Lietuviai suskubo pirkti ukrainietiškas prekes, tačiau tai darosi vis sunkiau: tiekimas nutrūkęs, o poreikis auga

Lietuvos prekybos tinklams masiškai atsisakant rusiškos ir baltarusiškos kilmės prekių, pirkėjai suskubo paremti iš Ukrainos atkeliavusias prekes. Tiesa, nors ir norima paremti Ukrainą perkant šios šalies produkciją, dėl vykstančio karo asortimento papildyti beveik neįmanoma.

Didieji Lietuvos prekybos centrai atsisakė bendradarbiauti su Rusijos bei Baltarusijos prekių tiekėjais.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Didieji Lietuvos prekybos centrai atsisakė bendradarbiauti su Rusijos bei Baltarusijos prekių tiekėjais.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Jau socialinėje erdvėje ir kitose platformuose išplito patarimai, kaip atpažinti, kad prekė ukrainietiškos kilmės.<br>Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuotr.
Jau socialinėje erdvėje ir kitose platformuose išplito patarimai, kaip atpažinti, kad prekė ukrainietiškos kilmės.<br>Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuotr.
Didieji Lietuvos prekybos centrai atsisakė bendradarbiauti su Rusijos bei Baltarusijos prekių tiekėjais.<br>V.Skaraičio nuotr.
Didieji Lietuvos prekybos centrai atsisakė bendradarbiauti su Rusijos bei Baltarusijos prekių tiekėjais.<br>V.Skaraičio nuotr.
Didieji Lietuvos prekybos centrai atsisakė bendradarbiauti su Rusijos bei Baltarusijos prekių tiekėjais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Didieji Lietuvos prekybos centrai atsisakė bendradarbiauti su Rusijos bei Baltarusijos prekių tiekėjais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Didieji Lietuvos prekybos centrai atsisakė bendradarbiauti su Rusijos bei Baltarusijos prekių tiekėjais.<br>Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuotr.
Didieji Lietuvos prekybos centrai atsisakė bendradarbiauti su Rusijos bei Baltarusijos prekių tiekėjais.<br>Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuotr.
Didieji Lietuvos prekybos centrai atsisakė bendradarbiauti su Rusijos bei Baltarusijos prekių tiekėjais.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Didieji Lietuvos prekybos centrai atsisakė bendradarbiauti su Rusijos bei Baltarusijos prekių tiekėjais.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Didieji Lietuvos prekybos centrai atsisakė bendradarbiauti su Rusijos bei Baltarusijos prekių tiekėjais.<br>D.Umbraso nuotr.
Didieji Lietuvos prekybos centrai atsisakė bendradarbiauti su Rusijos bei Baltarusijos prekių tiekėjais.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Mar 2, 2022, 9:25 AM, atnaujinta Mar 2, 2022, 9:34 AM

Prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą, didieji Lietuvos prekybos centrai nieko nelaukę nusprendė atsisakyti bendradarbiauti su Rusijos bei Baltarusijos prekių tiekėjais.

Savo ruožtu Ukrainą suskubo palaikyti ir patys lietuviai – šie pradėjo ieškoti būdų, kaip atpažinti, kokios prekės yra ukrainietiškos ir jas įsigijus palaikyti šalies ekonomiką. Jau socialinėje erdvėje ir kitose platformuose išplito patarimai, kaip atpažinti, kad prekė ukrainietiškos kilmės. Pirkėjai mokosi, kad ant prekės pakuotės esančioje etiketėje pirmieji trys brūkšninio kodo skaitmenys 482 yra Ukrainos kodas. Informacija apie prekės kilmę gali būti pateikiama ir tekstu.

Nori skatinti, bet nėra galimybių

Nors didžiuosiuose Lietuvos prekybos tinklų prekybos vietose ukrainietiškų prekių vos viena kita, pirkėjai jų atranda, o susidomėjimas vis auga – pastarosiomis dienomis tokios prekės tapo populiaresnės.

Štai „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad tik prasidėjus karui Ukrainoje, vasario 24–27 dienomis, daugiausia pirkėjų dėmesio sulaukė ilgo galiojimo prekės. Tiesa, E.Dapkienė aiškino, kad buvo pirktos ir kitų kilmės šalių prekės.

Iš ukrainietiškos kilmės prekių šiame sąraše atsidūrė įvairūs „Rollton“, „Petra“, „Big Bon“, „Maggi“ greitai paruošiami makaronai, akmens druska „Artyomsol“, kečupas „Čumak“, „Roshen“ saldumynai, žirniai „Wello“.

„Ukrainietiškos kilmės prekių pardavimai paskutinius dvejus metus sudaro apie 0,4 proc. nuo visų mūsų prekybos tinklo pardavimų.

Didžiąją prekių iš Ukrainos dalį sudaro bakalėjos prekės: kečupas, pomidorų pasta, aliejus. Mažesnę dalį – makaronai, majonezas, alkoholiniai gėrimai, kanceliarinės prekės“, – vardijo E.Dapkienė.

„Produktų, kurių kilmė Rusija ir Baltarusija, turėjome labai mažai – mažiau nei po 1 proc. nuo mūsų asortimento, ir jų prekyboje jau nebėra. Rusijos kilmės prekių nebeparduodame, o Ukrainos kilmės prekėmis pirkėjai domisi dažniau“, – lrytas.lt sakė „Rimi Lietuvos“ atstovė Gabrielė Šerėnienė.

Anot G.Šerėnienės, šiame prekybos tinklo asortimente yra apie 400 ukrainietiškų pavadinimų prekių: nuo aliejaus, sausų pusryčių, ketčupo, gyvūnų maisto iki vaikų žaislų.

Tuo metu „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis pastebi, kad šiomis dienomis pardavimai išaugo, tačiau sunku nustatyti priežastį: „Atskirti, kodėl išaugo pardavimai – ar dėl to, kad tai ukrainietiški produktai, ar tiesiog dėl to, kad žmonės kaupia atsargas dėl baimės, – sudėtinga.“

Iki šiol „Norfoje“ ukrainietiškos prekės nesudarė nė procento viso asortimento. „Pastaruoju laikotarpiu ukrainietiškų prekių buvo daugiausia, palyginti su rusiškomis ir baltarusiškomis“, – naujienų portalui lrytas.lt komentavo „Norfos“ atstovas. Visgi šiuo metu šio prekybos tinklo parduotuvėse galima nusipirkti ukrainietiškos kilmės saldainių, alkoholio, chalvos, saulėgrąžų, druskos, kečupo, majonezo, o kalėdiniu laikotarpiu – stiklinių eglutės žaisliukų.

„Tiekimas iš Ukrainos užstrigęs, naujų prekių nebegauname, šalis skiria prioritetą savo žmonių aprūpinimui“, – dėstė atstovė.

„Maximos“ atstovė taip pat patvirtino, kad bendradarbiavimas su ukrainiečių įmonėmis, tiekiančiomis aliejų, padažus ir alkoholinius gėrimus yra sustojęs: „Šiuo metu tiekimas yra sustabdytas, nes gamyklos uždarytos, o ir transportavimas praktiškai neįmanomas.“

Ieško, kuo galėtų pakeisti

„Šiuo metu lentynose buvusių prekių vietas, kur galėjome, užpildėme kitomis prekėmis – išplėtėme turimų prekių pasiūlą lentynose. Tačiau ilguoju laikotarpiu ieškosime naujų alternatyvių prekių“, – tikino E.Dapkienė.

„Rimi Lietuva“ atstovai taip pat dėstė, kad šiuo metu ieškoma kitų prekių kilmės vietų, kad būtų užpildytos rusiškų ir baltarusiškų prekių vietos.

Prekybos tinklai prieš kelias dienas nutraukė rusiškų ir baltarusiškų prekių importą į Lietuvą. Štai D.Ryliškis patikino, jog „Norfa“ tik prasidėjus karui Ukrainoje atšaukė užsakymus iš Rusijos, o baltarusiškų prekių buvo atsisakyta po skandalo su Baltarusijos nutupdytu lėktuvu, kuriuo į Vilnių iš Atėnų keliavo ir lietuviai.

Štai „Maxima“ taip pat sekė tokiu pavyzdžiu. Anot atstovės, iki šiol Rusijoje pagamintos produkcijos didžiausią dalį sudarė alkoholiniai gėrimai, sausi pusfabrikačiai ir padažai bei karamelės, o mažesnę – arbata pakeliuose ir sausa bakalėja.

„Tuo metu didžiąją dalį Baltarusijoje pagamintos produkcijos pardavimų sugeneruodavo vos 50 prekių: alkoholiniai ir nealkoholiniai gėrimai, žuvies produktai, hematogenas“, – komentavo „Maximos“ atstovė“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.