Dabar, kai buvo padidintos palūkanų normos, Andrejus nebegalės gauti būsto paskolos Maskvoje.
Milijonai tokių rusų kaip jis pradeda jausti Vakarų ekonominių sankcijų poveikį.
„Planuoju kuo greičiau susirasti naujų klientų užsienyje ir išvykti iš Rusijos už pinigus, kuriuos taupiau pirmajai įmokai. Man baisu – žmonės čia suimami už tai, kad pasisako prieš valdžią. Man gėda, o aš net nebalsavau už valdančiuosius“, – neslėpė 31 metų pramonės dizaineris.
Nepavyksta atsiskaityti už paslaugas
Daliai Rusijos bankų sankcijos jau taikomos, nebegalima atsiskaityti „Visa“ ir „Mastercard“ kortelėmis, taip pat „Apple Pay“ bei „Google Pay“ programėlėmis. Dėl to kyla sunkumų, pavyzdžiui, norint pasinaudoti metro paslaugomis.
„Visada moku telefonu, bet dabar nepavyko. Su ta pačia problema susidūrė ir keletas kitų žmonių. Paaiškėjo, kad VTB bankui taikomos sankcijos ir jis negali priimti „Google Pay“ ir „Apple Pay“ paslaugų. Taigi turėjau nusipirkti metro kortelę.
Dėl tos pačios priežasties negalėjau atsiskaityti ir parduotuvėje“, – pasakojo 35 metų projektų vadovas Maskvoje Daria.
Pirmadienį, rublio kursui nukritus iki rekordiškai žemo lygio, Rusija daugiau nei dvigubai – iki 20 proc. – padidino palūkanų normas. Akcijų birža vis dar lieka uždaryta, baiminantis masinio akcijų išpardavimo.
Kremlius teigia, kad turi pakankamai išteklių sankcijoms atlaikyti, tačiau dėl to dar neaišku. Juk savaitgalį centrinis bankas paragino žmones nepanikuoti, pats baimindamasis dėl gyventojų antplūdžio išsigryninant pinigus.
„Nėra nei dolerių, nei rublių – nieko! Na, yra rublių, bet jie manęs nedomina. Nežinau, ką toliau daryti. Bijau, kad dabar mes virstame Šiaurės Korėja arba Iranu“, – teigė dvidešimtmetis Antonas, stovėjęs eilėje prie bankomato Maskvoje.
„Kai prasidėjo operacija Donbase, nuėjau prie bankomato ir išsigryninau banke „Sberbank“ turėtas santaupas doleriais. Dabar jas, tiesiogine to žodžio prasme, laikau po pagalve.
Likusias santaupas – pusę doleriais, o likusias rubliais – laikau kituose bankuose. Jei situacija pablogės, išsigryninsiu visus pinigus. Bijau dėl vagysčių, bet yra, kaip yra“, – pasakojo trisdešimtmetis Ilja.
Tiki, kad gyvenimas tik prastės
Užsienio valiutos pirkimas rusams kainuoja apie 50 proc. brangiau nei prieš savaitę, jei jie apskritai gali jos gauti.
2022 m. pradžioje vienas doleris kainavo apie 75 rublius, o euras – 80 rublių. Tačiau karas skaičius pakeitė – vienu metu pirmadienį doleris kainavo 113 rublių, o euras – 127 rublius.
Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose mirga vaizdai, kuriuose matyti visoje šalyje prie bankomatų ir pinigų keityklų nusidriekusios ilgos eilės, žmonės nerimauja, kad jų banko kortelės gali nustoti veikti arba kad bus apribota grynųjų pinigų suma, kurią jie gali išsigryninti.
Dolerių ir eurų pradėjo trūkti per porą valandų po Rusijos invazijos į Ukrainą. Nuo to laiko šių valiutų kiekis yra labai ribotas, be to, nustatyta riba, kiek rublių galima išsigryninti.
„Visi mano pažįstami nerimauja. Neabejoju, kad gyvenimas blogės. Karas yra siaubingas. Manau, kad visos šalys taiko dvigubus standartus ir dabar didžiosios šalys matuoja viena kitos jėgas, spręsdamos, kuri iš jų geresnė. Ir visi dėl to kenčia“, – teigė vienoje iš eilių prie bankomato Maskvoje stovėjęs 45 metų Jevgenijus.
Grynųjų pinigų problema ne vien Maskvoje – Permėje, Kostromoje, Belgorode ir kituose miestuose žmonės taip pat skubėjo išsikeisti dolerių ar eurų, praneša BBC Russian.
Vienas IT specialistas netgi sukūrė programą, kuri per platformą „Telegram“ automatiškai teiraujasi, ar populiaraus privataus banko „Tinkoff“ bankomatuose yra eurų ar dolerių. Jei jų yra, „Telegram“ vartotojams pranešama tų bankomatų vieta.
Rusijoje, naudojantis išmanosiomis banko programėlės, grynųjų galima užsisakyti iš anksto. Daugelis tą ir bandė padaryti. Sekmadienio vakarą, kai buvo paskelbtos sankcijos Rusijos centriniam bankui, užsisakant pinigus iš anksto dolerio kaina siekė iki 140 rublių, o euro – iki 150 rublių.
Tačiau pirmadienį didžiausio Rusijos valstybės remiamo banko „Sberbank“ klientai patikino, kad programėle užsisakyti grynųjų pinigų nepavyko, jie turėjo vykti į banko skyrių ir pasirašyti dokumentus.
Eilės ir maisto parduotuvėse
Bankai neigia likvidumo problemas ir analitikai su tuo sutinka – tikėtina, kad grynųjų pinigų trūkumas bankomatuose yra tik bandymas užkirsti kelią gyventojų antplūdžiui į bankus.
Kremlius pareiškė, kad Rusija tikėjosi šių naujausių sankcijų ir yra joms pasirengusi, nors ir nepasakė, ar verslui bus suteikta papildoma pagalba, kaip tai buvo daroma pandemijos metu. Vis dėlto tikimasi, kad dauguma paprastų gyventojų, gaunančių informaciją iš valstybės kontroliuojamos televizijos, netrukus pastebės savo gyvenimo pokyčius.
Maskvos gyventojai jau praneša apie eiles maisto parduotuvėse, nes žmonės perka prekes, kurių, jų manymu, pritrūks dėl padidėjusių kainų ar prekybos apribojimų.
Rusijos įmonės gali sutrumpinti darbo laiką arba nutraukti gamybą, nes sankcijos yra labai griežtos. Prognozuojama, kad ne tik sumažės daugelio gyventojų santaupos, bet ir nemažai jų neteks darbo.
Tokia situacija primena 2014-uosius, kai prezidentas Vladimiras Putinas aneksavo Krymą ir žmonės valandų valandas stovėjo eilėse, kad gautų grynųjų. Valiutos keitykloms teko skubiai pirkti naujas penkiaženkles valiutų kursą rodančias lenteles, kai senosiose skaičiams nebeliko vietos. Tada doleris dar kainavo apie 30–35 rublius.
Tekste pašnekovų vardai pakeisti dėl jų saugumo.
Parengta pagal bbc.com.
