„Mūsų ideologija yra tokia, kad šiuo metu siekiame priimti ir apgyvendinti moteris ir vaikus, o vėliau, po metų, po dvejų, pas jas galėtų atvažiuoti jų šeimos ir vyrai, kurie galėtų pas mus dirbti“, – dėstė įmonės „Argenta Engineering“ vadovas Tomas Jaskelevičius.
Vadovo teigimu, įmonei reikalingi inžinieriaus išsilavinimą turintys darbuotojai, bet atvykusioms ukrainietėms darbo atsirastų.
Anot T.Jaskelevičiaus, šiuo metu vadovaujamoje bendrovėje moterys dirba tiek logistikoje, tiek transportavimo srityse. Taip pat jos įprastai užsiima veikla sandėliuose, dažykloje ir ofisuose, kuriuose dirba nuo konstruktorių iki technologų ir prekių kokybę užtikrinančių žmonių.
Pasak Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK), darbo jėgos šalyje trūksta, todėl labai svarbu darbo ieškančius ukrainiečius tinkamai paskirstyti.
„Šiai dienai trūksta darbuotojų, tai, manau, kad priimsime visus norinčius, ir dar bandysime ieškot. Mums svarbiau, kaip logistiškai per visą Lietuvą paskirstyti tuos žmones ten, kur yra poreikis, ten kur yra galimybė apgyvendint“, – aiškino LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Nors Lietuvos didmiesčiuose gali būti sudėtinga tiek su apgyvendinimu, tiek su darbuotojų išlaikymu, kaip sakė V.Janulevičius, didžiausias darbuotojų trūkumas yra regionuose.
Užimtumo tarnybos duomenimis, kol kas dėl darbo kreipėsi penki asmenys iš Ukrainos. Du jau pradėjo dirbti logistikos įmonėje Panevėžyje.
Tuo metu Užimtumo tarnybos komunikacijos skyriaus vedėjas Liudas Dapkus teigė, kad įdarbinimo klausimais ši įstaiga tampa tik kaip konsultacinė priemonė: „Jie faktiškai turi Lietuvos piliečių teises, Užimtumo tarnyboje jie net neturi registruotis, jie gali tiesiogiai su darbdaviais bendradarbiauti, tartis dėl sąlygų, bet jiems vis tiek reikia į kažką centralizuotai kreiptis.“
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė patikino, kad karo pabėgėliams valstybė užtikrins ne tik darbo vietas, bet ir visas socialines garantijas.
„Tame pakete turėtų būti ir piniginė socialinė parama, ir parama vaikams, reikalingos kompensacijos ir pašalpos, būsto nuomos dalies kompensacija, vienkartinė parama integracijai. Taip pat pabrėšiu, kad bus užtikrintas ir pensijų mokėjimas tais atvejais, kai Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai negalės gauti pensijos iš savo gimtosios šalies“, – komentavo M.Navickienė.
Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, kadangi ne visi pabėgėliai registruojasi Migracijos departamento svetainėje, kiek jų atvyko, pasakyti sunku.
Kaip pasakojo A.Bilotaitė, tik dalis registruojasi „Migris“ sistemoje, kita dalis į Lietuvą atvykusių ukrainiečių nuvyksta pas savo gimines ir artimuosius ir nesiregistruoja.
Vyriausybė nusprendė skirti beveik 4 mln. eurų nuo karo bėgantiems ukrainiečiams priimti.