Jos teigimu, globali naftos rinka yra kur kas labiau išvystyta ir alternatyvų yra daug daugiau nei dujų rinkoje, kur alternatyviam tiekimui reikia papildomos infrastruktūros.
„Naftos atveju ta infrastruktūra yra, tik klausimas, ar yra tiekėjų, kurie gali užpildyti tuos kelis 7-8 proc. nuo pasaulinės pasiūlos, kuriuos dabar į rinką tiekia Rusija. Toje temoje darbas vyksta, iš kur galėtų atsirasti papildomos pasiūlos, kad įtaka kainoms būtų kuo mažesnė, nors akivaizdu, dabar įtaką kainoms daro labiausiai nežinomybė dėl to, kokie sprendimai bus“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė premjerė.
„Todėl būtų gerai, kad jie būtų priimti greitai, nes atsiras aiškumas, tada persikalibruos pusiausvyra ir nusistovės kainos. Dabar jos negali nusistovėti, nes rinkoje tiesiog yra daug spekuliacijų“, – pridūrė ji.
„Politinė kryptis labai aiški ir priklausomybė nuo Rusijos kaip energetikos išteklių eksportuotojos Vakarų pasaulyje turi būti kaip įmanoma greičiau mažinama, bet tas įmanomumas truputį skiriasi skirtingose rinkose“, – kalbėjo ji.
I.Šimonytė sakė, kad dujų atveju ne visos šalys yra pasiruošusios taip, kaip Lietuva, – priimti dujas iš pasaulio rinkų per suskystintų gamtinių dujų terminalus.
„Naftos galima atsisakyti, jeigu taip bus sutarta. Kai kurios šalys, kaip Kanada, vienašališkai atsisakė naftos ir didesnių problemų dėl to nemato. Jei ES sutars dėl to, mes tikrai neprieštarausime“, – sakė Vyriausybės vadovė.
„Galiausiai, pagal pajamas, kurias gauna Putinas karui finansuoti, nafta yra gerokai riebesnis jo pajamų šaltinis negu dujos“, – kalbėjo ji.
SEB „Biržos laikmatis“: rinka seka planus dėl rusiškų išteklių atsisakymo
Rinkos dalyviai įdėmiai seka žinias dėl galimo rusiškos naftos atsisakymo, skelbiama naujausiame SEB banko rubrikos „Biržos laikmatis“ pranešime. Prekybos sesija Europos akcijų biržose pirmadienį prasidėjo smarkiu išpardavimu, bet vėliau neigiami pokyčiai kiek sumažėjo („Stoxx Europe 600“ per dieną nukrito 1,10 proc.), paaiškėjus, kad Vokietija ir Nyderlandai nepritaria rusiškos naftos embargui, nes tai sukeltų energetikos kainų šoką.
Šią idėją aktyviai svarsto JAV valdžios institucijos. JAV akcijų biržose prekybos sesija susiklostė priešingai – jos pradžioje kainų nuosmukiai nebuvo itin dideli, bet vėliau išpardavimas įgavo pagreitį („S&P 500“ nukrito 2,95 proc., „Dow Jones“ – 2,37 proc.).
Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas pareiškė, kad rusiškos naftos atsisakymo atveju šalis turėtų teisę nebetiekti dujų „Nord Stream I“ dujotiekiu. ES iš Rusijos gauna apie 40 proc. dujų ir apie 30 proc. naftos.
„Brent“ nafta pirmadienį pabrango 4,32 proc., antradienio rytą, 8.30 val. Lietuvos laiku, dar 3,72 – iki 127,79 JAV dolerio už barelį. Dujų kaina TTF prekybos taške pakilo atitinkamai 19,73 proc. ir 18 proc. – iki 227,20 euro už megavatvalandę. Tai visų laikų rekordinis lygis.
Naujas aukštumas pasiekė ir per savaitę beveik dvigubai pakilusi nikelio kaina. „Bloomberg“ pranešė, kad Europos Komisija skubiai rengia planą, kaip per metus sumažinti ES priklausomybę nuo rusiškų dujų beveik 80 procentų. OPEC generalinis sekretorius Mohammedas Barkindo pareiškė, kad pasaulyje nėra pakankamai laisvų pajėgumų pakeisti rusišką naftą.
