Skaičiai iškalbingi
Kaip teigė įrašo autorius, Rusijos bendras vidaus produktas (BVP) 2021 m. siekė 1577 mlrd. eurų. Ši suma būtų tolygi Baltarusijos ir Belgijos BVP kartu sudėjus. Tačiau kariuomenei Ukrainos agresorė skiria apie proc. savo BVP, t.y. beveik 56 mlrd. eurų. – tai yra 8 proc. to, ką išleidžia JAV.
„Jeigu skaičiuojame ir techniką, Rusija Ukrainos karo lauke kasdien išleidžia apie 451 mln. eurų. Yra skaičiavusių, kad ši suma siekia apie 1,8 mlrd. eurų, bet esu labiau linkęs būti pesimistu ir tikėti Andrew Salmono skaičiavimais remiantis JAV karine operacija Irake 2003 metais, pridedant infliaciją ir turint omenyje tai, kad rusus išlaikyti yra daug pigiau“, – rašė E.Murinas.
Vis tik jis atkreipė dėmesį, kad techniką rusai jau yra nusipirkę – ją reikia tik atgaivinti. Kaip pats sakė, jo „neprofesionalia“ nuomone, rusams invazija į Ukrainą atsieina apie 315 mln. eurų per dieną.
Anot E.Murino, tokiam argumentui galima surasti tris argumentus. Pirmiausia, jo skaičiavimu, vieno rusio kario išlaikymas per deiną kainuoja apie 902 eurų – ženkliai mažiau nei JAV. „Rusų karių yra apie 200 tūkst., tai čia jau turim 200 mln.“ – pabrėžė įrašo autorius.
Taip pat E.Murinas akcentavo, kad rusai karinei technikai naudoja dyzelį, kurį gauna pigiau, tereikia rūpintis priežiūra: „Jiems važiuoti yra pigiau nei NATO.“
E.Murinas pateikė ir trečią priežastį – informacijos lauko išlaikymas arba kitaip – medijos. Kaip jis rašė, 2015 m. duomenys rodo, kad Rusijos medijos per metus gauna apie 1 mlrd. eurų. Pavyzdžiui, vien toks kanalas kaip „BBC Russia“ per metus kainuoja apie 20 mln. eurų, tad Rusija per metus į vieną kanalą užsienyje investuoja panašią sumą.
„Propaganda yra finansuojama ne tik tokiose oficialiose medijose, bet ir per trolius, botus, socialinius tinklus ir t.t. Šie biudžetai dabar tikrai yra išaugę, ypač turint omeny atpigusį rublį ir infliaciją“, – teigė E.Murinas įraše.
Rusijos ekonomikos nestabdo net sankcijos
„Rusijos ekonomika ir toliau sukasi, nepaisant visų ekonominių sankcijų“, – aiškino įrašo autorius. Jis taip pat apžvelgė, kas iš jos liko: žemės ūkyje daug nenukentėjo, energetiniai resursai iš Rusijos toliau perkami – sulėtėjo tik žalaivų eksportas.
Tiesa, nors atrodytų, kad smarkiai nenukentėjo pasalaugų sektorius, į kurį įeina finansinės paslaugos, telekomunikacijos, kelionės ir turizmas, rinkodara ir pardavimai, nekilnojamasis turtas, sveikatos apsaugos ir socialinės paslaugos, menas ir kultūra, IT paslaugos, didmeninė prekyba, mažmeninė prekyba ir maitinimas, tačiau sitaucija prasta.
„Ten krito viskas: daugiausiai užimantis oro transportas, turizmas, finansinės paslaugos ir t. t. stojo. Čia buvo nukirsta, tikriausiai, apie 70 proc.. Bet tai nėra labai skaudu“, – rašė įrašo autorius. Nors analizavo visas sritis, kaip pats sakė, likusių 10 proc. pramonei nerado, kokia bus įtaka.
Visgi analizėje jis sakė, kad dėl nuo metų pradžios apie 55 proc. kritusio rublio, tiek pat turėtų pabrangtii importas arba jo dalies tiesiog neliks.
„Realu, kad bus importui išleidžiami tie patys apie 298 mlrd., tačiau nusiperkama apie 50 proc.mažiau, didės infliacija. Visgi čia, ko gero, daugiausiai kentės „paprastas žmogus“ ir Rusijos karinei ekonomikai įtaka sudarys gal tik apie 27 mlrd. eurų“, – analizavo situaciją E.Murinas. Vis tik jis patikino, kad remiantis skaičiavimais, su Rusijos kariuomenės išlaikymu jau einama į minusą.
Juo labiau, kad Rusija rezerve turi apie 569 mlrd. eurų, kuriuos bus sunku likviduoti. Tačiau jis patikino, kad rezervų Rusija tikrai turi.
Kariauti dar gali
„Be labai rimtesnių problemų Rusija įperka 166 dienas karo. Kitaip tariant, dar apie 158 dienos. O turint omeny Rusijos rezervą ir valdžios pasiryžimą, iš esmės Rusija tokiais tempais kariauti gali dar bent metus“, – akcentavo feisbuko įašo autorius.
Tačiau jau reikės daugiau skirti išlaidų kariniams transportui, lėktuvams bei esamo transporto atnaujinimui. Karas buvo pradėtas su daugiau kaip 30 tūkst. karinių transporto priemonių, 12,5 tūkst. tankų, apie 550 sraigtasparnių ir 1500 „fighter jet“, – rašė jis. Taip pat spėjama, kad Ukraina prarado daugiau technikos nei rusai.
„Tad nors tikėjausi, kad šitie paskaičiavimai bus gan pozityvūs, gavosi taip apylygiai. Gera žinia ta, kad Rusija praranda daugiau žmonių. Ir Ukraina turi visišką Europos bei JAV paramą ginklais bei įvairiomis karinėmis priemonėmis, tad jiems technikos praradimai nėra tokie skausmingi.
Ukraina turi praktiškai begalę ginkluotės. O Rusija neturi begalinio žmonių skaičiaus“, – toliau aiškino E.Murinas.
Rusijai būtų smūgis, jei per artmiausią pusmetį dar atsikratytyume energetinės priklausomybės ir žaliavų iš Rusijos – tada jau galėtume sakyti, kad pirmiau žlugs Rusijos ekonomika nei patys kariai.
„The Guardian“ paskaičiavo, kad vietoje 2 proc. augimo, Rusijos ekonomika patirs 7 proc. nuosmukį, tarptautinis finansų institutas kalba apie dviženklį Rusijos ekonomikos kritimą.
Pagal mano paskaičiavimus, nuosmukis Rusijoje sieks apie 10,5 proc. (t.y. 12,5 proc. minuso nuo buvusių prognozių). Kadangi aš ne profesionalas, tiesiog paminiu „The Guardian“ ir tarptautinį finansų institutą, kad suprastumėt, jog jeigu į lankas ir nuvariau, tai ne per daug, tik 3,5 proc.“ – analizėje rašė autorius.
Visgi E.Murinas suabejojo, ar Ukraina galės atsilaikyti net su visa „mūsų“ finansine, ginklų ir humanitarine pagalba – o gal karas ir užsitęs, gal Ukraina atsilaikys. Jo skaičiavimais, taip galėtų tęstis bent metus, tačiau kyla klausimas, ar mes sugebėsime neignoruoti tokios padėties.
„Aš tai duodu sau pažadą padėties neignoruoti, kad ir kaip ilgai ji tęsis. <...> Dalis mano giminių Ukrainoje dabar yra karo lauke, dalis jau 4 dieną miega rūsiuose, tai nors su tais žmonėmis niekad nebuvau mega artimas, vis tiek dabar tai yra tapę asmeniška. Tai tikrai nepamiršiu“ – dalijosi prisiminimais įrašo autorius.
„Bet į ekonominę Rusijos griūtį vilčių jau per daug nededu. Dabar pagrindinė viltis, kad Rusijoje žmonės anksčiau ar vėliau sukils normaliai“, – analizėje rašė E.Murinas.
