Po 2014 metais Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos ir vėlesnių Vakarų sankcijų Kinija ir Rusija labai sustiprino tarpusavio ryšius.
Siekdama paskatinti augimą, Kinija taip pat padidino rusiškų žaliavų pirkimą – šiuo metu Kinijai parduodama apie 30 proc. rusiškos naftos ir dujų.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, bent du didžiausi Kinijos valstybiniai bankai – ICBC ir „Bank of China“ – apribojo finansavimą rusiškoms prekėms pirkti, teigia „Bloomberg“.
Toks sprendimas priimtas baiminantis, kad leidimas finansuoti gali būti suprastas kaip parama Maskvos invazijai ir gali grėsti JAV bei jų sąjungininkių sankcijos, pranešė JAV naujienų agentūra, remdamasi neįvardytais šaltiniais.
Pasak „Bloomberg“, šis žingsnis gali būti tik laikinas.
ICBC yra didžiausias pasaulyje bankas pagal turtą, o „Bank of China“ – didžiausias šalies komercinis bankas, prekiaujantis valiuta. JAV sankcijos gali atimti iš jų prieigą prie dolerio.
Kinijos pozicija dėl konflikto Ukrainoje – balansuojanti ant pavojingos ribos. Ji nenori atvirai prieštarauti savo sąjungininkei Rusijai.
Vasario mėnesį lankydamasis Pekine, kur vyko Žiemos olimpinės žaidynės, prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė svarbius susitarimus su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu. Abi šalys visų pirma susitarė stiprinti bendradarbiavimą finansų ir dujų tiekimo srityse.
Nors Pekinas nepasmerkė invazijos į Ukrainą, jis taip pat jos atvirai neparėmė.
Kinija susilaikė penktadienį priimant Jungtinių Tautų rezoliuciją, kuria smerkiama Rusijos „agresija“ prieš Ukrainą ir reikalaujama nedelsiant išvesti jos karius, o Rusija ją vetavo.
Šeštadienį Kinijos ambasada Ukrainoje patarė savo piliečiams „susilaikyti... nuo atpažinimo ženklų demonstravimo“. Tik prieš keletą dienų išvykstantiems iš Kijevo kinams ji buvo nurodžiusi pritvirtinti Kinijos vėliavą prie savo transporto priemonių.
