Lietuvių seniai pamėgtą Jungtinę Karalystę pakeitė kitos kryptys: štai kur dabar važiuojama užsidirbti

Taip lietuvių, ieškančių darbo svetur, pamėgta Jungtinė Karalystė (JK) pastaraisiais metais prarado populiarumą. Jos vietą užėmė trys Vakarų šalys – Nyderlandai, Danija ir Vokietija. Ekspertų teigimu, tokį pokytį lėmė ne tik „Brexit“ ir pasunkėjusios sąlygos patekti į šalį. Yra ir daugiau priežasčių.

Taip lietuvių, ieškančių darbo svetur, pamėgta Jungtinė Karalystė (JK) pastaraisiais metais prarado populiarumą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Taip lietuvių, ieškančių darbo svetur, pamėgta Jungtinė Karalystė (JK) pastaraisiais metais prarado populiarumą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Taip lietuvių, ieškančių darbo svetur, pamėgta Jungtinė Karalystė (JK) pastaraisiais metais prarado populiarumą.<br>V.Balkūno nuotr.
Taip lietuvių, ieškančių darbo svetur, pamėgta Jungtinė Karalystė (JK) pastaraisiais metais prarado populiarumą.<br>V.Balkūno nuotr.
Taip lietuvių, ieškančių darbo svetur, pamėgta Jungtinė Karalystė (JK) pastaraisiais metais prarado populiarumą.<br>V.Valentinavičiaus nuotr.
Taip lietuvių, ieškančių darbo svetur, pamėgta Jungtinė Karalystė (JK) pastaraisiais metais prarado populiarumą.<br>V.Valentinavičiaus nuotr.
Taip lietuvių, ieškančių darbo svetur, pamėgta Jungtinė Karalystė (JK) pastaraisiais metais prarado populiarumą.<br>V.Balkūno nuotr.
Taip lietuvių, ieškančių darbo svetur, pamėgta Jungtinė Karalystė (JK) pastaraisiais metais prarado populiarumą.<br>V.Balkūno nuotr.
Taip lietuvių, ieškančių darbo svetur, pamėgta Jungtinė Karalystė (JK) pastaraisiais metais prarado populiarumą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Taip lietuvių, ieškančių darbo svetur, pamėgta Jungtinė Karalystė (JK) pastaraisiais metais prarado populiarumą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Taip lietuvių, ieškančių darbo svetur, pamėgta Jungtinė Karalystė (JK) pastaraisiais metais prarado populiarumą.<br>T.Bauro nuotr.
Taip lietuvių, ieškančių darbo svetur, pamėgta Jungtinė Karalystė (JK) pastaraisiais metais prarado populiarumą.<br>T.Bauro nuotr.
Ž.Mauricas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ž.Mauricas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Feb 22, 2022, 6:22 AM, atnaujinta Mar 4, 2022, 3:19 PM

Tendencijos keičiasi

Užimtumo tarnybos duomenimis, pernai apie 1,8 tūkst. lietuvių įsidarbino užsienio šalyse, tarpininkaujant privačioms įdarbinimo agentūroms. Kas antras jų patraukė į Nyderlandus (48,3 proc.), ketvirtadalis į Daniją (23,7 proc.), o penktadalis – Vokietijos pusėn (21,4 proc.).

Palyginti su 2020 m., matyti, kad gerokai sumažėjo įsidarbinančių Norvegijoje ir taip lietuvių pamėgtoje JK, taip pat šiek tiek krito ir Vokietijos patrauklumas.

„Tikėtina, kad srautai į JK sumažėjo dėl „Brexit“ ir įsigaliojusios naujos imigracijos tvarkos. Taip pat įtakos turėjo ir COVID-19 pandemija“, – portalui lrytas.lt komentavo Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.

Laisvas asmenų judėjimas tarp JK ir Europos Sąjungos (ES) baigėsi 2020 m. gruodžio 31 d., o nuo 2021 m. sausio 1 d. JK įgyvendina balais grindžiamą imigracijos sistemą (angl. points-based immigration system), kuria pirmenybė teikiama įgūdžiams ir talentui, o ne asmens kilmės šaliai.

Naujoji JK imigracijos sistema numato leidimų dirbti išdavimą pakankamą taškų skaičių surinkusiems aukštos ir vidutinės kvalifikacijos darbuotojams.

„Darbuotojai privalės turėti aukštos kvalifikacijos darbo pasiūlymą iš JK darbdavių registre užsiregistravusio darbdavio, mokėti anglų kalbą ne žemesniu nei B1 lygiu bei gauti ne mažesnį nei JK vyriausybės nustatytą darbo užmokestį“, – nurodė M.Jankauskienė.

Lietuvos banko duomenimis, sumažėjo ir į Lietuvą iš JK siunčiamų emigrantų pinigų sumos. 2018 m. perlaidos į Lietuvą siekė 206,9 mln. eurų, 2019 m. – 151,8 mln. eurų, o 2020 m. – vos 87,6 mln. eurų.

Įvardijo atlyginimus

Specialistų paieškos portalo „CVMarket.lt“ rinkodaros vadovė Raimonda Tatarėlytė pabrėžė, kad dėl pandemijos norinčių dirbti svetur ir užsienio darbuotojus įsileidžiančių šalių gerokai sumažėjo, tad lyginti pastarųjų ir ankstesnių metų tendencijas kiek sudėtinga. Vis dėlto tikėtina, kad šiemet užsienyje įsidarbinančių lietuvių skaičius vėl išaugs.

Tačiau R.Tatarėlytė taip pat pastebėjo, kad lietuvių, besirenkančių dirbti JK, išties sumažėjo. Viena iš priežasčių – iš JK vis rečiau sulaukiama darbo pasiūlymų.

„Tarkime, šiuo metu turime apie 100 pasiūlymų dirbti Danijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, o JK – nei vieno“, – portalui lrytas.lt nurodė ekspertė.

Anot jos, taip pat nuo darbo JK lietuvius gali stabdyti ir informacijos trūkumas ar nežinojimas, kur jos ieškoti. Tad šiems tampa daug paprasčiau pasirinkti ES šalis.

R.Tatarėlytės teigimu, yra ir trečioji priežastis, kodėl JK tarp lietuvių prarado ilgai turėtą populiarumą. Tai – nukonkuruoti atlyginimai. Šiuo metu Danijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje ar Švedijoje uždirbti galima daugiau nei JK.

Pašnekovė įvardijo pastaruoju metu populiariausias darbo pozicijas Nyderlanduose, Danijoje bei Vokietijoje, taip pat nurodė, ir kiek pinigų šių sričių darbuotojai gauna atskaičius mokesčius.

Vienas iš darbo pasiūlymų – prekių surinkėjams, krovėjams ar pakuotojams. Šiems siūlomas 1,2–19 tūkst. eurų darbo užmokestis.

Siūloma įsidarbinti ir statybininkais, ekskavatorininkais ar montuotojais už 2–2,5 tūkst. eurų per mėnesį.

Populiarūs ir inžinierių bei statybų vadovų darbo skelbimai, įsidarbinusiems siūloma nuo 2,5 tūkst. eurų atskaičius mokesčius.

Įvairiems vairuotojams žadama nuo 1,5 tūkst. eurų, pagalbiniams darbuotojams – nuo 1,2 tūkst. eurų, sandėlių darbuotojams – nuo 1,6 tūkst. eurų atskaičius mokesčius.

ES piliečius pakeitė kiti

Banko „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, nedarbo lygis JK yra itin mažas – vos 4 proc. Iki „Brexit“ didžioji dalis darbo vietų atitekdavo imigrantams, o štai dabar apie du trečdaliai naujai sukurtų darbo vietų užima patys britai. Tiesa, naujų darbo vietų nėra tiek daug.

Nors bendras į JK atvykstančiųjų skaičius smarkiai neišaugo, tikėtina, tai nutiko dėl koronaviruso pandemijos, srautai kiek persiskirstė. JK palikus ES biurokratiniai mechanizmai įdarbinant ES ir trečiųjų šalių piliečius suvienodėjo, o dažniausiai ir pastarųjų darbuotojų atlyginimų lūkesčiai yra gerokai mažesni. Būtent tai ir tapo priežastimis, kodėl JK darbdavių akys paskutiniu metu labiau nukrypo į trečiųjų šalių piliečius ir lietuviai darbo pasiūlymų tiek daug nebesulaukia.

„Didžiausias pokytis fiksuotas 2015 m. Tuo metu per vieną metų ketvirtį į JK imigruodavo apie 200 tūkst. ES piliečių ir apie 150 tūkst. iš trečiųjų šalių. Pastaruoju metu iš trečiųjų šalių imigruoja jau apie 300 tūkst., o iš ES – vos apie 50 tūkst. žmonių.

Vadinasi, JK imigrantus iš ES pakeitė imigrantais iš trečiųjų šalių“, – portalui lrytas.lt komentavo Ž.Mauricas.

Iš ES daugiausia į JK vyksta rumunai, antroje vietoje – italai, toliau – lenkai, ispanai ir bulgarai. O trečiųjų šalių piliečių dauguma iš Indijos, Nigerijos, Pakistano, Filipinų ir Bangladešo.

Lietuvius vilioja ne tik atlyginimai

Kaip sakė Ž.Mauricas, daugelis lietuvių aktyviau ėmė rinktis Nyderlandus, Daniją ar Vokietiją, nes tai ES šalys ir į jas dabar patekti lengviau nei į JK. Taip pat juos vilioja didesni atlyginimai, juk svaras susilpnėjęs ir atlyginimai eurais, gaunami toje šalyje, nebėra tokie dideli.

„2004–2005 m. buvo JK aukso amžius. Tada skaičiavome 7 litus už vieną svarą, praktiškai 2 eurus už svarą, o dabar tėra 1,18 euro už svarą. Be to, tais laikais ne visos šalys buvo taip atvėrusios darbo rinką užsieniečiams, kaip ją atvėrė JK. Todėl ji tuomet „susiurbė“ ir ilgą laiką „siurbė“ didžiąją dalį imigrantų. Užsisuko užburtas ratas – nuvažiuoja ten giminės, draugai, pažįstami, tada ir kiti iš paskos. Ir visi važiuodavo vabank. Atvažiuodavo su kokiais 500 svarų ir tada imdavo ieškoti darbo, pavyzdžiui, eidavo į visas parduotuves iš eilės ir klausdavo, ar nereikia darbuotojų.

Bet po „Brexit“ svaras nuvertėjo ir dabar vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius JK yra apie 2,4 tūkst. eurų. Bet ten yra didelis atotrūkis tarp uždirbančių daug ir mažai. Tad jei darbas nėra išskirtinis, gaunamas atlyginimas yra gerokai mažesnis. O Nyderlanduose ar Vokietijoje atlyginimai tikrai didesni“, – teigė pašnekovas.

Taip pat, anot Ž.Maurico, Nyderlanduose, Danijoje ir Vokietijoje darbuotojų trūkumas yra didesnis, o ir visuomenė sensta, todėl šios šalys bando pritraukti visus reikiamus darbuotojus, tarp jų ir lietuvius.

Be to, pavyzdžiui, Nyderlandams ir Vokietijai lengviau priimti darbuotojus iš ES, o ne trečiųjų šalių, nes pastariesiems taikomi įvairūs biurokratiniai ribojimai.

„Tai didelis pavojus Lietuvai. Mums ir taip trūksta darbuotojų, o tie darbuotojai, kurie čia gauna mažus atlyginimus, lengvai suviliojami dirbti kitose šalyse, kai gauna pasiūlymą su dvigubai didesniu darbo užmokesčiu.

Tada tampa sunku vytis Vakarų šalis, nes protai „nusiurbti“, nėra dirbančių žmonių, neateina investicijos“, – pabrėžė Ž.Mauricas.

Tačiau, pasak jo, žmonės pasirenka dirbti užsienyje ne tik dėl ekonominių priežasčių, bet ir noro pamatyti pasaulį ar socialinių garantijų.

„Į JK lietuviai važiuodavo, kaip į JAV Laukinius Vakarus, daugiau vienišiai, be šeimų. Net neįsivaizduoju, kaip Londone darbingo gyvenimo įkarštyje reikėtų auginti vaikus. Visi ten važiuodavo užsidirbti, o tada iš ten dingdavo.

O, pavyzdžiui, Nyderlandai ir Vokietija labai vilioja atvažiuoti žmones su šeimomis dėl ten esamų socialinių garantijų. Ten ir mokslas nemokamas, kokybiškas, ir vaiko pinigai gaunami“, – pasakojo ekonomistas.

Tačiau Užimtumo tarnybos duomenys rodo kiek kitokią statistiką. Daugiau nei du trečdaliai užsienio valstybėse įsidarbinusių lietuvių yra vyrai, daugiausia – 91 proc. – asmenys iki 50 metų.

„Tarp užsienyje įsidarbinusių lietuvių kas dešimtas yra 50 metų ar vyresnis. Šitaip Lietuvoje įsidarbinusių penkiasdešimtmečių – kas šeštas. Tai rodo, kad vyresnio amžiaus asmenims pernai patrauklesnė buvo vietinė darbo rinka“, – teigė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Į Nyderlandus daugiausiai dirbti vyko vidutinio amžiaus (30–49 m.) lietuviai, į Daniją – jaunimas iki 29 metų. O štai Vokietijoje pradėjusio dirbti jaunimo buvo šiek tiek daugiau nei vidutinio amžiaus asmenų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.