Vairuotojus ragina ruoštis iš anksto – degalų kainos Lietuvoje pasieks ir 2 eurus už litrą

Kaimynai elgiasi chuliganiškai, tvirtina ekonomistas Tadas Povilauskas. Dėl Lenkijos sprendimo sumažinti akcizus ir pridėtinės vertės mokestį (PVM) degalams, panašiai gali tekti pasielgti ir Lietuvai. Ekspertai prognozuoja, kad degalų kainos Lietuvoje nesiliaus kilusios ir kitais metais gali pasiekti 2 Eur/l.

Dėl Lenkijos sprendimo sumažinti akcizus ir PVM degalams, panašiai gali tekti pasielgti ir Lietuvai.<br>D.Umbraso nuotr.
Dėl Lenkijos sprendimo sumažinti akcizus ir PVM degalams, panašiai gali tekti pasielgti ir Lietuvai.<br>D.Umbraso nuotr.
Dėl Lenkijos sprendimo sumažinti akcizus ir PVM degalams, panašiai gali tekti pasielgti ir Lietuvai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Dėl Lenkijos sprendimo sumažinti akcizus ir PVM degalams, panašiai gali tekti pasielgti ir Lietuvai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Dėl Lenkijos sprendimo sumažinti akcizus ir PVM degalams, panašiai gali tekti pasielgti ir Lietuvai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Dėl Lenkijos sprendimo sumažinti akcizus ir PVM degalams, panašiai gali tekti pasielgti ir Lietuvai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
M.Dubnikovas.<br>V.Skaraičio nuotr.
M.Dubnikovas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Dėl Lenkijos sprendimo sumažinti akcizus ir PVM degalams, panašiai gali tekti pasielgti ir Lietuvai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Dėl Lenkijos sprendimo sumažinti akcizus ir PVM degalams, panašiai gali tekti pasielgti ir Lietuvai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Dėl Lenkijos sprendimo sumažinti akcizus ir PVM degalams, panašiai gali tekti pasielgti ir Lietuvai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Dėl Lenkijos sprendimo sumažinti akcizus ir PVM degalams, panašiai gali tekti pasielgti ir Lietuvai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Dėl Lenkijos sprendimo sumažinti akcizus ir PVM degalams, panašiai gali tekti pasielgti ir Lietuvai.<br>D.Umbraso nuotr.
Dėl Lenkijos sprendimo sumažinti akcizus ir PVM degalams, panašiai gali tekti pasielgti ir Lietuvai.<br>D.Umbraso nuotr.
Dėl Lenkijos sprendimo sumažinti akcizus ir PVM degalams, panašiai gali tekti pasielgti ir Lietuvai.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Dėl Lenkijos sprendimo sumažinti akcizus ir PVM degalams, panašiai gali tekti pasielgti ir Lietuvai.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Dėl Lenkijos sprendimo sumažinti akcizus ir PVM degalams, panašiai gali tekti pasielgti ir Lietuvai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dėl Lenkijos sprendimo sumažinti akcizus ir PVM degalams, panašiai gali tekti pasielgti ir Lietuvai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dėl Lenkijos sprendimo sumažinti akcizus ir PVM degalams, panašiai gali tekti pasielgti ir Lietuvai.<br>I.Danieliūtės nuotr.
Dėl Lenkijos sprendimo sumažinti akcizus ir PVM degalams, panašiai gali tekti pasielgti ir Lietuvai.<br>I.Danieliūtės nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Feb 22, 2022, 5:11 PM, atnaujinta Feb 23, 2022, 11:09 AM

Kris degalų pardavimai

T.Povilauskas paskaičiavo, kad Lietuvos valdžiai gali tekti sekti Lenkijos pėdomis tuo atveju, jeigu degalų pardavimai Lietuvoje kristų apie 20 proc. „Bet manau, kad šalies mastu nerealu, jog benzino pirkimai galėtų šitiek sumažėti – tai reikštų, kad kas penktas lietuvis turėtų važiuoti piltis degalų į Lenkiją.

O, mano manymu, net ir 10 proc. lietuvių kaži, ar važiuotų. Bet visgi Lazdijų, Kalvarijų degalinėse pardavimų kritimas greičiausiai bus didesnis negu 20 proc.“ – kalbėdamas su portalu lrytas.lt svarstė jis.

Visgi ekonomistas skaičiuoja, kad piltis degalus Lenkijoje labai apsimoka tuo atveju, jeigu ten važiuojama dar ir įsigyti maisto. „Prisipylus pilną baką – 60 l – degalų, būtų galima sutaupyti apie 15 eurų, nes dyzelinas ten kainuoja apie 20 ct mažiau, o benzinas dar truputį mažiau.

Taigi į Lenkiją važiuoti tik degalų apsimoka tik tiems, kurie gyvena maždaug 50–70 km atstumu nuo sienos. Bet važiuojant dar ir maisto produktų, jau apsimokėtų vykti ir gyvenantiems toliau. Tad jei Lietuvoje sumažintume akcizus degalams ir PVM iki Lenkijos lygio, vis tiek žmonės važiuotų ten dėl maisto, buities prekių, kitų dalykų. Tai jau yra kompleksinė problema“, – atkreipė dėmesį T.Povilauskas.

Taip pat, jo teigimu, akcizai degalams, kitaip nei PVM, kurį galima susigrąžinti, itin aktualūs ir verslui. „Lenkija yra sumažinusi akcizą iki minimalaus, tad tas skirtumas dabar siekia apie 10 ct. O su tarptautiniais pervežimais dirbančiam verslui svarbus kiekvienas centas, tad jiems tai yra didžiuliai praradimai“, – skaičiavo ekonomistas.

Vokiečiai spaus lenkus?

Kadangi PVM ir akcizų mažinimai kainuoja pinigus, Lenkija savo nuostolius padengs skolintais pinigais, tikina T.Povilauskas. Taip pat lenkai išloš iš to, kad pas juos apsipirkti važiuos kaimynai – ne vien lietuviai, bet ir vokiečiai, slovakai, čekai.

„Jie tikrai nemažai iš to laimės ir pasidengs nemažą dalį biudžeto nuostolių. Tačiau tai yra chuliganiškas, neilgalaikis sprendimas, nes kaimynai pradės konkuruoti, kokie vokiečiai per kitur pradės spausti lenkus už tokius nelabai draugiškus veiksmus“, – įsitikinęs jis.

Anot jo, Lietuva niekaip negali laimėti šioje situacijoje – ekonomistas sako nė neįsivaizduojąs, kaip būtų galima permušti Lenkiją. „Lenkai kainas nuleidžia iki žemiausio lygio ir išlošia kaimynų sąskaita. Jei mes sumažintume akcizus ir PVM iki visiško minimumo, ar tai reikštų, kad daugiau žmonių važiuotų į Lietuvą piltis degalų?

Latviai – gal ir taip, lenkai – kaži. Tad kurią vieną iš dviejų blogybių pasirinkti – sekti Lenkijos keliu, ar nedaryti nieko – priklausys nuo to, kaip Lietuvoje keisis vartojimas. Jeigu nuostoliai bus didesni negu kad visi galvojame, galbūt ir reikės reaguoti“, – svarstė T.Povilauskas.

Tačiau PVM ir akcizus Lietuvoje mažinti apsimokės tik tada, jei tikrai smarkiai nukentės mokesčių surinkimas, žmonių pajamos ir pati ekonomika. Ekonomisto manymu, jei Lietuvoje maisto pardavimai smuktų 10–20 proc., jau nebebūtų galima nereaguoti.

„Aišku, tai nerealu, bet vis tik negalima to atmesti. Valdančiajai koalicijai spaudimas yra didelis, žiniasklaidoje jau ne pirma savaitė viena pagrindinių temų yra apsipirkimas Lenkijoje – tai yra įsibėgėjanti sniego gniūžtė, kuri gali tapti dar galingesnė. Tad politikai gali neatsilaikyti ir priimti tam tikrus sprendimus dėl PVM – nebūčiau labai tikras, kad per artimiausias kelias savaites nebus priimta tam tikrų sprendimų, reaguojant į spaudimą viešojoje erdvėje“, – abejojo jis.

Prognozuoja milžiniškus nuostolius

Lietuviškų degalinių sąjungos (LDS) narys, UAB Naftrus direktorius Rasius Juškys tikino, kad nesumažindama akcizų ir PVM degalams Lietuva patirs milžiniškus nuostolius.

„Neseniai teko lankytis komandiruotėje Lenkijoje. Ten dyzelino kainos – 5,17-5,35 zl/l arba 1,14-1,18 Eur/l, tuo metu Lietuvoje vidutinė kaina yra apie 1,4 Eur/l. Taigi prisipylus 100 litrų dyzelino Lenkijoje vidutinė kaina būtų 116 Eur, kai tuo metu prisipylus 100 litrų Lietuvoje vidutinė kaina būtų 140 Eur.

Jei vežėjai nebesipils degalų Lietuvoje, Lietuva praras 37,20 Eur akcizo, 24,29 Eur PVM ir iš viso neteks 61,49 Eur. Vilkikas, užsukęs į degalinę prieš kelionę į Vakarus, pilasi 1 tūkst. litrų dyzelino, reiškia, Lietuva netektų 610,49 Eur. O jei degalų čia nebesipiltų 100 vilkikų, netektų 610 490 Eur.

Jei Lenkijoje PVM grąžinimas sklandus, tai dyzelinas kainuoja 1,074 Eur/l be PVM, o Lietuvoje – 1,157 Eur/l be PVM. Skirtumas – 0,083 Eur/l, o nuo 1000 l jau bus 83 Eur. Nors Lietuvos vežėjai degalus degalinėse pilasi pagal „Orlen Lietuva“ didmenines kainas ir taip gauna nuo 2 iki 4 ct/l nuolaidą, bet vis tiek apie 50 Eur skirtumas išlieka. O paprastam piliečiui jis dar didesnis“, – portalui lrytas.lt pateikė skaičiavimus LDS narys.

Anot R.Juškio, net baisu skaičiuoti, kiek vilkikų ir lengvojo transporto pravažiuos ir nesipils degalų Lietuvoje per 6 mėnesius, kiek bus prarastų klientų ir kaip reikės juos susigrąžinti. Jo teigimu, Lietuva neišvengiamai praras labai daug, nes pardavimai tikrai kris.

„Verslininkas, kai jo prekė ar paslauga yra brangesnė nei konkurento, sumažina kainą iki konkurento siūlomos, kad neprarastų savo klientų, kurių nuolat ieškojo 10 ar 20 metų, į kurių paiešką investavo laiką ir pinigus. O nieko nedaro tik tie, kurie nenori. Gal mes vėl su savo vadovais priešakyje kaip nors pakentėsime, pratemsime, prarasdami 100–200 mln. eurų. Mes juk turtingi, galime sau tai leisti“, – neslėpė apmaudo R.Juškys.

Degalų kaina gali pasiekti 2 Eur/l

Vidutinė naftos kaina artėja prie 100 dolerių už barelį, praneša „Žinių radijas“. Šiuo metu ji yra pasiekusi beveik 96 dolerius – nuo 2014 metų tai yra pirmas toks šuolis. Naftos kaina staigiai pakilo vasario 11 d. po to, kai pasirodė pranešimų apie tai, kad Rusija, JAV valdžios nuomone, netrukus įsiverš į Ukrainos teritoriją. Jei Rusijos kariuomenės judėjimas pasitvirtins, naftos kainos gali pašokti dar 10 proc., prognozuoja rinkų analitikai. Dėl to didės ir degalų kainos.

Pirmą vasario savaitę 95 benzino kaina Latvijoje pasiekė rekordines aukštumas – vidutiniškai 1,54 Eur/l, rodo Europos Komisijos (EK) duomenys. Lietuvoje jo kaina siekia vidutiniškai 1,48 Eur/l.

Portalo Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas „Žinių radijo“ laidoje prisiminė, kad 2012 metais naftos kaina svyravo apie 120–140 dolerių už barelį, o tuo metu degalai Lietuvoje kainavo virš 5 lt/l – apie 1,45 Eur/l.

„Esant dabartinei mokesčių politikai Lietuvoje, jeigu naftos kaina augs toliau, degalų kainų kilimas tikrai nesustos. Jei, pavyzdžiui, degalai kainuos 1,5 Eur/l, tai šioje sumoje 50 ct sudarys naftos kaina, 46,6 ct akcizas, 30 ct PVM ir tada kažkoks degalinių, perdirbėjų antkainis. Pats verslas negali sumažinti kainų, nes dabar yra užspaustas, jam reikia išlaikyti darbuotojus, degalines“, – aiškino P.Čepkauskas.

Jo teigimu, kadangi Lenkija sumažino savo PVM ir akcizus, ten degalai šiuo metu kainuoja apie 30 ct/l pigiau nei Lietuvoje. Pasak vadovo, Lenkijos statistikos valdyba paskaičiavo, kad ankstesniais metais, kai Lietuvos ir Lenkijos degalų kainos skyrėsi apie 5–10 ct/l, tik apie 10 proc. lietuvio krepšelio sudarydavo degalai. Tuo metu Čekijos, Vokietijos, Slovakijos, kur kainos skyrėsi apie 20 ct/l, piliečiai degalams skirdavo apie 25 proc. savo krepšelių.

„Bet dabar lietuviai lenkiškiems degalams paskirs 30–40 proc. savo krepšelių, nes vaizdai televizijoje, įspūdžių dalinimasis viešojoje erdvėje labai įsimenami. Visgi 30 ct/l yra rimta“, – įsitikinęs vadovas.

Jis negailėjo kritikos ir Lietuvos politikai. „Europos Sąjunga yra nustačiusi minimalius akcizus, tačiau Lietuva kažkodėl juos yra padariusi didesnius. Gal čia veikia tai, kad esame išėję iš sovietinės erdvės ir kaip pionieriai norime susikelti akcizus greičiau už visus kitus? Kartais blogai, kad kai kada asmeninės ambicijos persiduoda į ekonominius sprendimus. Bet ką galime padaryti? Tik stebėti ir kažkaip kitaip balsuoti kituose rinkimuose“, – apgailestavo jis.

Anot finansų analitiko Mariaus Dubnikovo, Lietuvoje degalų kainos dar kils – 2 Eur/l tikrai matysime, nors dar greičiausiai ir ne šiais metais. Dėl to bus kalta naftos kaina ir numatyti didinti akcizai.

Visgi jis nesutinka, kad Lietuvai reikėtų imtis reguliuoti degalų kainas. „Griežtesnės rankos šalininkai galėtų pasižiūrėti į Venesuelą, kuri labai sėkmingai reguliuoja degalų kainas – ten jos labai mažos. Dėl to Venesuela net neturi pinigų atsispausdinti pinigus. Ten didžiulė infliacija, sužlugdyta ekonomika – ten visiška tragedija. Lietuviams reikia nusiraminti, pačios degalinės uždirba vos kelis procentus nuo degalų kainos“, – aiškino finansų analitikas.

Sunkią degalinių padėtį atskleidė ir LDS vadovas Vidas Šukys. Jo teigimu, kai kuriose apyvarta nukrito dvigubai, tad neaišku, kaip jos išsilaikys. „Mūsų maržos dalis degalų kainoje yra minimali – šiandien balansuojame ant 2–5 centų ribos“, – tikino jis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.