„Šiandien matome, kad tai (SGD terminalas – BNS) būtų kertinis veiksnys apsisaugant nuo nekonvencinių ir panašaus pobūdžio atakų, kai nesilaikoma sutarčių ar įvyksta kiti teisės viršenybės erdvėje nevykstantys dalykai“, – spaudos konferencijoje po Baltijos šalių ministrų pirmininkų susitikimo Rygoje sakė Lietuvos premjerė.
Latvijos premjeras Krišjanis Karinis kalbėjo, kad Latvijos Inčukalno dujų saugykla taip pat gali apsisaugoti nuo Kremliaus veiksmų.
„Šiuo metu šios kaupyklos rezervai geros būklės, ši žiema šiek tiek šiltesnė, vadinasi, mažesnis suvartojimas nei galėtų būti ir jei žiūrime į priekį, – mes aptarėme, kad prireikus turime bendradarbiauti“, – sakė K. Karinis.
„Visose trijose šalyse esame gerokai geresnėje pozicijoje nei daugybė ES valstybių, nes turime ir importo pajėgumą dėl suskystintų gamtinių dujų, turime galimybę laikyti (dujas – BNS), ir tai, palyginti santykinai mūsų kiekvienos valstybės vidutiniu vartojimu, yra daug“, – pridūrė jis.
I. Šimonytė pabrėžė, jog Baltijos šalys dirba kartu, kad būtų pasirengta galimiems netikėtumams.
„Mūsų institucijų atstovai, atsakingų įmonių už infrastruktūrą atstovai dirba labai glaudžiai, kad ir operaciniu lygiu būtų pasirengta įvairiems netikėtumams, kurių galėtų pasitaikyti, jeigu dujos būtų vėl eilinį kartą dar papildomai panaudotos kaip spaudimo priemonė prieš Europos Sąjungą“, – sakė I. Šimonytė.
Estijos premjerė Kaja Kallas sakė nesanti užtikrinta, kad Rusija nepasinaudotu įrankiu stabdyti dujų tiekimą.
„Jei esame nuo ko nors priklausomi, tai per šią priklausomybę mus galima ir pažeisti ir dėl to atsakydama į klausimą, kiek esame tikri, kad Rusija nepanaudos šio įrankio, tikrai nesu tuo labai tikra, kad Rusija to nedarys“, – teigė ji.
