Paniški išpardavimai daugumos likvidžiausių Rusijos bendrovių akcijų kainas nusmukdė į kelių metų žemumas. Maskvos vertybinių popierių biržos indeksas nukrito daugiau nei trečdaliu, o JAV doleriais išreikštų likvidžiausių akcijų kainų krepšelio indeksas RTS – beveik 40 procentų.
Didžiausio Rusijos banko „Sberbank“ akcijos nuvertėjo 51,4 proc., VTB – 47,1 proc., naftos koncerno „Rosneft“ – 47,2 proc., elektros eksporto ir importo monopolininkės „Inter RAO“ – 42 proc., dujų monopolininko „Gazprom“ – 38,4 proc., technologijų grupės „Yandex“ – 37,2 proc., pramonės ir finansų milžinės „Sistema“ – 36,6 proc., naftos koncerno „Surgutneftegaz“ – 34,9 proc., vienos didžiausių maisto mažmenininkių „Magnit“ – 34,7 proc., deimantų monopolininkės „Alrosa“ – 33,6 proc., didžiausios aviakompanijos „Aeroflot“ – 33,5 proc., SGD eksportuotojos „Novatek“ – 33,1 procento.
Azijos ir Europos akcijų rinkos smuktelėjo žemyn – Frankfurto ir Paryžiaus indeksai sumenko 5 proc., investuotojams ėmus vengti rizikingų sandorių, tuo metu saugiu laikomu aktyvu – aukso – kainos išaugo iki beveik 2 tūkst. JAV dolerių už unciją.
JAV ir kitoms valstybėms kelias savaites skelbus perspėjimus dėl galimo įsiveržimo, ketvirtadienį Rusija pradėjo plataus masto puolimą prieš savo kaimynę, sukeldama kitų pasaulio lyderių pyktį ir pažadą sustiprinti sankcijas Maskvai.
Naftos kainos pakilo daugiau nei 8 proc., o etaloninės „Brent“ naftos kainos pirmą kartą nuo 2014 metų trumpam pakilo virš 105 JAV dolerių už barelį.
Aliuminio ir kviečių kainos šoktelėjo iki rekordinių aukštumų, skatinamos nerimo, susijusio su pagrindinės eksportuotojos Rusijos produkcijos tiekimu.
„Raudonos spalvos jūra“
„Pasaulinės rinkos tapo raudonos spalvos jūra“, – pažymėjo „Interactive Investor“ investicijų vadovė Victoria Scholar.
„Po to, kai Rusijos invazija sukėlė pradinį šuolį, naftos kainos ir toliau kilo į „šiaurės“ kryptimi, rinkoms vertinant poveikį energijos tiekimui, kuris greičiausiai atsiras dėl konflikto,“ – pridūrė ji.
Azijos indeksai smuko žemyn. Honkongo, Sidnėjaus, Mumbajaus, Singapūro ir Velingtono akcijų indeksai krito mažiausiai 3 pro., didelių nuostolių stebėta ir Tokijuje bei Šanchajuje.
13 val. 10 min. Lietuvos laiku Frankfurto indeksas DAX buvo nusmukęs 5,2 proc., Paryžiaus CAC 40 – 5 proc., o Milano indeksas FTSE MIB – 5,1 procento.
Europos lyginamasis indeksas „Euro Stoxx 50“ smuko 5,2 procento.
„Tikriausiai neperdėsiu sakydamas, kad Europa šiuo metu atsidūrė pavojingiausioje nuo Antrojo pasaulinio karo padėtyje“, – perspėjo „CMC Markets UK“ vyriausiasis rinkos analitikas Michaelas Hewsonas.
Smūgis su Rusijos susijusioms įmonėms
Tarp įmonių, kurių akcijų kainos smuko, daugiausia buvo Rusijoje veikiančios įmonės.
Rusijos metalo milžinių „Polymetal“ ir „Evraz“ akcijos Londono biržoje atpigo atitinkamai 35 ir 27 procentais.
„Kadangi tikimasi griežtų sankcijų, tikėtina, kad jų verslai patirs didelį smūgį ir gaus mažai atokvėpio, atsižvelgiant į situacijos rimtumą“, – kalbėjo „Hargreaves Lansdown“ analitikė Susannah Streeter.
Prancūzijos automobilių gamintojos „Renault“, kuriai priklauso didžioji Rusijos „Avtovaz“, gaminančios „Lada“, akcijų dalis, akcijos nukrito 9,5 procento.
Paryžiuje seniausio šalies banko „Societe Generale“ akcijos atpigo 11,4 proc., nerimaujant dėl banko mažmeninės bankininkystės padalinio Rusijoje „Rosbank“.
„Europos bankų akcijos pajus spaudimą, ypač Prancūzijos ir Austrijos bankų, kurie prisiėmę didžiausią paskolų Rusijoje riziką“, – pridūrė S.Streeter.
Vokietijos „Deutsche Bank“ vertybiniai popieriai neteko 8,8 proc. vertės.
Tuo metu saugiais laikomų aktyvų vertė augo. Pavyzdžiui, Japonijos jena sustiprėjo JAV dolerio atžvilgiu, o Šveicarijos frankas pasiekė penkerių metų aukštumas euro atžvilgiu.
JAV doleris rublio atžvilgiu pabrango 2,1 procento.
Maskvos vertybinių popierių birža smuko beveik 14 proc., kai ketvirtadienį ryte kelioms valandoms buvo sustabdyta prekyba.
„Sunku rasti priežasčių, dėl kurių išpardavimas sustotų, kai tankai pajudėjo į priekį“, – pažymėjo finansų maklerio bendrovės OANDA analitikas Jeffrey Halley (Džefris Heilis).
„Rusijai bus taikomos griežtesnės sankcijos, o energijos kainos artimiausiu metu neišvengiamai kils,“ – pridūrė jis.
Dujų kainų šuolis
Europoje gamtinių dujų kainos išaugo nerimaujant dėl tiekimo, ypač kai Vokietija šią savaitę sustabdė dujotiekio „Nord Stream 2“ iš Rusijos sertifikavimą.
Nyderlandų skirstymo centre TTF dujų kaina kiek anksčiau pašoko trečdaliu ir pasiekė 125 euro už megavatvalandę.
Pastaraisiais mėnesiais Europoje dujų kainos jau smarkiai pakilo vartotojams, paskatindamos infliaciją, dėl kurios centriniai bankai padidino palūkanų normas, o tai savo ruožtu gali sulėtinti ekonomikos atsigavimą.
Rytas prasidėjo istoriniu nuosmukiu
Ketvirtadienio rytą dolerio ir euro kursas rublio atžvilgiu pakilo beveik 10 proc. ir pasiekė visų laikų aukštumas. Maskvos birža praneša, kad visa prekyba sustabdyta. Iki 9 val. Maskvos laiku euro kursas viršijo 100 rublių, o dolerio kursas beveik pasiekė 90 rublių.
Maskvos birža apie 8 val. ryto sustabdė prekybą visose rinkose, gavusi žinių apie Rusijos karinę operaciją Donbase. Po dviejų valandų, 10 val., prekyba atnaujinta, praneša bbc.com.
Sankt Peterburgo vertybinių popierių birža taip pat pranešė sustabdanti prekybą.
„Birža skelbia draudimą teikti užsakymus ir sudaryti sutartis visais prekybos būdais“, – sakoma jos pranešime ir priduriama, kad draudimas įsigalios „nuo 08 val. 10 min. Maskvos laiku“ (07 val. 30 min. Lietuvos laiku).
Iš esmės prekyba rubliais, akcijomis ir ateities sandoriais sustojo dar prieš paskelbiant sustabdymą, nes kotiruotės peržengė biržos nustatytas ribas. JAV dolerio ir rublio kursas pasiekė viršutinę biržos ribą – 84,075 rublio už vieną JAV dolerį. Tokiu kursu buvo perkama daug valiutos, tačiau jis nebegalėjo kilti dėl nustatytų valiutos apribojimų. Panaši situacija buvo ir su euru, kurio kursas rublio atžvilgiu pasiekė 95,2425 rublio už vieną eurą ir dėl apribojimų negalėjo toliau augti.
Finansų analitikas Marius Dubnikovas ironizavo: „Maskvos birža sudegino 180 milijardų JAV dolerių vertės – nebloga kaina už fejerverkus“.
Panaši padėtis susiklostė ir Rusijos akcijų rinkoje, beveik visos finansinės priemonės, kuriomis buvo prekiaujama rytinėje sesijoje, „nusileido“ ties biržų nustatytų žemesnių lygių ir kotiruotės negalėjo judėti toliau žemyn. Tuo pačiu metu, esant nustatytam kainų lygiui, pasiūla buvo didelė, tačiau pirkėjų praktiškai nebuvo.
Pradėjo valiutines intervencijas
Tuo metu Rusijos centrinis bankas ketvirtadienį pranešė, kad imasi priemonių rubliui ir rinkoms stabilizuoti.
„Siekdamas stabilizuoti situaciją finansų rinkoje, Rusijos bankas nusprendė pradėti intervencijas į valiutų rinką“, – teigiama centrinio banko pranešime ir priduriama, kad jis ir kitos finansų institucijos „turi aiškius veiksmų planus bet kokiam scenarijui.“
Priemonėmis bus siekiama suteikti „papildomo likvidumo bankų sektoriui“ Rusijoje.
„Metallinvestbank“ valiutos ir pinigų rinkos operacijų skyriaus vadovas Sergejus Romančiukas mano, kad centrinis bankas dėl paaštrėjusios padėties Donbase greičiausiai paskelbs atostogas.
„Tai visiška katastrofa. Dolerio kursas priartėjo prie 90 rublių, prekyba vyksta tik tarpbankinėje rinkoje. Tikriausiai Centrinis bankas turėtų paskelbti banko atostogas, kad nebūtų prekiaujama, nes dabar bus gana sunku nustatyti kokį nors kainų lygį“, – pokalbyje su BBC teigė ekspertas.
S.Romančiukas atkreipė dėmesį, kad ši situacija buvo visiškai netikėta beveik visiems finansų rinkos dalyviams.
„Nepaisant užsienio žvalgybos įsitikinimų, kurie, kaip paaiškėjo, buvo teisingi, tik nedaugelis manė, kad Rusija iš tikrųjų pradės ataką“, – sakė jis.
Pasak „Metallinvestbank“ valiutos ir pinigų rinkos operacijų skyriaus vadovo, po šių veiksmų finansų rinka nebebus tokia, kokia buvo anksčiau, o rusai turėtų pasiruošti pamatyti, kad rinkos infrastruktūros ir kitų dalykų požiūriu jie atslieka daugeliu metų.
Nafta viršijo 100 JAV dolerių
Rusijos prezidentui Vladimurui Putinui ketvirtadienį paskelbus apie Ukrainoje pradedamą „karinę operaciją“, naftos kainos viršijo 100 JAV dolerių už barelį ribą.
Rinkos šią savaitę patyrė daug streso, kai Kremlius nusprendė pripažinti dviejų Ukrainos separatistinių regionų nepriklausomybę ir įvedė į šias teritorijas savo „taikdarius“. Tačiau Rusijos prezidentas ketvirtadienį žengė tolesnį žingsnį ir pranešė nusprendęs inicijuoti karinę operaciją. Jis kartu pažadėjo keršyti visiems, kurie mėgins kištis į konfliktą, ir paragino Ukrainą nuleisti savo ginklus.
Vėliau Kijeve ir kitose Ukrainos dalyse pranešta apie sprogimus, o Maskva nurodė, kad taikosi į Ukrainos karinę infrastruktūrą. Manoma, kad Rusija prie Ukrainos sienų prieš tai buvo sutelkusi apie 200 tūkst. karių, o Vašingtonas pastarąsias kelias savaites skambino pavojaus varpais, kad V.Putinas ketina pradėti puolimą.
Naftos kainos išaugo daugiau kaip 5 proc. „Brent“ rūšies naftos kaina viršijo 100 JAV dolerių už barelį ribą, o toks lygis buvo neregėtas nuo 2014 metų rugsėjo.
Negana to, aukso kaina pasiekė savo aukščiausią lygį nuo 2021 metų sausio. Taip pat pranešama apie brangstančias valiutas – JAV dolerio atžvilgiu pabrango Japonijos jena, o Šveicarijos franko kursas euro atžvilgiu pasiekė penkerių metų aukštumas.
„Rusijos lauks griežtesnės sankcijos, tad energijos kainos artimiausiu metu neišvengiamai kils“, – teigė Jeffrey Halley iš kompanijos OANDA.
Ukrainos krizė verda tuo metu, kai pasaulio šalių vyriausybės mėgina pažaboti itin aukštą infliaciją. Daugelis baiminasi, kad ir taip trapus pasaulio ekonomikos atsigavimas
