„Priėmėme sprendimą uždrausti gabenimą iš Lietuvos geležinkelio transportu“, – pareiškė Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos spaudos sekretorius Anatolijus Glazas.
Tai nebuvo netikėta, nes kaimynai jau anksčiau grūmojo, užsimindami apie atsaką į draudimą per Lietuvą gabenti „Belaruskalij“ trąšas nuo vasario 1-osios.
Tektų keisti riedmenis
„Dabar informuojame klientus, kuriems svarbus krovinių tranzitas per Baltarusiją. Aktyviai dirbsime kartu su jais ieškodami sprendimų“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.
Grupei priklausanti krovinių vežimo geležinkeliu bendrovė „LTG Cargo“ šiemet planavo tranzitu per Baltarusiją gabenti iki 0,9 mln. tonų naftos ir naftos produktų bei maždaug 0,5 mln. tonų trąšų.
Tačiau šiuos planus teks keisti. Dalis krovinių, kurie tranzitu vykdavo per Baltarusiją į Ukrainą, greičiausiai bus nukreipti per Lenkiją.
Tiesa, ten nutiesta siauresnė europinė vėžė, todėl vagonams tektų bent du sykius pakeisti riedmenis.
Kaip nurodė LTG, traukinių sąstatai iš Ukrainos į Lenkiją galėtų patekti per vieną iš 2–3 pasienio postų, o iš Lenkijos į Lietuvą – per Trakiškio (Mockavos) pasienio punktą.
Didelės grėsmės neįžvelgia
„Iš tikrųjų šių priemonių buvo galima tikėtis. Turime galvoti apie tai, kad reikia ieškoti alternatyvių transporto koridorių.
Jau matome kai kurių bendrovių pasirengimą, prasidėjusį gerokai anksčiau, vykdyti gabenimus ne per Baltarusijos teritoriją. Pavyzdžiui, „Orlen Lietuva“ ketina į Ukrainą eksportuoti per Lenkijos teritoriją“, – aiškino prezidentas Gitanas Nausėda.
Anot jo, didelių iliuzijų dėl santykių su Baltarusija puoselėti neverta. „Mūsų oro vežėjų arba oro erdvės uždarymo virš Baltarusijos pavyzdys įrodė, kad prisitaikyti galima ir reikia.
Šis režimas pagal savo agresyvumą lengvai prognozuojamas ir jo veiksmai yra nuspėjami“, – naujienų agentūrai ELTA sakė šalies vadovas.
Panašiai svarstė ir finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Kitokią logistinę grandinę sudėlioti tikrai įmanoma.
Dirbame su konkrečiomis įmonėmis, kad būtų galima išspręsti jų problemas, ir situacija yra valdoma. Manau, kad svaraus poveikio ekonomikai neturėtų būti“, – Žinių radijui sakė ji.
Tačiau Minskas gali imtis ir dar griežtesnių priemonių – pavyzdžiui, visiškai uždrausti prekių tranzitą iš Lietuvos.
Vežėjai – lyg ant adatų
Kaip agentūrai ELTA sakė asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas, jeigu taip atsitiktų, nukentėtų ir Lietuvos, ir kitų Europos šalių vežėjai, netekdami labai didelių pajamų.
Pasak jo, 2021 metų sausio–spalio mėnesiais reeksporto iš Lietuvos į Baltarusiją apimtis siekė 729 mln. eurų, o Baltarusija užėmė 5 vietą didžiausių Lietuvos prekių reeksporto rinkų sąraše.
„Per Lietuvą į Baltarusiją keliauja nemažai prekių, kurios iš ES keliauja tranzitu, pervežant mūsų šalies vežėjams per Lietuvą į Baltarusiją“, – tikino Z.Buivydas.
Ekonomistai vadina šūviu sau į kojas
Kaip sakė Baltarusijos ekonomistas Jaroslavas Romančiukas, per Klaipėdos uostą iki šiol buvo gabenama liūto dalis baltarusiškų trąšų, kurios yra tikra aukso gysla visai šalies ekonomikai.
„Po tokių įvykių Lietuvai aplenkti Baltarusiją bus daug lengviau, nei mums surasti naujus kelius eksportuoti kalio trąšas“, – įspėjo jis.
Rusijos politologas Andrejus Suzdalcevas įsitikinęs, kad tokiais veiksmais Minskas mėgina įtraukti Maskvą į sankcijų karą su Vakarais.
Mat nukirtusi į Lietuvą vedančias gijas Baltarusija gali suduoti smūgį ir Kaliningrado sričiai, į kurią geležinkeliu pristatomos įvairios prekės bei žaliavos.
„Dabar, norėdama pristatyti jas į savo anklavą Vakaruose, Maskva turės naudotis savo uostais, pirmiausia Sankt Peterburgo, kurio apkrova smarkiai išaugs. O tai yra brangiau. Todėl norėdami nubausti lietuvius baltarusiai kerta ir Rusijai“, – aiškino politologas.
