Laikas į pagalbą pasitelkti santaupas
„Visi verslai visada skaičiuoja, kaip ir žmonės“, – apie energetinių išteklių spartų kainų šuolį naujienų portalui lrytas.lt sakė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinė direktorė Eglė Radišauskienė.
Verslo atstovai teigė, kad yra susirūpinę ne tik dėl elektros, bet ir dėl dujų ir kitų energetikos kainų. Skaudžiausias pasekmes jaučia tie sektoriai, kuriuose naudojami dideli energijos kiekiai – daliai lieka tik užsidaryti.
E.Radišauskienė priminė neseniai pasirodžiusią karčią realybę – Kaišiadorių paukštynas milžiniškų sąskaitų nebeišsimoka ir yra priverstas stabdyti paukščių skerdimo ir išpjaustymo cecho veiklą.
Kaip sakė LVK generalinė direktorė, kai kurie verslai vis dar bando sutaupyti ir optimizuoti kaštus įmonės viduje, tačiau likusioji dalis priima radikalius sprendimus ir mąsto apie užsidarymą. Taip pat pastebima, kad milžiniškos sąskaitos dengiamos iš santaupų.
„Tokio sprendimo, kad būtų atleidžiami darbuotojai, kol kas nematome“, – patikino E.Radišauskienė.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė taip pat pripažino, kad tiek viešbučiai, tiek restoranai šilumą primažino jau seniai ir stengiasi sutaupyti kiek tik leidžia aplinkybės.
Anot E.Šiškauskienės, dėl sumažėjusio užimtumo, viešbučiai netgi imasi taupyti ir platesnėmis apimtimis – kambariuose, kur nėra svečių, šildymas sumažinamas dar daugiau. „Viešbutis yra toks pastatas, kad jo neužrakinsi ir išjungęs šviesą neišeisi“, – portalui lrytas.lt dėstė E.Šiškauskienė.
„Grata by Centrum Hotels“ viešbučio Vilniuje direktorius Juozas Vainora taip pat pasidalijo mintimis, kaip siekia sumažinti elektros sąskaitas. J.Vainora pasakojo, kad taiko paprasčiausią būdą: neapgyvendintuose kambariuose prisuka radiatorius, taupo ir apšvietimą. Vis tik, direktoriaus teigimu, nuo vasaros užsibuvę ilgalaikiai svečiai gelbsti ir esant sumažėjusiam užimtumui.
„Jungtinio turto centro“ valdomo viešbučio „Victoria“ direktorė Neringa Tumasonė teigė, jog pasirinko kiek kitokius taupymo būdus. Anot N.Tumasonės, jau vasarą buvo pradėta investuoti į saulės kolektorius, o spalį peržvelgta kainodara 2022 metams.
Kaune įsikūrusio viešbučio direktorė pabrėžė, kad nors veiksmų imtasi gerokai anksčiau, situacija dėl sumažėjusio užimtumo vis dar nėra itin gera.
Lietuvos restonanų veiklą apsunkina ir brangstančios žaliavos – prie visko prisideda ir minimalaus atlyginimo didėjimo smūgis, darbuotojų trūkumas.
E.Šiškauskienė pabrėžė, jog neigiamos įtakos šiam sektoriui turi ir politikų gąsdinimai dėl restonanų ar apgyvendinimo įstaigų veiklos stabdymo. Kadangi 75–80 proc. apyvartos sudaro turistai iš užsienio, pandeminė situacija užimtumo klausimu taip pat kol kas nieko gero nežada.
Ekonomistas Marius Dubnikovas įsitikinęs, kad daliai verslo sektorių dabartinė situacija nėra per geriausia, tačiau bendrąja prasme praėję metai buvo rekordiniai ir verslininkai sukaupė nemažas sumas. Visgi „ištirpdyti lašinukus“ didžioji dalis vengia ir santaupas kaupia.
„Be abejo, pagalvė yra, tačiau laikas galvoti, kaip uždirbti papildomus pinigus“, – aiškino M.Dubnikovas.
Paramos klausimas sprendžiasi
Vis dar nesutariama – finansinės paramos iš Vyriausybės dėl ženkliai į viršų šokusių energetikos kainų verslams reikia ar visgi tai dar labiau pablogins situaciją.
Ekonomistas blogąją paramos pusę aiškino augančia priklausomybe nuo valstybės įsikišimo: „Nereikia išsiugdyti įpročio, kad kažkas iš šono padeda. Verslams valstybės įsikišimas yra tikrai ydingas – pagalba reikalinga tik labai kritiniais laikotarpiais.“
M.Dubnikovas sakė, kad Vyriausybės pagalbos verslams nereikia, tačiau energetikos klausimu gal ir būtų naudinga.
Pašnekovas portalui lrytas.lt akcentavo ir tai, kad šiai dienai verslams finansinė parama dėl išaugusių energetikos kainų gali būti ydinga.
Tokiai nuomonei antrino ir ekonomistas, profesorius Rimantas Rudzkis: „Nematau, kodėl verslas turėtų neišsilaikyti – paskutinius trejus metus verslas Lietuvoje rodė labai gerus rodiklius: augimas buvo didelis, kreditavimo sąlygos buvo geros.“
Visgi ekonomistas pastebi, kad viskas priklausys, kiek ilgai laikysis aukštos energetikos kainos. Pastarąjį šuolį sukėlė tiek Europos Sąjungos (ES) staigus mėginimas pereiti prie alternatyvių energetikos šaltinių, tiek klimatinės aplinkybės.
R.Rudzkio tikinimu, po vienerių ar pusantrų metų energetikos rinka turėtų stabilizuotis. Taip pat svarbu ir tai, kad didžioji verslo dalis pastaruosius kelerius metus turėjo itin sėkmingą laikotarpį: skolinamasi už beveik nulines palūkanas, o pinigai iš Europos į Lietuvos rinką įliejami gan lengvai.
Profesorius taip pat teigė, kad reikia suvokti, jog daliai Lietuvos ūkio pastarieji metai gal ir nebuvo itin palankūs, tačiau didžioji dalis sukaupė „lašinių“ sluoksnį ir atšiauresnį laikotarpį turi atlaikyti. Kitais atvejais – reikia galvoti apie paramą atskiriems sektoriams, tarkime, turizmui.
Visgi Vyriausybė vasario 2 d. posėdžio metu pritarė dėl papildomos pagalbos nuo pandemijos nukentėjusiam turizmo sektoriui. Kol kas numatytos kelios priemonės.
„Viena priemonių – dalinis sąskaitų apmokėjimas apgyvendinimo įstaigoms, kurių pajamos pernai, palyginti su 2019 metais, smuko bent 40 proc., – joms bus padengiama iki 50 proc. nuo pernai lapkričio iki šių metų kovo pabaigos pastoviųjų išlaidų. Didžiausia galima kompensacija sieks 50 tūkst. eurų“, – rašoma BNS pranešime.
Apgyvendinimo įstaigoms bus mokama 100 eurų vienkartinė išmoka už kambarį, o subsidijos atvykstamųjų kelionių organizatoriams priklausys nuo tam tikrų reikalavimų.
Turistų taip ir nespėjo susigrąžinti
E.Radišauskienė taip pat atkreipė dėmesį, kad apgyvendinimo sektorius yra vienas tų, kurie buvo ir vis dar yra labiausiai nukentėję nuo pandemijos: turistų srautai vis dar nėra sugrąžinti, o parama, kompensuojant energetikos kainas, yra būtina.
„Kitu atveju verslai neišsilaikys, nes tai yra labai nedeakvatus kainos didėjimas“, – komentavo LVK generalinė direktorė. Jos teigimu, Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra informuota, tačiau konkrečių priemonių dar nesiimta. Vis dėlto problema aštresnė mažesnių regionų įmonėse, tad ten pagalbos reikia skubiau.
E.Šiškauskienės teigimu, viešbučių ir restoranų sektoriui dabar tikrai blogai: problemų puokštė nemaža, o be valstybės paramos vargu ar visi verslai išgyvens.
Anot Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės, šiuo metu diskutuojama su Smulkaus ir vidutinio verslo taryba ir peršasi vienintelis kelias – kad Vyriausybė kompensuotų dalį kaštų.
„Kitokio recepto nežinau, – tikino E.Šiškauskienė. Vien sausį viešbučių užimtumai nukrito 15-25 proc., kas yra vos virš kritinės minimumo ribos. – Nežinau, kiek šitaip galės įmonės žygiuoti į priekį, turbūt pavasarį bus daug bankrotų.“
Konkurencija išlieka
„Gerai tai, kad kaina kyla ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, tad konkurencija tarp verslų nesikeičia – jie adaptuojasi“, – tvirtino M.Dubnikovas. Ekonomistas pabrėžė, kad norint išlikti „virš vandens“, reikia galvoti į priekį: šiandien energijos neprisigaminsi, jei vakar neinvestavai.
Būtent todėl verslai pradėjo aktyviai domėtis atsinaujinančia energetika ir diegti tokias technologijas, kuriomis įmanoma kuo daugiau elektros energijos pasigaminti patiems – verslai adaptuojasi.
Tačiau taupymas padeda ne visada. Štai E.Šiškauskienės tikinimu, nors su Vyriausybe verslai kalba jau nuo 2021 m. spalio, veiksmų nėra, o miestuose esantys viešbučiai ilgiau tikrai neišsilaikys. Visgi kaip pagalbos nėra, taip nėra, o žiema jau ir baigiasi.
E.Šiškauskienė pateikė ir konkretų pavyzdį. Jei viešbutis Birštone gaudavo 5 tūkst. eurų sąskaitą už elektrą, dar tiek pat už dujas, tai šiųmečiu sezonu atitinkamai sumoka po 25 tūkst. eurų. Anot pašnekovės, 100-150 kambarių viešbučiai Vilniuje taip pat kremtasi nagus – sąskaitos siekia 150 tūkst. eurų ir net daugiau.
Ką jau kalbėti apie spaudžiančias paskolas, atidėtus mokesčius iš pandemijos pradžios bei kitus finansinius įsipareigojimus.
E.Radišauskienė ragino pagalvoti apie kitą pusę: jei verslas neranda alternatyvių verslo plėtros nišų ir nesusitvarko su energetikos kainų šuoliu, jis praranda konkurencingumą bendroje rinkoje.
„Mes tikrai matome, kad tai yra šansas žalėti Lietuvai ir bandyti keisti šaltinius“, – šių metų šaltuoju metų sezonu susiklosčiusią situaciją apžvelgė LVK generalinė direktorė.
Tuo tarpu R.Rudzkis teigė, kad ilguoju periodu reikia pažvelgti ir į kitas galimas grėsmes – aukštos energetikos kainos, kamuojančios Lietuvos verslus, nėra vienintelis iššūkis. Pavyzdžiui, Lietuvos ekonomiką gali pasiekti ir Europos Centrinio Banko politikos pokyčių rizikos.
„Kaip žinia, šiuo metu JAV Federalinė rezervo sistema ir Europos Centrinis Bankas numato nustoti įlieti pinigus į rinką“, – pasakojo R.Rudzkis. Jis tokį procesą paaiškino tuo, jog šios organizacijos nebesupirkinės vertybinių popierių: JAV Federalinė rezervo sistema tai žada padaryti jau nuo kovo, o Europoje šiuo metu deklaruojama, kad tai bus padaryta šiek tiek vėliau.
Iš kitos pusės sukuria vadinamus burbulus ir pradeda skatinti kainų augimą, ką mes ir matome Lietuvoje, o ir ES kainos lipa į viršų“, – pasakojo ekonomistas.
Pasak profesoriaus, centriniai bankai deklaruoja ir leidžia suprasti, kad finansiniai nestabilumai gali sukelti dar didesnę atogarsio bangą.
„Kai centriniai bankai procesą apgręš – palūkanas didins ir ribos pinigų spausdinimą, atsiras grėsmė ekonomikai“, – dėstė ekonomistas ir pabrėžė, kad Lietuvos verslams, kaip pasižymintiems dideliu eksportu, tai taip pat galėtų atsilieptų neigiamai.
