Investuotojai puolė išparduoti akcijas, kai V.Putinas pasirašė įsakus dėl Ukrainos rytuose įsitvirtinusių prokremliškų separatistų nepriklausomybės pripažinimo ir pasiuntė „taikdarių“ pajėgas.
V.Putinas šį žingsnį žengė praėjus kelioms valandoms po to, kai Kremlius pareiškė, jog nesama tvirtų planų dėl Rusijos lyderio ir JAV prezidento Joe Bideno susitikimo.
Vakarai sureagavo perspėjimais apie įvairias naujas sankcijas.
J.Bidenas, Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas perspėjo, kad Maskvos gambitas „neliks be atsako“.
Baltieji rūmai pranešė, kad J.Bidenas išleis vykdomąjį įsakymą „JAV piliečiams uždraudžiantį naujas investicijas, prekybą ir finansavimą į vadinamuosius Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ regionus Ukrainoje, iš jų arba juose“.
Vienas Prancūzijos prezidentūros pareigūnas pranešė, kad ES rengia sąrašą Rusijos subjektų ir asmenų, kuriems bus taikomos sankcijos.
ES paskelbė, kad kiek vėliau antradienį patvirtins sankcijas.
Karo ir griežtų sankcijų perspektyva sukėlė susirūpinimą dėl poveikio įvairių regiono prekių, įskaitant naftą, kviečius ir nikelį, tiekimui.
Naftos, kuri šiais metais dėl augančios paklausos jau pabrango daugiau nei 25 proc., kainos antradienį dar labiau pakilo, o „Brent“ pirmą kartą nuo 2014 metų priartėjo prie 100 JAV dolerių ribos.
Viltys dėl Irano branduolinio susitarimo, dėl kurio Teheranas galėtų atnaujinti pasaulinį naftos eksportą, nesustabdė kainų šuolio.
Naftos kainų augimas didina nerimą dėl infliacijos visame pasaulyje, o JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) patiria didelį spaudimą sugriežtinti pinigų politiką, kad užkirstų kelią nekontroliuojamam kainų didėjimui.
Akcijų rinkos pastaraisiais mėnesiais ir taip susidūrė su sunkumais, o naujausi įvykiai Europoje paskatino dar vieną didelį akcijų išpardavimą antradienį.
Rusijos indeksas MOEX prekybos sesijos pradžioje nukrito 8 proc., pirmadienį praradęs 10 procentų.
Londono, Paryžiaus ir Frankfurto biržos antradienį taip pat pradėjo nuostoliais.
Tuo metu Azijoje Tokijo, Šanchajaus, Sidnėjaus, Seulo, Singapūro, Mumbajaus ir Taibėjaus indeksai nukrito bent 1 procentu. Bankokas, Džakarta ir Velingtonas taip pat patyrė nuostolių.
Honkongo indeksas sumenko 2,7 proc. dėl technologijų įmonių akcijų išpardavimo, prekybininkams vėl sunerimus dėl galimybės, kad Kinija imsis dar vieno sektorius kontrolės griežtinimo etapo.
Tą baimę paskatino pranešimas, kad reguliavimo institucijos nurodė ištirti valstybinių įmonių ryšius su „Alibaba“ finansinių technologijų padaliniu „Ant Group“.
Honkongo pastangos suvaldyti COVID-19 protrūkį taip pat paveikė akcijų rinkos nuotaikas, nes miesto vadovybė taiko griežtas izoliavimo priemones.
„Regime nestabilią padėtį besikeičiančioje geopolitinėje aplinkoje“, – pažymėjo „Pepperstone Group“ analitikas Chrisas Westonas.
Neapibrėžtumas prekyvietėse taip pat didino saugaus prieglobsčio aktyvų kainas. Pavyzdžiui, aukso kaina pakilo virš 1,9 tūkst. JAV dolerių ir pasiekė aukščiausią lygį per metus, o jena taip pat stiprėja JAV dolerio atžvilgiu.
Visgi kitų valiutų atžvilgiu JAV doleris išlaiko pozicijas, o rublio atžvilgiu sustiprėjo 4 procentais.
