Įmonės „Traidenis“ valdybos pirmininkas bei Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Leonavičius turi patirties įdarbinant ukrainiečius.
„Tai – labai darbšti, pareiginga tauta – apie juos galima pasakyti tą patį gero, ką ir apie mūsų tautiečius. Labai daug laiko bendrauju ir su pačia Ukraina – esu šią šalį išvažinėjęs skersai išilgai. Ukrainiečiai turi galvas ir ambicijų – tą rodo ir pats karas: nėra tokios jėgos, kuri gali nugalėti ukrainietį, jį pažeminti. O šiandien jų patriotinis nusiteikimas atstatyti šalį ir grįžti namo yra velniškai didelis.
Čia nė vienas atvykęs ukrainietis nesėdės ir nelauks – tai ne tie pseudopabėgėliai, kurie bėgo pašalpų.
Turime jiems padėti maksimaliai – tiek verslas, tiek valstybė. Tai gera proga ir patiems mums pasitikrinti, kiek galime būti vieningi dėl tų, kurie kovoja ir už Lietuvos laisvę“, – portalui lrytas.lt kalbėjo S.Leonavičius.
Todėl, anot jo, verslas mielai įdarbins visus norinčius: darbdaviui jokio skirtumo, kokios tautybės darbuotojas – jam svarbu kompetencija ir atsidavimas. Logiška būtų manyti, kad Lietuvos darbo rinkoje realiausia įdarbinti vyresnio amžiaus vyrus ir moteris iš Ukrainos – jaunesnieji lieka kariauti. „Tačiau ir tai – darbo rankos. Beje, per šitas 12 dienų labai pasitempė ir mūsų žmonės: yra noras dirbti, išlaikyti darbo vietas, atsirado labai stipri motyvacija“, – kalbėjo „Traidenio“ valdybos pirmininkas.
Priimtų ir šimtą
„Savo kolektyve turime dirbančių ukrainiečių – kai kurie dirba ir po penkerius, ir po aštuonerius metus. Vieni dirba kaip inžinieriai, tvarko orlaivių dokumentus ir prižiūri jų tinkamumą skraidyti, Kauno angare keli ukrainiečiai dirba mechanikais ir remontuoja orlaivius. Jie į Lietuvą atsikraustę prieš kurį laiką, šeimos kalba lietuviškai, vaikai lanko darželius, mokyklas, – portalui lrytas.lt sakė „FL Technics“ generalinis direktorius Žilvinas Lapinskas.
Priimti galėtume ir 50, ir 100 žmonių. Vieni dirbtų inžinerinį darbą, kiti galėtų eiti dirbti į angarą. O jei kalbame apie visą „Avia Solutions Group“, įdarbintume ir dar daugiau.
Dabar labai intensyviai plečiamės ir labai intensyviai ieškome inžinierių. Mums tų žmonių reikia, jų ieškojome dar iki karo, o dabar, susiklosčius tokiai žiauriai situacijai, galime jiems suteikti prieglobstį, darbą“.
Įsidarbinimą paprastesnį daro ir tai, kad aviacijoje nėra kalbos barjero – kadangi šioje srityje dirbti nemokant anglų kalbos neįmanoma, visi potencialūs darbuotojai kalba angliškai, kaip ir jau dirbantieji.
Įprastai aviacijoje dirba daugiau vyrų, tačiau „FL Technics“ inžinerijoje dirba ir ukrainietės moterys, kurios turi patirties avialinijose, yra prižiūrėjusios lėktuvų tinkamumą skraidyti. „Darbuotojų lygmuo įvairus – vieni daro dokumentų analizę ir priiminėja sprendimus, kiti tuos dokumentus atrenka, tikrina klaidas, įrašus ir panašiai“, – aiškino Ž.Lapinskas.
400 registravo laisvas vietas, trečdalis siūlo apgyvendinti
Šiuo metu Užimtumo tarnyba renka informaciją apie potencialius darbdavius, kurie įdarbintų atvykstančius ukrainiečius. Paskelbus anketą interneto svetainėje dėl darbo pasiūlymų nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams, per kelias kovo darbo dienas atsiliepė keli šimtai šalies darbdavių. Trečdalis iš jų ukrainiečiams siūlo ir apgyvendinimą.
„Daugiau nei 400 įmonių yra užregistravusios laisvas darbo vietas, apie trečdalį sutinka suteikti gyvenamąją vietą ar užtikrinti lankstų darbo grafiką mamoms su mažais vaikais.
Daugiausiai pasiūlymų sulaukta iš apdirbamosios gamybos sektoriaus. Iš jų daugiausia – maisto produktų gamybos bei drabužių siuvimo ir kitų tekstilės gaminių gamybos įmonių. Darbo vietas siūlo prekybos centrai, viešbučiai, restoranai ir daugybė kitų sričių darbdavių“, – vardijo Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.
Kol nežinomas atvykusių žmonių išsilavinimas, darbo pozicijos susijusios su mažiau kvalifikuotu darbu. Darbdaviai įdarbintų virėjus, kambarines, parduotuvės salės darbuotojus, siuvėjus, taip pat kvalifikuotus elektrikus, staklių operatorius ir inžinierius. Tai darbai, kuriems nereikia lietuvių kalbos žinių ir yra skirti tiesiog įsitvirtinti, kol atvykusių asmenų padėtis stabilizuosis.
Į mūsų šalį atvyksta daugiau moterų ir vaikų, todėl atitinkamai ne visi darbo pasiūlymai atitiks darbdavių poreikius. Tikėtina, kad šiuo atveju paslaugų, prekybos ir aptarnavimo įmonės sulauks daugiausiai susidomėjimo.
Supaprastino įdarbinimą
Kad nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams būtų lengviau įsidarbinti, Lietuva patvirtino užsieniečių įdarbinimo tvarkos pakeitimus, kurie supaprastina procedūras ir panaikina dalį biurokratinių barjerų.
Advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė, migracijos teisės ekspertė Kseniya Veličkienė sako, kad šie pakeitimai užtikrins kur kas lengvesnį ukrainiečių įdarbinimą.
Įprasta galvoti, kad daug ukrainiečių dirba logistikos sektoriuje. Vežėjų asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas teigė, kad, daugumai vairuotojų išvykus ginti tėvynės, vežėjų įmonės saugo jiems darbo vietas, o į Lietuvą atvykusioms vairuotojų šeimoms, padeda čia įsikurti, supažindina su pabėgėlių buvimą Lietuvoje reglamentuojančia tvarka.
Anot Z.Buivydo, supaprastinta įdarbinimo tvarka leis lengviau į darbą priimti moteris, kurios galėtų atlikti kitą, administracinį ar organizacinį darbą vežėjų įmonėse, nes darbo rinkoje jaučiamas darbuotojų stygius.
Nauja tvarka numato visų bėgančių nuo karo Ukrainos Respublikos piliečių atleidimą nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti.
Taigi, nuo šiol užsieniečiai, besinaudojantys beviziu režimu, turintys galiojančią Šengeno vizą arba nacionalinę vizą, kuri buvo išduota dėl humanitarinių priežasčių (nenugalimos jėgos), arba užsieniečiai, kurie pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, turi teisę dirbti ir yra atleidžiami nuo pareigos gauti leidimą dirbti arba Užimtumo tarnybos sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams.
Pasak teisininkės K.Veličkienės, labai svarbu, kad įsakymas taip pat numato Ukrainos piliečių atleidimą nuo valstybės rinkliavos už prašymo išduoti nacionalinę vizą svarstymą, sprendimų dėl nacionalinės vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti priėmimą arba leidimo laikinai gyventi priėmimą, nagrinėjimą, sprendimo priėmimą ir leidimo laikinai gyventi išdavimą dėl humanitarinių priežasčių.
Taip pat dėl vykstančio karo Ukrainoje vidaus reikalų ministro įsakymas panaikina privalomuosius reikalavimus dėl pareigos turėti galiojantį kelionės dokumentą, sveikatos draudimą ir kitus dokumentus, suteikiančius teisę jiems atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, nacionalinių vizų ar leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo sąlygos, jei šių reikalavimų užsienietis negali (negalėjo) užtikrinti dėl objektyvių priežasčių.
„Supaprastintos sąlygos galioja visiems, bėgantiems nuo karo ukrainiečiams.
Taip pat Ukrainos piliečiai, kurie turi biometrinius pasus ir kurie jau dirba ir/arba gyvena Lietuvoje, kurių nacionalinių vizų ar leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimas baigiasi, pasibaigus šių dokumentų galiojimui iš karto gali pradėti naudotis 90 d. beviziu režimu.
Migracijos departamentas iš neteisėtai Lietuvoje esančių Ukrainos piliečių (pavyzdžiui, jei pasibaigė bevizis režimas) ir jų šeimos narių priims prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi ar vizą. Šiuo metu dėl Ukrainos piliečių ir jų šeimos narių nebus priimami sprendimai dėl grąžinimo ar išsiuntimo“, – portalui lrytas.lt komentavo teisininkė.
