„Bendrovės iš viso pasaulio masiškai traukiasi iš didžiulį karą sukėlusių valstybių ir aš kviečiu Lietuvos verslus, kurie dar to nepadarė, pasitraukti. Suprantu, kad tai paties verslo sprendimas ir atsakomybė, tačiau turime suvokti, kad dirbdami Rusijoje ir Baltarusijoje užsienio verslai tiesiogiai arba netiesiogiai finansuoja šiuo metu vykdomą agresyvią politiką ir žmonių žudymą Ukrainoje. Mes pasirengę padėti visiems Lietuvos verslams ieškoti naujų rinkų, klientų, partnerių visame pasaulyje, turime jau veikiančias pagalbos priemones. Padarykime viską, kad nefinansuotume karo ir agresijos“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė.
Pasak A.Armonaitės, ir toliau tęsiant veiklą kaimyninėse valstybėse Lietuvos verslo įmonės gali susidurti su reputacine rizika, o stiprėjant užsienio sankcijoms ateityje gali smarkiai nukentėti finansiškai.
„Visi puikiai supranta, kad kai kuriems verslams skubus persikėlimas, veiklos stabdymas ar įmonių pardavimas gali užtrukti arba smarkai kainuoti. Tačiau šiais savo veiksmais turime aiškiai parodyti Rusijai ir Baltarusijai, kad tai yra viso pasaulio bendruomenės vieningas atsakas, kad jos jaustų savo priešiškų veiksmų pasekmes“, – teigė A.Armonaitė.
Tos įmonės, kurios visgi nuspręs tęsti veiklą šiose valstybėse, turi įsivertinti visą galimą tokio apsisprendimo riziką ir tolesnes pasekmes, pabrėžiama Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pranešime.
