M. Majauskas: laukia didelis darbas peržiūrėti asmenų, kuriems bus taikomos sankcijos, registruotą turtą Lietuvoje, daug jo bus įšaldyta

Lietuvai reikia sustiprinti sankcijų įgyvendinimo specialistų kompetencijas, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Pasak Mykolo Majausko, turi būti didinamas finansavimas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT). Tačiau dėl to tikslinti šių metų biudžeto kol kas neplanuojama – finansavimas didėtų 2023 metais.

M.Majauskas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
M.Majauskas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
S.Krėpšta.<br>T.Bauro nuotr.
S.Krėpšta.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Mar 8, 2022, 12:53 PM, atnaujinta Mar 8, 2022, 4:56 PM

„Tiek praeities įvykiai su sankcijų taikymu Baltarusijos įmonėms parodė, kad turime stiprinti savo kompetencijas. Taip pat praeities pinigų plovimo skandalai bankiniame sektoriuje Baltijos šalyse parodė, kad yra tam tikrų spragų“, – po uždaro posėdžio, kuriame komitetas aptarė tarptautinių sankcijų pritaikymą Rusijai ir su ja siejamiems asmenims Lietuvoje, antradienį BNS sakė M.Majauskas

„Kol kas biudžeto tikslinimas numatytas su papildomu finansavimu tik krašto pasaugai. Kol kas papildomų korekcijų tam sankcijų įgyvendinimo kompetencijoms biudžete nenumatyta, mano žiniomis nėra tokių korekcijų“, – sakė M.Majauskas.

Jo teigimu, kovoje su pinigų plovimu reikia ne tik tinkamo finansavimo, pavyzdžiui, programinei įrangai įsigyti, bet ir žmogiškųjų išteklių. Pasak jo, 2020 metais FNTT papildomai buvo skirta 400 tūkst. eurų pinigų plovimo prevencijos analitiniam padariniui stiprinti, o 2022-aisiais numatyta dar 1,3 mln. eurų 30 naujų pareigybių įsteigti.

„Jau šiuo metu imtasi reikšmingų veiksmų, bet, mano supratimu, yra nepakankamai. Jeigu vertintume Lietuvos pinigų plovimo prevencijos kompetencijas ir finansavimą su Latvijos tokios institucijos finansavimu, jis yra dvigubai didesnis nei Lietuvoje. Tai akivaizdu, kad turime stiprinti ir dar yra vietos, kur pasistengti“, – tvirtino M.Majauskas.

FNTT BNS nurodė, kad 2020 metais Pinigų plovimo prevencijos valdyboje buvo 26 pareigybės, 2021-aisiais – 33, o šiemet – 35. Pernai valdyboje buvo įsteigtas naujas Priežiūros skyrius, prižiūrintis, kaip finansų ir kitos įstaigos įgyvendina pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones. Dabar jame dirba septyni specialistai.

FNTT šiemet numatyti 11,8 mln. eurų asignavimai, pernai jie siekė 10,9 mln. eurų, o užpernai – 9,5 mln. eurų.

Pasak jo, nuo karo Ukrainoje pradžios gauti 73 bankų pranešimai dėl pinigines operacijas su Rusija (48) ir Baltarusija (25). „Tokiais atvejais lėšos laikinai sustabdomos vidinėse banko stebėjimo sistemose ir laukiama papildomų operacijas pagrindžiančių dokumentų. Šiuo metu trijų operacijų lėšos jau yra sustabdytos ir įšaldytos“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.

Pasak jo, sankcijos Lietuvoje pritaikytos penkioms Rusijos ir Baltarusijos įmonėms ir vienam fiziniam asmeniui.

„Šiems Rusijos ir Baltarusijos asmenims priklausančių įšaldytų lėšų bendra suma siekia 650 tūkst. eurų, 3 tūkst. JAV dolerių ir 520 tūkst. Rusijos rublių. Tai daugiausiai Rusijos komercinių bankų ir Rusijos oligarchų valdomų įmonių lėšos Lietuvos komerciniuose bankuose. Kol kas apimtys nėra didelės, bet atsakingos tarnybos intensyviai dirba“, – anksčiau antradienį BNS teigė M.Majauskas.

Jis pripažino, kad apimtys nėra didelės: „Nesiimsiu spekuliuoti, tai tik pirminiai duomenys“.

M.Majausko teigimu, įšaldytų lėšų savininkai susiję su neįvardijamomis įmonėmis Lietuvoje. „Dar taip pat laukia didelis darbas peržiūrėti registruotą turtą Lietuvoje: nekilnojamąjį turtą, akcijas, vertybinius popierius. Tai laukia nemažai atsakingo tarnybų darbo ir to turto įšaldyto gali būti ir daugiau“, – kalbėjo M.Majauskas.

Jo teigimu, įmonių ir asmenų, kuriems bus taikomos sankcijos, sąrašas nuolat pildosi, todėl bus ir daugiau Lietuvoje įšaldyto jų turto.

Lietuvos bankas (LB) apibrėžė konkrečius veiksmus, kaip užtikrinti, kad Rusijai pritaikytos sankcijos Lietuvoje nebūtų apeinamos, antradienį informavo LB valdybos narys Simonas Krėpšta.

„Ėmėmės konkrečių žingsnių, kad galimybės apeiti šitas sankcijas būtų užkardytos, kad finansų rinkos dalyviai atidžiai vertintų sankcijas, jas įgyvendintų ir nekiltų jokių abejonių dėl jų įgyvendinimo“, – teigė LB atstovas.

Jo teigimu, bankai ir kiti finansų rinkos dalyviai kasdien atnaujina sankcionuojamų asmenų sąrašus ir pastebėję tokių asmenų bandymus atlikti finansines operacijas, tokie sandoriai būtų užšaldomi, nevykdomi arba atmetami.

„Visos tos pavardės automatiškai naudojamos mūsų bankų ir finansų rinkos dalyvių. Automatiškai, jei būtų tam tikros transakcijos, jos būtų užšaldomos, nevykdomos ar atmetamos“, – kalbėjo LB valdybos narys.

Vardydamas kitus žingsnius, S.Krėpšta aiškino, kad bankas sieks užtikrinti, jog finansų rinkos dalyviai dar kartą įvertintų, ar jų akcijų turintys asmenys nėra sankcionuojamųjų sąraše, be to, nebūtų nė vieno kontroliuojančio akcininko, turinčio Rusijos pilietybę.

„Taip pat ėmėmės žingsnių užkirsti galimybę mūsų mokėjimų sistemoje dalyvauti įmonėms, kurios tiesiogiai valdomos Rusijos piliečių, reziduojančių Rusijoje. Visos tos pavardės automatiškai naudojamos mūsų bankų ir finansų rinkos dalyvių. Automatiškai, jei būtų tam tikros transakcijos, būtų užšaldomos, nevykdomos ar atmetamos“, – kitus žingsnius aiškino S.Krėpšta, kartu pabrėžęs, kad įvertinti, kokį turtą sankcionuojami asmenys turi Lietuvoje, gali užtrukti ilgiau.

„Dėl turimo turto čia ilgesni procesai. Bet yra įgaliotos institucijos, kurios vykdytų tą paiešką, jei toks turtas būtų“, – pažymėjo S.Krėpšta.

Pasak jo, Maskvai pritaikytos didelės apimties sankcijos, todėl bus svarbu turėti instituciją, kuri koordinuotų, kaip laikomasi sankcijų Lietuvoje.

„Matome, kad sankcijų apimtis didelė ir ji išaugo dramatiškai. Čia labai svarbu, kad institucinė sąranga būtų labai stipri ir atsirastų labai aiškus kompetencijų centras, kuris koordinuotų sankcijų įgyvendinimą“, – sakė S.Krėpšta.

Vis tik didelių rizikų, kad Lietuvoje bus bandoma aktyviai apeidinėti Rusijai dėl Ukrainai paskelbto karo įvestas ekonomines sankcijas, S.Krėpšta tikina neįžvelgiąs, kadangi Lietuvos ir Rusijos finansinių institucijų ryšiai yra „nykstamai maži“.

„Tikrai tų sankcionuotų asmenų, manau, kad tikrai yra labai mažai Lietuvoje“, – sakė S.Krėpšta, grįsdamas tuo, kad Rusijos ir Lietuvos ekonominiai ryšiai itin sumenko dar 2014 m. Rusijai aneksavus Krymo pusiasalį.

LB valdybos narys taip pat pažymėjo, kad Vakarų Kremliaus režimui pritaikytos sankcijos yra „beprededentės“.

„Sankcijų apimtis, pritaikyta Rusijai už įvykdytą agresiją, yra beprecedentė ir pagal tam tikrus indeksus Rusija šiuo metu yra labiau sankcionuota nei tokios valstybės kaip Venesuela ar Šiaurės Korėja“, – pažymėjo S.Krėpšta.

ELTA primena, kad, reaguojant į Rusijos karinę invaziją į Ukrainą, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga kartu su kitomis Vakarų ir Azijos valstybėmis pritaikė Kremliui griežtas ekonomines sankcijas.

Rusijos lėktuvams uždaryta ES ir JAV oro erdvė, siekiant blokuoti šalies prezidento Vladimiro Putino karo Ukrainoje finansavimą, taip pat įšaldytas visas bankų turtas ES.

Be to, šeštadienį nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT atjungiami septyni rusiški bankai. Įšaldytas ir rusų oligarchų bei asmenų iš V. Putino aplinkos turtas, apribota jų kelionių laisvė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.