Izoliuoti Rusiją nuo SWIFT tebėra įmanoma, bet Amerikos sąjungininkai Europoje kol kas nepritaria tokiam žingsniui, ketvirtadienį pareiškė JAV prezidentas Joe Bidenas.
„Tokia galimybė visuomet yra, bet dabar tai nėra pozicija, kurią nori užimti likusi Europa“, – teigė jis.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda taip pat informavo, kad Europos Vadovų Taryboje yra pasisakęs už Rusijos atjungimą nuo SWITF, bet bendro sutarimo dėl to kol kas rasti nepavyko.
Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, pasekmes pajusime visi: ekonomistai žada kainų šuolį
Tačiau I. Šimonytė penktadienį pareiškė: „Klausimas nėra uždarytas.“ Anot jos, trečiasis sankcijų paketas gali būti paskelbtas jau greitai.
Nuomonės dėl atjungimo nuo SWIFT – išsiskiria
„Swedbank“ analitikas Nerijus Mačiulis BNS aiškino, jog toks atjungimas apsunkintų Rusijos bankams atlikti tarptautinius mokėjimus, gauti užsienio valiutą už parduotas prekes ir sumokėti už importuojamą produkciją, tačiau net ir tokiu atveju Rusija nuo tarptautinės mokėjimų sistemos nebūtų visiškai atkirsta.
„Tai nereiškia, kad Rusijos bankai negalės niekaip atsiskaityti, jie turi ir savo vidinę mokėjimų sistemą, kuria gali toliau atsiskaitinėti, pavyzdžiui, su Azijos valstybėmis ir turbūt nėra visiškai užkertamas kelias atsiskaityti su Vakaruose veikiančiais bankais.
Bent jau trumpuoju laikotarpiu bus atsiskaitymai sutrikdomi ir tai apsunkintų ir Rusijos produkcijos realizavimą Vakarų rinkose, ir galimybes nusipirkti prekių ir paslaugų iš Vakarų valstybių“, – sakė N. Mačiulis.
Tačiau „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tiki, jog atjungimas nuo SWIFT būtų stiprus dūris Rusijai. Šios šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) nukristų mažiausiai 5 proc., o tai – dideli nuostoliai.
„Tai būtų skausmingos sankcijos, jos paveiktų Rusiją iš karto.
Juk Rusijos pagrindinės pajamos – iš eksporto. Rusija, atjungta nuo SWIFT, netektų priėjimo prie Vakarų finansų ir nebegautų pinigų iš Vakarų už parduotus metalus, naftą, dujas.
Įmonės juk patyrė kaštus produkcijai pagaminti ir ją eksportuoti, o iš klientų pinigų negautų. Rusijos bendrovės staiga susidurtų su dideliu apyvartinio kapitalo trūkumu, kai kurios įmonės galėtų atsidurti ties nemokumo riba“, – portalui lrytas.lt patikino pašnekovas.
Jis pripažino, kad Rusija turi vidinę atsiskaitymų sistemą, analogišką SWIFT. Tokią turi ir kinai. Įvedus griežtesnes sankcijas rusai galėtų naudotis šiomis sistemomis, bet jos komplikuotos, neefektyvios ir blogiausia tai, kad nepopuliarios – Vakarai jomis nesinaudoja.
„Tai galėtume palyginti su feisbuku, kuriuo naudojasi milijonai žmonių, ir kita panašia programa, prie kurios prisijungęs tik apie 1 tūkst. žmonių. Tai taip, iš esmės gali ją naudoti, bet pasieksi mažiau žmonių. Taip darytų Rusija, jei būtų atjungta nuo SWIFT.
Jei būtų norima ir toliau vystyti prekybą, Vakarų bankai turėtų prisiderinti prie rusiškos sistemos, o tai reikštų dideles investicijas. Bet abejoju, ar dabar kuris nors Vakarų bankas norėtų investuoti į rusišką mokėjimų sistemą ir susigadini savo reputaciją“, – svarstė A.Izgorodinas.
Taigi jis tiki, kad būtent atjungimas nuo SWIFT būtų tas instrumentas, kuris sustabdytų Rusijos karinę agresiją, nes greitai šalies rezervas ištuštėtų, nebebūtų iš ko finansuoti karinių veiksmų. Tektų mažinti pensijas, viešojo sektoriaus atlyginimus, subsidijas įmonėms.
„Dienos pabaigoje kiltų žmonių nepasitenkinimas ir riaušės“, – reziumavo A.Izgorodinas.
Jau įvestos sankcijos – reikšmingesnės?
Jeigu atjungimas nuo SWIFT suduotų skaudų smūgį Rusijai, kodėl Vakarai šio žingsnio nežengia? A.Izgorodinas teigė, kad šalys sąmoningai žingsnis po žingsnio įveda vis griežtesnes sankcijas. Kaip jis sakė, jeigu Vakarai iš karto būtų ėmesi griežčiausių apribojimų ir pamatę, kad tai Rusijos karinių veiksmų nesustabdo, nebebūtų galimybių sankcijų griežtinti vėliau. Todėl tai daroma palaipsniui.
Be to, tokie sankcijų priėmimai rodo, kad Vakarai susitelkė ir sprendimus iš tiesų pradėjo priimti greitai – kone per dieną. Niekas, net Rusija to nesitikėjo. „Dabar Rusija turės tai mintyje prieš imdamasi kokių nors sprendimų“, – teigė A.Izgorodinas.
Vis dėlto elektroninių pinigų įstaigos „Paylar“ direktoriaus Jono Udrio nuomone, atjungimas nuo SWIFT nieko nepakeis.
„SWIFT tėra savotiškas „messendžeris“, kuriuo bankai ir kitos finansų įstaigos keičiasi informacija, mokėjimo pranešimais. Tai yra uždaras ir pakankamai saugus tinklas.
Kiekvienas bankas ar kita finansų įstaiga turi savo BIC kodą, pagal kurį jis identifikuojamas SWIFT tinkle. Šalies „atjungimas nuo SWIFT“ yra populiarus terminas, bet be konkretikos. Taip, galima atjungti visus rusiškus SWIFT adresus, tačiau bankai turi kitų alternatyvių komunikacijos kanalų.
Daug svarbesnis ir efektyvesnis yra pačių bankų sankcionavimas, ką jau daro Jungtinė Karalystė, Europos Sąjunga ir JAV. Jeigu bankui bus draudžiama daryti pavedimus į užsienį, šaldomi jo aktyvai užsienyje, efektas yra daug didesnis, nei atjungimas nuo SWIFT“, – feisbuke rašė jis.
Svarsto, kokie galėtų būti tolimesni apribojimai
Indrė Genytės-Pikčienės teigimu, prieš atjungiant Rusiją nuo SWIFT sistemos reikėtų apsispręsti ir dėl priklausomybių nuo šios šalies, tarp jų ir energetinių, sumažinimo.
„Matome, kad yra dar vis labai stipri priklausomybė nuo energetinių nešėjų ir atsiskaitymai taptų taipogi labai sudėtingi su Rusija. Todėl reikėtų, matyt, nuspręsti galutinai ne tik dėl bankinių santykių nutraukimo, bet atitinkamai ir kitų priklausomybių sumažinimo ir nutraukimo“, – BNS sakė ekonomistė.
A.Izgordino teigimu, trečiajame sankcijų pakete iš tiesų galėtų atsirasti Rusijos žaliavų eksporto apribojimai. Esant dabartinėms sankcijoms, kyla sunkumų tik su apmokėjimais, tačiau galima rasti ir kitus eksporto kelius.
„Pavyzdžiui, rusiškos kilmės dujos gali keliauti į Vakarus per Iraną ar kokią kitą šalį, bet dokumentuose matoma, kad tai rusiškos kilmės produktas. Todėl galėtų būti paskelbtos tokios sankcijos – draudimas visam Vakarų pasauliui pirkti Rusijos žaliavas.
Kol kas to nesiimta. Vakarai žino, kad tokiu atveju kiltų pasaulinių žaliavų kaina, nes paklausa taptų mažesnė. Vadinasi, ir Vakarai turėtų papildomai skolintis rinkoje, kad kompensuotų išteklių pabrangimus įmonėms ir vartotojams“, – aiškino pašnekovas.
Susiję straipsniai
A.Izgorodinas mano, kad dar viena iš veiksmingų sankcijų galėtų būti paskelbta Rusijos oligarchams, artimiausiai V. Putino aplinkai. Ekonomisto teigimu, šiems turtuoliams darėtų uždrausti turėti bet kokį turtą Vakaruose, taip pat neišduoti vizų, jog jie netektų galimybės keliauti ir būti Vakaruose.
„Esmė paprasta – Rusijos oligarchai uždirba pinigus Rusijoje, o tada juos pumpuoja į Vakarus, kad galėtų komfortiškai gyventi. Tad reikia tokius žmones atkirsti nuo komforto, tada jie supyks ir galbūt imsis veiksmų stabdyti karinius veiksmus“, – kalbėjo ekonomistas.