Specialistai žino – Europos centrinio banko (ECB) veiksmai nuo kolegų JAV atsilieka metus. Tad stebėdami pokyčius už Atlanto, galime prognozuoti, koks veidrodinis atspindys bus matyti euro zonoje.
Skaičiai nustebino
„Infliacijos JAV skaičiai nustebino – laukta, kad ji bus 6,8 proc., kokia ir buvo lapkritį. Atrodo, tie 0,2 proc. nėra daug, tačiau čia slypi du dalykai: viena, tikėtasi, kad infliacija nekils, antra – 7 proc. – jau psichologiškai reikšminga riba“, – portalui lrytas.lt komentavo finansų analitikas Marius Dubnikovas.
Infliacija JAV, priešingai nei tikėtasi, augo dėl pasaulinių energetikos kainų, nors šioje šalyje jos taip ryškiai neatsispindėjo: Europoje, Azijoje dujų kainos, lyginant su praėjusiais metais, kilo kone dešimt kartų, JAV kainos taip pat didėjo, bet tikrai ne tiek. Dujos JAV dabar kainuoja 6-7 kartus pigiau nei Europoje ar Azijoje.
Vis dėlto, pasak M.Dubnikovo, energetinis šokas duoda savo: dėl šios priežasties JAV pasiekia pabrangusios kinų prekės, būsto, nuomos kainos, palyginti su prieš metus buvusiais skaičiais, augo 4,1 proc., maistas – 6,3 proc., labai stipriai brango automobiliai, naudotų automobilių kainos šoko trečdaliu.
Nafta gali pasiekti 100 JAV dolerių
Savo pridėjo ir naftos kainos. JAV nafta kainuoja 85 JAV dolerius. Prieš metus – 54 JAV dolerius. O naftos kainos augimas neišvengiamai daro įtaką – visų pirma brangsta degalai, tačiau reikia nepamiršti ir to, kad nafta naudojama gaminant daugiau nei 100 gaminių: plastikus, gumas, izoliavimo priemones ir t.t.
„Tik naftos poveikis slenkantis. Ji pabrango 60 proc., dujos JAV per metus pabrango apie 60 proc. Tai – komponentės. Nafta minėtą procentą pabrango per metus laiko, tačiau pats šuolis įvyko per labai trumpą laiką, nes naftą gana ilgai prilaikė omikron atsiradimas. Juk jam atsiradus naftos kaina krito: iš 83 JAV dolerių iki 65 anų metų pabaigoje. Žmonės galvojo, kad omikron labai užkrečiamas ir mirtinas, laukta, kad vėl viskas sustos, tačiau pasirodė, kad jis nors ir labai užkrečiamas, ne toks mirtinas. Supratus, kad vartojimas nedings, nafta ne tik grįžo į 83 JAV dolerius, bet juos peršoko ir pasiekė 85 JAV dolerius“, – kalbėjo analitikas.
Jis spėjo, kad esama visų galimybių pasiekti 100 JAV dolerių už barelį žymą, nes tam yra papildomų galimybių: gali atsirišti vartojimas, tuomet atsigaus turizmas, skrydžiai, didės degalų paklausa.
„Iš kitos pusės tai, kas vyksta su Rusija ir Ukraina, kelia rizikas, kad gali būti apribotas tiekimas. Viena – tai būtų mechaninis Rusijos apribojimas, kaip kad buvo su dujomis Europai, antra, įmanomas sankcijinis apribojimas: jei įvyktų konfliktas, Vakarai nuspręstų sankcionuoti Rusijos energetikos kompanijas, pasunkėtų galimybės pateikti produkciją, sumažėtų pasiūla, reiškia, kainos kiltų“, – dėliojo scenarijų pašnekovas.
Kurį laiką gali visai sustoti
Jei Vakarai prieš Rusiją imtųsi labai reikšmingų priemonių, tokių kaip atjungimo nuo SWIFT sistemos, nuo tarptautinių atsiskaitymų, reikštų, kad Rusija galbūt kuriam laikui, kol surastų finansinių kelių, gali apskritai netiekti žaliavų, nes nebus kaip už jas atsiskaityti.
Nors Rusijos žiniasklaida rašo, kad, atjungus Rusiją nuo SWIFT sistemos, JAV bankai susidurs su didesnėmis komisinėmis išlaidomis ir jau rekordinės infliacijos pagreitėjimu, M.Dubnikovo teigimu, žengus tokį žingsnį vienareikšmiškai didžiausios problemos dėl to kiltų pačiai Rusijai. Tai sugriautų atsiskaitymą, valiutų konvertavimą, sandorių sudarymas apskritai kuriam laikui, kol visi susigaudytų, kas vyksta ir kaip tai spręsti, stotų.
Priminsime, kad demokrato Roberto Menendezo vadovaujama JAV senatorių grupė pristatė įstatymo projektą dėl naujų sankcijų Rusijos puolimo prieš Ukrainą atveju. Dokumente kalbama apie galimybę įvesti apribojimus Rusijos ekonomikos sektoriams, įskaitant naftos ir dujų pramonę bei bankų sektorių, taip pat atjungti šalį nuo tarptautinės SWIFT atsiskaitymų sistemos.
Skirtingai nuo Europos jaučiasi gerai
„Kalbant apie JAV, manau, kad infliacija čia netiesiogiai galėtų paspartėti dėl to paties: jei sutrinka žaliavų tiekimas, natūralu, kad prekės pasauliniu mastu brangsta. Bet šiuo atveju JAV, skirtingai nuo Europos, jaučiasi pakankamai gerai, nes žaliavų trūkumas labiausiai veikia Europą – čia žaliavų nėra daug. JAV visiškai apsirūpinusi tiek dujomis, tiek nafta“, – kalbėjo M.Dubnikovas.
Jo vertinimu, tikėtina, kad infliacija JAV dar didės, mat niekur nedingo jos augimą lėmę faktoriai. Tačiau jau kovo balandžio mėnesiais būtų galima tikėtis pirmojo bazinių palūkanų didinimo. Tai reiškia, jog JAV centrinis bankas pradeda kištis į rinką, kad sureguliuotų infliacinius procesus – mažintų pinigų kiekį rinkoje.
Anksčiau planuota, kad pirmasis palūkanų didinimas įvyks gegužę, tačiau paskutinių dviejų mėnesių aukšta infliacija tokią tikimybę priartino prie kovo.
Infliacija lėmė ir tokį pokytį: jei iki šiol buvo tikimasi dviejų trijų palūkanų didinimų per metus, tai dabar kalbama apie keturis ar net penkis didinimus po vieną žingsnį – po 0,25 proc. Tai suponuoja, kad metų pabaigoje palūkanos iš 0 turėtų virsti į 1,25 proc.
Gerokai perlenkė lazdą
Kad JAV šiais metais ne sykį bus didinamos bazinės palūkanų normos, mano ir banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis su kolegomis. Jie prognozuoja, kad JAV infliacijos atslūgimas mažiau tikėtinas nei euro zonoje. Todėl manoma, kad JAV federalinių rezervų sistema šiemet gali pakelti palūkanas net keturis kartus.
Pasak N.Mačiulio, nekyla abejonių, kad JAV centrinis bankas gerokai perlenkė lazdą įkaitindamas ekonomiką, todėl šiemet turės daug sparčiau nuimti pėdą nuo akseleratoriaus ir ieškoti stabdžio. „Nedarbo lygis žemiau 4 proc., darbuotojų trūkumas, įsibėgėjantis atlyginimų augimas ir išliekantis milžiniškas fiskalinis deficitas reiškia, kad infliacija išliks aukščiau komforto zonos ir ją reikės gesinti“, – teigė jis.
Europa vėluoja metus
M.Dubnikovas aiškino, kad Europa savo veiksmais nuo Federalinės rezervų sistemos, JAV centrinio banko, vėluoja panašiai metus laiko: jei šis padidins palūkanas kovą, maždaug kitų metų kovą ar balandį galime tikėtis, kad ir Europoje palūkanos pajudės į viršų.
„Euro zonoje bent kol kas infliacija mažesnė – apie 5 proc., todėl ECB turi daugiau komforto. Tačiau įtampų čia nėra mažiau nei JAV – pas mus nors vidutinė infliacija maža, tačiau turime disbalansą: apačia – Graikija, Italija, Portugalija – visiškai atšalusi, o šiaurė kaista. Patiems vokiečiams jau norėtųsi aukštesnių palūkanų, jau nekalbant apie mus, lietuvius – mums jau seniai reikėjo aukštesnių palūkanų“, – komentavo finansų analitikas.
Nebe lokali, o pasaulinė
„Infliacija – viena opiausių šiandienos makroekonominių problemų, pasireiškianti prekių kainų kilimu ir pinigų nuvertėjimu gali neigiamai veikti ekonomiką. Galima pastebėti, kad šiandien infliacija jau nėra lokalinė – pasireiškianti atskirose šalyse ir trunkanti neilgai, kaip ankstesniais laikais, o pasaulinė – apimanti visas šalis arba šalių grupes, be to, jai būdinga ilgesnė trukmė“, – portalui lrytas.lt teigė Vytauto Didžiojo universiteto lektorė dr. Viktorija Starkauskienė.
Anot jos, kalbant apie infliaciją JAV, svarbu paminėti jos reiškimosi pobūdį, t. y., infliacija JAV yra daugiau atvira, ne paslėpta. Pastaroji buvo ypač būdinga seniau socialistinėms šalims, kai stinga prekių, o bendroji paklausa viršija bendrąją paklausą.
Nepaisant to, kad pastarosiomis dienomis metinė infliacija JAV – didžiausia nuo 1982 m., ji nėra paslėpta ir netikėta. O laukta, prognozuota infliacija, V.Starkauskienės teigimu, nėra tokia pavojinga kaip paslėpta – pirmajai žmonės būna daugiau mažiau pasiruošę, į tikėtiną infliaciją atsižvelgiama namų ūkių elgesyje ir lūkesčiuose.
„Jei žiūrėtume į JAV ekonomiką per pastaruosius 150 metų, per šį laikotarpį metinė infliacija 7,0 proc. viršijo 20 kartų. Iš viso įvyko 33 recesijos, kurios, bendrai sudėjus, tęsėsi 48 metus ir, svarbiausia, nė vienas prognozuotojas nenumatė bent vienos iš jų, – kalbėjo lektorė. -
Infliacija yra visos ekonomikos funkcionavimo atspindys, dėl to dažnai, ekonomistų lyginama su kūno temperatūra, kuri, kaip žinome – įvairių ligų požymis“.
Anot pašnekovės, infliacijos pagreitį šiandien lemia daugybė veiksnių. Pirma, itin maža palyginamoji bazė, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, energijos išteklių kainų šuolis (per praėjusius metus jie pabrango beveik 30 proc,. maisto produktai – daugiau kaip 6 proc.), tiekimo grandinių sutrikimai, išaugęs vartojimas ir, galiausiai, padidėjęs grynų pinigų kiekis rinkoje.
„Po COVID-19 vis dar daug kur yra rimta pasiūlos krizė, o vartotojai turi prikaupę pinigų, ką lėmė tiek dosnios visame pasaulyje COVID-19 paramos priemonės, tiek augantys atlyginimai. Pavyzdžiui, vien Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis pernai didėjo apie 10 proc., šiais metais didėja minimalus darbo užmokestis, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, senatvės pensijos“, – aiškino V.Starkauskienė.
Kitur – irgi dešimtmečių rekordai
Dešimtmečių rekordus metinė infliacija muša ir kitose šalyse.
Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje (JK) ji pasiekė aukščiausią lygį per beveik trisdešimt metų. Pasak Nacionalinio statistikos biuro (ONS), infliacijos lygis šioje šalyje gruodį sudarė 5,4 proc. Šis skaičius paskutinįkart buvo didesnis tik 1992 metų kovą, kai siekė 7,1 proc. JK stipriai brango maistas, baldai, rūbai.
Kaip pranešė naujienų agentūra „Elta“, dėl didelės infliacijos Anglijos bankas praėjusį mėnesį padidino savo bazinę skolinimosi palūkanų normą.
Infliacijos rezultatai Vokietijoje taip pat seniai matyti: gruodį čia kainos per metus išaugo 5,3 proc. – labiausiai nuo 1992 metų. Lapkritį infliacija siekė 5,2 proc.
Naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad, daugumos ekspertų nuomone, infliacijos pikas Vokietijoje jau pasiektas. Laukiama, kad šiemet metinė infliacija Vokietijoje sieks 3,5 proc.
Ekonomistai pagrindine didelės infliacijos priežastimi įvardija spartų energijos kainų kilimą ekonomikai atsigaunant pasaulio po pandeminės krizės.
