E. Gentvilas: antiinfliacinės priemonės bus svarstomos tik pamačius, ties kokia riba nusistovės energetikos išteklių kainos I. Šimonytė: Baltijos šalys galėtų suderinti sprendimus dėl rusiškų dujų

Pirmadienį su premjere Ingrida Šimonyte susitikę parlamentinių frakcijų atstovai sutarė, kad skubos tvarka Seime bus svarstomas tik gynybos biudžeto didinimo klausimas, o siūlomos antiinfliacinės priemonės bus įvertinamos vėliau, sako valdančiosios Liberalų sąjūdžio (LRLS) frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Antiinfliacinės priemonės bus svarstomos tik pamačius, ties kokia riba nusistovės energetikos išteklių kainos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Antiinfliacinės priemonės bus svarstomos tik pamačius, ties kokia riba nusistovės energetikos išteklių kainos.<br>V.Skaraičio nuotr.
N.Mačiulis.<br>D.Umbraso nuotr.
N.Mačiulis.<br>D.Umbraso nuotr.
G.Landsbergis.<br>T.Bauro nuotr.
G.Landsbergis.<br>T.Bauro nuotr.
D.Kreivys.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
D.Kreivys.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
V.Mitalas.<br>V.Skaraičio nuotr.
V.Mitalas.<br>V.Skaraičio nuotr.
E.Gentvilas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
E.Gentvilas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Antiinfliacinės priemonės bus svarstomos tik pamačius, ties kokia riba nusistovės energetikos išteklių kainos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Antiinfliacinės priemonės bus svarstomos tik pamačius, ties kokia riba nusistovės energetikos išteklių kainos.<br>M.Patašiaus nuotr.
I.Šimonytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
I.Šimonytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Mar 7, 2022, 5:29 PM, atnaujinta Mar 7, 2022, 6:05 PM

„Opozicinės frakcijos sako, kad reikia spręsti antiinfliacinių priemonių paketą taip pat. Rastas bendras sutarimas – skubos tvarka gynybai. Tada žiūrime, analizuojame, kaip pasaulio rinkose keičiasi kainos, ties kokia riba nusistovi naftos kaina, dujų kaina. Tada mes matysime infliacijos mastelius. Tada imamės normaliai peržiūrėti biudžetą“, – pirmadienį Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo E.Gentvilas.

Liberalo teigimu, dar vienas biudžeto peržiūrėjimas, kuriame ir būtų įvertintas kainų augimo amortizavimo priemonių poreikis, galėtų įvykti tuomet, kai išryškėtų energetikos išteklių kainų tendencijos rinkoje. Politikas akcentavo, kad valstybės išlaidas didinti srityse, kurios nėra pačios svarbiausios, reikėtų itin atsargiai.

„Aš visada sakiau, kad atsargiau taškykime pinigus. O geriausiai, jų netaškykime, nes jų gali prireikti gyvybiniams poreikiams. Tai, kas neišvengiama, gynybiniai poreikiai turi būti užtikrinti. Kitur stabtelime ir tikrai neprisiiminėjame įsipareigojimų“, – tikino E.Gentvilas.

Lietuvos užsienio reikalų ministrui raginant Europą atsisakyti Rusijos naftos ir dujų, o energetikos ministrui aiškinant, kad Lietuva to kol kas negali padaryti saugodama kitų Baltijos šalių šalių energetinį saugumą, premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad šalys galėtų rasti suderintų sprendimų.

„Lietuvos poreikius galima pilnai aprūpinti per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą. Bet tik Lietuvos poreikius. Jeigu mes matome plačiau negu tik Lietuvos poreikius, tuomet reikia rasti suderintų sprendimų ir tikrai nemanau, kad jie yra neatrandami“, – pirmadienį po susitikimo su Seimo frakcijų lyderiais vykusioje spaudos konferencijoje sakė I.Šimonytė.

Premjerė praėjusią savaitę teigė, jog Lietuva galėtų išgyventi be Rusijos „Gazprom“ tiekiamų dujų, tačiau, pasak jos, jų pirkimas vyksta dėl „tam tikrų techninių dalykų“.

Energetikos ministras Dainius Kreivys irgi kartojo, kad Lietuva jau dabar galėtų atsisakyti dujotiekiu iš Rusijos tiekiamų rusiškų dujų, tačiau, jo teigimu, tai pakenktų kitų Baltijos šalių energetiniam saugumui.

Tuo metu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis praėjusią savaitę paragino Europą išdrįsti atsisakyti energetinių resursų importo iš Rusijos.

Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas mano, kad kai kuriuos darbus energetikos sektoriuje būtų galima pagreitinti. „Kai kuriuos darbus, mano galva, galima tikrai pagreitinti dėl vėjo ir saulės energetikos plėtros, dėl biurokratinių kliūčių mažinimo, kas tikrai padėtų ir šiame sudėtingame kontekste ir apskritai Lietuvai apsirūpinti ne tik sava, bet ir pigesne elektros ir kitokia energija“, – pirmadienį po susitikimo sakė V.Mitalas.

Rusijos „Gazprom“ dujos į Lietuvą tiekiamos vamzdynu per Baltarusiją. Bendrovė „Ignitis“ BNS anksčiau teigė, kad „Gazprom“ dujų kiekis pernai sudarė mažiau nei trečdalį jos dujų portfelio Lietuvoje, ir ši dalis mažėja, įmonei perkant daugiau SGD krovinių iš kitų šaltinių. Tuo metu sausį įmonė teigė „Gazprom“ dujų visiškai neįsigijusi, o vasarį jų pirko, bet ne Lietuvos poreikiams, o padėjo saugoti į Inčukalnio saugyklą Latvijoje.

Be to, per Lietuvą „Gazprom“ dujos transportuojamos ir Rusijos Karaliaučiaus sričiai. Tuo metu dujas per SGD terminalą Klaipėdoje perka ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos ir Estijos įmonės.

„Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio skaičiavimais, Lietuva pernai rusiškoms dujoms išleido apie 140 mln. eurų. Jo manymu, rusiškų dujų ir elektros galima atsisakyti visiškai, tam Lietuva yra pasirengusi ir turi būtiną infrastruktūrą.

ELTA primena, kad pagal gruodį patvirtintą valstybės biudžetą valstybės išlaidos, įskaičius ir ES lėšas, iš viso turi siekti 16,63 mlrd. eurų, pajamos – 14,38 mlrd. eurų, o tai sudaro 3,3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą.

Vis tik vasario 24 d. Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, valdantieji prakalbo apie spartesnį gynybos finansavimo didinimo ir valstybės biudžeto tikslinimo poreikį. Pirmadienį politinės partijos susitarė siekti, kad jau šiemet krašto apsaugos finansavimui būtų skirti papildomi 250 mln. eurų., taip pasiekiant 2,5 proc. nuo BVP finansavimas krašto apsaugai ribą.

Tuo metu Seimo pavasario sesijoje laukia ir kiti pasiūlymai, kurie dar labiau padidintų biudžeto išlaidas. Smarkiai išaugus energijos kainoms, sausio pradžioje Vyriausybė pritarė antrajam energijos kainų švelninimo paketui.

Nuspręsta parlamentui siūlyti įstatymo projektą, kuriame numatoma centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui taikyti nulinį lengvatinį PVM tarifą, o tai valstybės biudžetui kainuotų maždaug 23,3 mln. Taip pat siūloma skirti papildomus 35 mln. eurų paramai nuosavai saulės elektrinei įsigyti.

Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui taip pat pateikė infliacijos padarinių amortizavimui skirtus įstatymų projektus. Šalies vadovas siūlo didinti NPD nuo 460 iki 510 eurų bei išmokėti vienkartines 100 eurų išmokas labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.