Papasakojo, kaip Lietuvos verslininkams sekasi prekiauti su Kinija: apie kai kuriuos dalykus garsiai nekalbama

Dar praėjusių metų rudenį kilęs sąmyšis dėl Taivano atstovybės pavadinimo paveikė Lietuvos verslininkus: Pekinas pradėjo taikyti politines ir ekonomines spaudimo priemones. Šių veiksmų poveikį verslininkai jau pajuto su kaupu.

Pašlijus santykiams su Kinija, Lietuvos politikai suskubo siūlyti verslams pakeisti kryptis, nors tai patiems verslininkams atrodė ne itin lengva.<br>Lrytas.lt koliažas
Pašlijus santykiams su Kinija, Lietuvos politikai suskubo siūlyti verslams pakeisti kryptis, nors tai patiems verslininkams atrodė ne itin lengva.<br>Lrytas.lt koliažas
Pašlijus santykiams su Kinija, Lietuvos politikai suskubo siūlyti verslams pakeisti kryptis, nors tai patiems verslininkams atrodė ne itin lengva.<br>hpgruesen/pixabay.com nuotr.
Pašlijus santykiams su Kinija, Lietuvos politikai suskubo siūlyti verslams pakeisti kryptis, nors tai patiems verslininkams atrodė ne itin lengva.<br>hpgruesen/pixabay.com nuotr.
Pašnekovas skaičiavo, kad vidutiniai įmonių papildomi kaštai išaugo gan netolygiai: vienur išleidžiamos sumos prekėms pakilo 5 procentais, o kitur net trečdaliu.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Pašnekovas skaičiavo, kad vidutiniai įmonių papildomi kaštai išaugo gan netolygiai: vienur išleidžiamos sumos prekėms pakilo 5 procentais, o kitur net trečdaliu.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kinija.<br>Pixabay.com nuotr.
Kinija.<br>Pixabay.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Feb 23, 2022, 9:53 AM

Apie Lietuvos verslo padėtį, pašlijus santykiams su Kinija, „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius.

Išnaudoja visas galimybes

Esant įtemptiems politiniams ir ekonominiams santykiams su Kinija, R.Varkulevičius pabrėžė – Kinija yra didysis pasaulio fabrikas, turintis įtakos Lietuvos verslui. Kaip bebūtų, verslas nuolat ieško būdų, kaip susikurti palankią ekonominę terpę, kai susiduriama su iššūkiais.

Anot laidos pašnekovo, Lietuvos įmonės, iki šiol bendradarbiavusios su Kinija, suranda naujas rinkas arba bendrauja per tarpininkus.

Visgi lietuviškų prekių eksportas į Kiniją vis dar ribojimas, todėl verslininkai randa ir kitokių būdų tęsti verslą bei eksportuoti prekes, tačiau apie tai nėra linkę atvirauti. „Apie tai garsiai nekalbama“, – aiškino R.Varkulevičius.

Kadangi Lietuvos įmonės dažnu atveju turi ne vieną ir ne du partnerius, o jų skaičiai siekia dešimtis ar šimtus, verslai naudojasi visomis įmanomomis galimybėmis.

Kaip sakė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas, importas į Lietuvą taip pat yra ta sritis, kurioje patys kinai siekia apeiti kliūtis ir gauti reikiamas prekes: „Kiek mes matome ir žinome iš įmonių, pagrindinės galutinio vartojimo prekės nesustojo keliauti į Lietuvą.“

Dažniausiai tai yra namų apyvokos daiktai, tačiau technologijų ir žaliavų importe yra susiduriame su didesnėmis kliūtimis. Nuo praėjusių metų rudens šių prekių importas į Lietuvą yra sustabdytas, tad reikmes chemijos pramonei, žaliavas pašarų gamybai Lietuvos įmonėms tenka įsigyti iš kitų tiekėjų už aukštesnę kainą.

Vis tik R.Varkulevičiaus teigimu, toks ekonominis bendradarbiavimo sustabdymas nėra tvarus ar naudingas pokytis tiek Lietuvos, tiek Kinijos rinkai. Lietuvos įmonėms tenka bendradarbiauti su kitomis rinkomis tiek tiekimo grandinių atstatyme, tiek eksporto užtikrinime.

Pašnekovas skaičiavo, kad vidutiniai įmonių papildomi kaštai išaugo gan netolygiai: vienur išleidžiamos sumos prekėms pakilo 5 procentais, o kitur net trečdaliu.

Visgi R.Varkulevičius atkreipė dėmesį, kad kaina priklauso ne tik nuo tarpininkų, bet ir nuo konkrečios prekės poreikio.

Krypsta ir į rizikingesnes rinkas

Suprastėjus Lietuvos santykiams su Kinija, Lietuvos politikai suskubo siūlyti verslams pakeisti kryptis, nors tai patiems verslininkams atrodė ne itin lengva.

Kaip sakė laidos pašnekovas, Lietuva pagal gamybos apimtis globaliu mastu nėra stambi žaidėja, tačiau alternatyvų ir vilčių įsitvirtinti kitose rinkose yra.

Be abejo, vieni iš pasirinkimų yra visai šalia, Europos Sąjungoje (ES). Tačiau R.Varkulevičius įvardijo ir dar kitas potencialias rinkas: Afrika, Japonija, Australija, Vietnamas, Pietryčių Azija ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV).

„Tikiuosi, kad politinės deklaracijos virs kūnu ir pasieksime dideles apimtis ten, eksportuojant savo produkciją“, – apie JAV rinką sakė pašnekovas.

Nors rizikų naujose rinkose gali būti nemažai, R.Varkulevičius sakė, kad Lietuvos verslas yra integravęsis į globalią pasaulio ekonomiką.

R.Varkulevičius pripažino, kad nors verlininkams nerūpi politika, jų veikla gali būti tiesiogiai nulemta politikų sprendimų. Būtent todėl jis teigė, kad prieš priimant politinius sprendimus, yra svarbu pažiūrėti, kiek tos sprendimas kainuoja ekonomikai ir verslams.

„Pragmatiškumas versle ir ekonomikoje visada nurungia, ko nepasakyčiau apie politiką“, – mintimi dalijosi laidos svečias.

Konfliktiniai Lietuvos santykiai su Kinija jau parodė, kad įmonėms tai reiškia nuostolius ar gamybos sustabdymą, sakė R.Varkulevičius. Jis dėstė ir tai, kad prieš kelerius metus niekas negalėjo žinoti, kokie bus santykiai dabar ir kad tam reikia ruoštis.

Visgi pašnekovas tikino, kad ES parama šiuo atveju švelninti santykius padeda, tačiau norėtųsi didesnio įsitraukimo. Taip pat būtina ant svarstyklių padėti ir Lietuvos gerovę, kurios klausimas yra sprendžiamas tarp politikų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.