Sutriktų atsiskaitymai su Rusija
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad Lietuvos ir Rusijos ekonominiai santykiai susilpnėjo dar 2014 metais, Maskvai aneksavus Krymą, – šiuo metu į Rusiją eksportuojama apie 2 proc. lietuviškos kilmės prekių.
Pasak jo, sankcijos Rusijos bankams nereikštų visiško lietuviškų prekių eksporto į šią šalį nutraukimo, tačiau atsiskaitymai taptų sudėtingesni, o prekių srautas sumažėtų.
„Tai nereiškia, kad visiškai uždraudžiamas eksportas, bet atsiskaitymai už jį gali būti sudėtingesni ir tas prekių srautas gali būti mažesnis“, – BNS sakė N.Mačiulis.
Ekonomistas neatmeta, kad sankcijų sąrašas gali būti platesnis.
„Sankcijų sąrašas, tikėtina, bus dar platesnis ir gali apimti kai kurių prekių eksporto draudimus, ypač įvairiausių technologijų, taip pat tokių, kurios yra reeksportuojamos per Lietuvą. Manau, kad tai, kas dabar paskelbta, nėra, apie ką daugiausia reikėtų galvoti Lietuvai“, – teigė N.Mačiulis.
Kad sankcijos bankams komplikuotų atsiskaitymus, o kartu ir verslo ryšius su Rusija, teigia ir bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Jeigu bus išplėstas banko korespondencijos apribojimas, sutriks atsiskaitymai, bus sudėtingiau atsiskaityti ir vykdyti normalius verslo ryšius“, – BNS sakė I.Genytė-Pikčienė.
„Matyt, atsiskaitymai vėluotų, gal net ir labai stipriai. Tos sankcijos nenukerta visos SWIFT sistemos ir galimybių atsiskaityti, bet su tam tikrais bankais, jeigu jų ratas pakankamai platus, atsiskaitymai sutriktų“, – pridūrė ji.
Anot Lietuvos Verslo konfederacijos (LVK) viceprezidento Mariaus Dubnikovo, dėl sankcijų Rusijos bankams Lietuvos ir Rusijos verslo ryšiai taptų beveik neįmanomi.
„Rizika patekti į santykius su sankcionuotu asmeniu, sankcionuota įmone arba sankcionuoto banko sąskaita yra labai didžiulė. Tai reiškia, kad atsiskaitymai tampa itin sudėtingi ir gali būti, kad apskritai Lietuvos sąskaitų su Rusijos sąskaitomis bendravimas taps komplikuotas arba beveik neįmanomas“, – BNS kalbėjo ekonomistas.
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius teigė, jog ketvirtadienį skubiai sušauktame neeiliniame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje turėtų būti išplėstas ES sankcijų Rusijai paketas, kuris palies virtinę Rusijos bankų, įšaldant jų lėšas Europoje.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pasidalino informacija apie Lietuvos ir Ukrainos bei Lietuvos ir Rusijos prekybinius ryšius.
Atjungimas nuo SWIFT apribotų tarptautines finansines operacijas
Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį taip pat paragino tarptautinę bendruomenę įvesti Rusijai griežtas sankcijas, įskaitant atjungimą nuo SWIFT sistemos. Ekonomistai sako, kad tai apribotų arba visai nutrauktų Rusijos tarptautinius sandorius.
„Atjungimas nuo tokios sistemos reikštų, kad Rusijos bankams yra sudėtingiau atlikti tarptautinius mokėjimus, gauti užsienio valiutą už parduotas prekes, sumokėti už importuojamą produkciją“, – teigė „Swedbank“ analitikas N.Mačiulis.
Vis dėlto, pasak ekonomisto, nuo tarptautinės mokėjimų sistemos net ir tokiu atveju Rusija nebūtų visiškai atkirsta.
„Tai nereiškia, kad Rusijos bankai negalės niekaip atsiskaityti, jie turi ir savo vidinę mokėjimų sistemą, kurios pagalba gali toliau atsiskaitinėti, pavyzdžiui, su Azijos valstybėmis ir turbūt nėra visiškai užkertamas kelias atsiskaityti su Vakaruose veikiančiais bankais“, – sakė N.Mačiulis.
„Bent jau trumpuoju laikotarpiu atsiskaitymai bus sutrikdomi ir, kaip jau sakiau, tai apsunkintų ir Rusijos produkcijos realizavimą Vakarų rinkose, ir galimybes nusipirkti prekių ir paslaugų iš Vakarų valstybių“, – pridūrė jis.
Tuo metu M.Dubnikovas sako, kad Rusijos atjungimas nuo SWIFT sistemos visiškai apribotų galimybes šalies finansinėms operacijoms užsienio valiuta.
„Praktiškai sustoja užsienio valiutos cirkuliacijos. Atsiskaityti eurais, doleriais ar bet kuria kita Vakarų pasaulio valiuta tampa beveik nebeįmanoma. Sustoja visi sandoriai po tokių sankcijų joks normalus verslas nebendraus su tokias sankcijas turinčia valstybe“, – teigė LVK viceprezidentas.
I.Genytės-Pikčienės teigimu, prieš atjungiant Rusiją nuo SWIFT sistemos reikėtų apsispręsti ir dėl priklausomybių nuo šios šalies, tarp jų ir energetinių, sumažinimo.
„Matome, kad yra dar vis labai stipri priklausomybė nuo energetinių nešėjų ir atsiskaitymai taptų taipogi labai sudėtingi su Rusija. Todėl reikėtų, matyt, nuspręsti galutinai ne tik dėl bankinių santykių nutraukimo, bet atitinkamai ir kitų priklausomybių sumažinimo ir nutraukimo“, – BNS sakė ekonomistė.
