Ant paukštienos pakuočių – ta pati data, marinatas – toks pat. Bet taip pat marinuotos, tačiau be antibiotikų augintų vištų mėsos ir užaugintų įprastiniu būdu kepsnių skonis skiriasi. Kodėl?
„Ir turi skirtis, – patikino maisto technologė, Vilniaus paukštyno gamybos cecho vedėja Irena Juozapavičienė. – Kokybiškai, be antibiotikų užauginta paukštiena yra aromatingesnė ir daug skanesnė. O įtaką tam padaro daugybė veiksnių.“
Ji sako – ji žino. Maisto technologijose pilna subtilybių, o šios moters patirtis Vilniaus paukštyne siekia kone keturis dešimtmečius – ne šiaip sau Irena yra viena iš naujus gaminius kuriančios maisto technologų komandos narių.
Jos įgūdžių prireikė ir pastaruoju metu, kai technologai ruošė receptūras išskirtinių gaminių – virtų kumpių, dešrų bei dešrelių, kurie netrukus bus pradėti gaminti iš broilerių, auginamų be antibiotikų, mėsos.
Lietuvos rinkoje tokių gaminių nebuvo – iki šiol to padaryti nepavyko nė vienai mėsos ar paukštienos perdirbimo įmonei. Priežastis? Ypač sudėtinga gyvulių ar broilerių auginimo kontrolė – pradedant pašarais, sąlygomis fermose bei paukštynuose ir baigiant skerdimu.
Naujienos – kovo mėnesį
Dar savaitė kita, ir parduotuvių lentynose atsiras naujieji išskirtiniai Vilniaus paukštyno gaminiai, kuriuos ženklins užrašai „100 % užauginta be antibiotikų“ ir „Nuo lauko iki stalo“.
Pasak Vilniaus paukštyno technologo Andriaus Krivošejevo, kuriant naujuosius gaminius dalyvavo ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), kuri vertino ir pačius produktus, ir ant jų pakuočių pateikiamą ženklinimo informaciją.
„Gavome VMVT patvirtinimą, kad tai išskirtiniai, didelės pridėtinės vertės produktai, o apie juos pateikiama informacija neklaidina vartotojų. Ženklas „Nuo lauko iki stalo“ garantuoja, kad kokybė kontroliuojama visoje gamybos grandinėje – pradedant paukščių lesalais ir baigiant produktų paruošimu maistui“, – paaiškino A.Krivošejevas.
Andrius apskritai yra tas žmogus, kuris stebi ir vartojimo tendencijas, ir produktų naujienas pasaulio rinkose. Vilniaus paukštyne rinkodaros vadovo bei kuriančiojo technologo darbo jis ėmėsi prieš porą metų, jau turėdamas mėsos perdirbimo įmonėse sukauptos patirties.
Tvaresnių produktų kūrimas, kokybiškos žaliavos, šiuo atveju – paukštienos panaudojimas gaminiams yra vartotojų lūkesčius atitinkanti paukštininkystės įmonės nuostata.
„Žinodami, kad iki šiol niekas negamino gaminių iš paukštienos be antibiotikų, pirmieji juos sukūrėme ir norime pasiūlyti vartotojams“, – paaiškino Andrius.
Jis, būdamas savo srities profesionalas, patikino – gerų produktų iš prastų žaliavų neįmanoma sukurti. Todėl Vilniaus paukštynas sutelkė dėmesį būtent į visą gamybos grandinę „Nuo lauko iki stalo“, kad auginami broileriai nesusirgtų ir jų neprireiktų gydyti vaistais.
„Gyvūnų gerovei, jų sveikatingumui skiriama vis daugiau dėmesio. Tačiau reikia didelės patirties, kad auginamus viščiukus pavyktų apsaugoti nuo ligų.
Auginant viščiukus broilerius taip, kaip įprasta, infekcinės ligos ne visada juos aplenkia. Vėliau gydyti naudotų vaistų likučių jų mėsoje nebelieka – paukštiena puikiai tinka vartoti, tačiau ji ženklinama jau kitaip“, – paaiškino A.Krivošejevas.
Iki šiol viščiukai broileriai be antibiotikų buvo auginami ir kitoje „Linas Agro Group“ įmonėje – Kaišiadorių paukštyne. O pastaruoju metu, matydama augantį kokybiškos paukštienos poreikį, įmonė didina Vilniaus paukštyno pajėgumus.
Pasak A.Krivošejevo, paukštienos produktų rinka nestovi vietoje. Atlikti tyrimai rodo, kad vartotojai pirmenybę teikia sveikatai palankesniems, kokybiškiems produktams, ne išimtis yra ir paukštiena bei jos gaminiai.
„Matome tendenciją, kad žmonės vis mažiau laiko skiria maisto gamybai, todėl gausiau perka jau paruoštus produktus“, – sakė A.Krivošejevas.
Apsaugo nuo ligų
„Iki šiol niekam – nei kiaulių, nei galvijų augintojams nepavyko savo produktams taip paruošti žaliavos. Mat auginimo metu taip reikia rūpintis gyvuliais, kad jie nesusirgtų ir jiems neprireiktų vaistų“, – patikino Vilniaus paukštyno vadovas Darius Gudačiauskas.
Pasak jo, verslą įmonė konstruoja taip, kad pranoktų vištienos tiekėjų lenkų galybę.
„Taigi darome tai, ko kaimynai neįstengia padaryti. Ypač svarbu broilerius apsaugoti nuo salmonelių užkrato. Tam kokybę reikia kontroliuoti visoje grandinėje – nuo tėvinių pulkų, kiaušinių, vienadienių viščiukų, lesalų, auginimo fermų, skerdyklos. Ir jau 15 metų, kaip mums pavyksta“, – aiškino D.Gudačiauskas.
Taip buvo sukurta uždara lietuviško ūkininkavimo grandinė, kur viskas kontroliuojama nuo lauko iki stalo. Yra ir kitų jos privalumų, pavyzdžiui, dėl trumpų transportavimo atstumų mažiau išmetama CO2, lesalams naudojami lietuviški kviečiai, o paukščių mėšlas parduodamas ūkininkams ir taip natūraliai patręšiamas dirvožemis.
Pasak D.Gudačiausko, yra ir dar vienas svarbus kokybės rodiklis – šviežumo standartas. Vilniaus paukštyne broileriai pradedami skersti 2 val. nakties, kad išaušus dienai paukštiena atsidurtų parduotuvėse. To įmanoma pasiekti, kai iki vartotojų – trumpas tiekimo kelias.
Per metus Vilniaus paukštynas parduoda apie 100 tūkst. tonų paukštienos, o kartu su Kaišiadorių paukštynu užaugina 40 mln. viščiukų broilerių.
Ten geriau negrįžti
Iki tol, kol sukūrė naujųjų gaminių sėkmės formules, Vilniaus paukštynas kelis dešimtmečius kaupė patirties istoriją.
„Virsmas įvyko, kai maždaug prieš 25 metus pradėjome viščiukus pjaustyti dalimis ir atskirai pakuoti ketvirčius, šlauneles, blauzdeles, sparnelius. Pamenu, kad pirmosios partijos iš parduotuvių grįžo net nepaliestos. Žmonėms tai atrodė ir per brangu, ir įtartina.
Tuo metu viskas, ko nepavykdavo parduoti, buvo grąžinama gamintojui“, – prisiminė I.Juozapavičienė.
Irena yra tas žmogus, kuri pirmoji prieš 25 metus sukūrė prieskonių receptą rūkyti paruoštoms viščiukų skerdenoms, – kaip tik tuo metu Vilniaus paukštynas įsigijo Latvijoje tam skirtos įrangos. Ji dirbo kartu su maisto technologais maišydama prieskonius kepti skirtai vištienai, vėliau – virtoms dešroms, dešrelėms, kitiems gaminiams.
„Anuomet svarbiausi prieskoniai buvo druska ir pipirai, o česnakus bei svogūnus lupdavome ir pjaustydavome rankomis. Trijų rūšių marinatus taip pat ilgai gaminome patys, nes džiovinti česnakai ir kiti prieskoniai, kaip ir naudoti jau paruošti marinatai, atsirado ne taip jau seniai“, – į praeitį grįžtelėjo I.Juozapavičienė.
Didelę paklausą turėjo pagal jos sukurtą receptūrą gaminta karštai rūkyta „Rudaminos“ dešra. „Šiuo metu jos nebeliko. Tiesiog produktai prisitaiko prie pirkėjų poreikio“, – užsiminė Irena. Tas poreikis jau kitoks – žmonėms reikia kuo natūralesnių, sveikatai palankių produktų.
„Mūsų technologų komanda nuolat važinėja po tarptautines maisto parodas, stebi naujienas, dalijasi sumanymais, o aš dalijuosi savo žiniomis ir patirtimi“, – paaiškino Irena.
Tad atsižvelgdama į rinkos tendencijas ir kurdama maisto inovacijas bei naujienas Vilniaus paukštyno technologų komanda vartotojams parengė išskirtinių naujų produktų, kuriems gaminti naudojama tik be antibiotikų užaugintų broilerių mėsa.
Anot A.Krivošejevo, Vilniaus paukštyno aukštos kvalifikacijos specialistai vartotojams siūlo absoliučią Lietuvos rinkos naujieną – pirmuosius paukštienos gaminius be antibiotikų: virtus kumpius, dešras bei dešreles.
„Tendencingai vykdome pokyčius ir tikimės artimiausiu metu vartotojams pasiūlyti dar daugiau paukštienos gaminių, paženklintų užrašu „100 % užauginta be antibiotikų“, – patikino A.Krivošejevas.
