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį nuo 460 iki 510 eurų. Taip pat šalies vadovas rekomenduoja išmokėti vienkartines 100 eurų išmokas labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.
Tuo metu Vyriausybė šios savaitės trečiadienį pritarė Energetikos ir Finansų ministerijų parengtam antrajam energijos kainų švelninimo paketui. Seimui bus siūloma centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui taikyti 0 proc. lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, taip pat skirti papildomus 35 mln. eurų paramai nuosavai saulės elektrinei įsigyti.
Lengvata šildymui būtų taikoma atgaline data nuo šių metų sausio 1 d. ir galiotų šį šildymo sezoną – iki balandžio 30 d. Finansų ministerija skaičiuoja, kad iki nulio sumažinus dabartinį 9 proc. tarifą gyventojams sąskaitos už centralizuotą šildymą mažėtų dešimtadaliu.
Ši priemonė būtų taikytina tik buitiniams vartotojams ir kainuotų apie 23,3 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
