Dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai Lietuvos ūkininkai liko be trąšų: prognozuoja prastą derlių, trūks dalies maisto produktų

Karas Ukrainoje, sutrūkinėjusios tiekimo grandinės, Vakarų sankcijos Rusijai ir Baltarusijai bei kiti veiksniai lėmė, kad dalis Lietuvos žemdirbių liko be trąšų.

Karas Ukrainoje, sutrūkinėjusios tiekimo grandinės, Vakarų sankcijos Rusijai ir Baltarusijai bei kiti veiksniai lėmė, kad dalis Lietuvos žemdirbių liko be trąšų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karas Ukrainoje, sutrūkinėjusios tiekimo grandinės, Vakarų sankcijos Rusijai ir Baltarusijai bei kiti veiksniai lėmė, kad dalis Lietuvos žemdirbių liko be trąšų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karas Ukrainoje, sutrūkinėjusios tiekimo grandinės, Vakarų sankcijos Rusijai ir Baltarusijai bei kiti veiksniai lėmė, kad dalis Lietuvos žemdirbių liko be trąšų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karas Ukrainoje, sutrūkinėjusios tiekimo grandinės, Vakarų sankcijos Rusijai ir Baltarusijai bei kiti veiksniai lėmė, kad dalis Lietuvos žemdirbių liko be trąšų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karas Ukrainoje, sutrūkinėjusios tiekimo grandinės, Vakarų sankcijos Rusijai ir Baltarusijai bei kiti veiksniai lėmė, kad dalis Lietuvos žemdirbių liko be trąšų.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Karas Ukrainoje, sutrūkinėjusios tiekimo grandinės, Vakarų sankcijos Rusijai ir Baltarusijai bei kiti veiksniai lėmė, kad dalis Lietuvos žemdirbių liko be trąšų.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Karas Ukrainoje, sutrūkinėjusios tiekimo grandinės, Vakarų sankcijos Rusijai ir Baltarusijai bei kiti veiksniai lėmė, kad dalis Lietuvos žemdirbių liko be trąšų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Karas Ukrainoje, sutrūkinėjusios tiekimo grandinės, Vakarų sankcijos Rusijai ir Baltarusijai bei kiti veiksniai lėmė, kad dalis Lietuvos žemdirbių liko be trąšų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Valdas Pryšmantas, BNS

Mar 10, 2022, 8:34 AM

Trąšų poreikiui pavasarį smarkiai išaugus rinkoje jų trūksta, nes šalies gamintojai vietinės rinkos neaprūpina, vis sunkiau jų gauti ir iš pardavėjų Vakaruose – situacija panaši visoje Europoje, sako ūkininkai.

Be to, pasak žemdirbių atstovų, trąšų kainos, ypač azoto, per metus padidėjo daugiau nei tris kartus. Prognozuojama, kad rudenį derlius bus mažesnis, gali trūkti kai kurių maisto produktų.

Valdžios atstovai sutinka, kad kainos išaugo, tačiau ramina, kad trąšų nepritrūks.

Kai kurie ūkininkai neturi trąšų

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad dalis šalies ūkininkų be azoto trąšų liko tada, kai jų labiausiai reikia – pavasarį dirva tręšiama būtent šia veikliąja medžiaga.

„Smulkieji ūkininkai anksčiau važiuodavo tiesiai pas tiekėją, didmenininką, pirkdavo, kiek reikia ir atsargų nekaupdavo, todėl dabar daugelis iš jų neturi nė gramo trąšų, skėsčioja rankomis ir nežino, ką daryti, sunku kažką jiems patarti“, – BNS sakė jis.

Anot ūkininko, pavasarį labiausiai reikalingos azoto trąšos – jis sėkme vadina tai, kad jam prieš du mėnesius pavyko salietros įsigyti mokant už toną 616–650 eurų (be pridėtinės vertės mokesčio).

„Norint suprasti kainų skirtumą reikia žinoti, kad prieš tai už tą patį kiekį buvo mokama apie 200 eurų, o šiuo metu kaina jau gali būti padidėjusi gal ir penkis kartus. Rytų kryptis užsidarė, anksčiau buvo galima pirkti jų iš Rusijos, Baltarusijos, Uzbekistano, dėl didelės pasiūlos mūsų rinka buvo labai patogi, buvo daug pasiūlos ir kaina buvo mažesnė“, – sakė R. Juknevičius.

Prieš metus paskelbti Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro statistinių tyrimų duomenys rodo, kad 2017-2021 metais amonio nitrato (salietros) kaina Lietuvoje siekė 216–235 eurus už toną be PVM.

SEB banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, tiek pasaulio rinkose, tiek į Lietuvą importuojamų trąšų kainų augimas, praėjusio gruodžio duomenimis, siekė nuo 40 proc. iki 3 kartų.

Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius sako, kad dėl aprūpinimo trąšomis problemų kilti neturėtų, tačiau sutinka, kad už jas gali tekti mokėti trigubai daugiau nei pernai.

„Manau, kad pavasariui reikiamų trąšų nepritrūks, tačiau sutinku, kad kaina yra didelė, išaugusi 2,5–3 kartus. Prieš karą Ukrainoje amonio salietros kainos biržoje atpigo, tikėjomės, jog bus gera tendencija, kaina kris. Bet Rusijai pradėjus karą visos prognozės susimaišė“, – BNS teigė jis.

Anot parlamentaro, padidėjusius ūkininkų kaštus trąšoms galėtų kompensuoti produkcijos pardavimai po javapjūtės.

„Nemaža dalis žiemkenčių pasėta rudenį, kai kainos buvo mažesnės, todėl juos pardavus kaštai bus bent iš dalies kompensuoti“, – sakė K. Starkevičius.

Perka vakarietiškas trąšas

R. Juknevičius sako, kad Jonavos azoto trąšų gamyklos „Achema“ produkcijos šiuo metu įsigyti neįmanoma.

„Turime gamyklą Lietuvoje, deja, ji šalies rinkos šiuo metu neaprūpina. Nors nesu rinkos žinovas, bet savo akiratyje nepastebėjau, kad būtų parduodama „Achemoje“ pagaminta azotinė trąša – perkama suomiška, prancūziška, lenkiška trąša“, – kalbėjo ūkininkų sąjungos vadovas.

Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika sako, kad į Lietuvą keliauja vakarietiškos trąšos, kurios čia naudojamos jau seniai.

„Šis procesas tęsiasi gana seniai ir gana dideliais kiekiais, kurie skirti naudoti Lietuvos žemdirbiams. Tai ne naujiena, ta logistinė schema seniai veikia. Pokyčius, susijusius su karu, dar anksti vertinti, aišku tik viena – kroviniai iš Rytų stoja, į Rytus – taip pat“, – BNS sakė V. Šileika.

K. Starkevičiaus žiniomis, daugiausiai trąšų į Lietuvą atvežama iš Belgijos gamintojų.

Tačiau R. Juknevičius sako, kad ir Vakarų gamyklos neturi reikiamo kiekio produkcijos, nes prognozuota, kad dėl išaugusios trąšų kainos ūkininkai šiemet jų naudos mažiau.

„Azotinių trąšų gamybai suvartojama daug gamtinių dujų, kurioms pabrangus ir savikainai padidėjus kelis kartus gamintojai darė prielaidą, kad jų šiemet reikės mažiau, nes ūkininkams neapsimokės ekonomiškai: išankstinės būsimo grūdų derliaus supirkimo kainos nieko gero nežadėjo, manyta, jog bus tręšiama mažiau. Tačiau karo akivaizdoje grūdų kainos biržose šovė aukštyn, viskas pasikeitė“, – kalbėjo jis.

Didmeninės trąšų prekybos bendrovės „Svaita“ vykdomoji direktorė Rasa Pacenkienė teigė, kad kainų šuolį nulėmė trąšų gamintojų pastaruoju metu patirti sukrėtimai.

„Kainų šuolis yra tikrai labai didelis, galutiniam pirkėjui trąšos šiemet brango labai smarkiai. Rinka patyrė stiprią turbulenciją, rudenį atsitiko tai, ko niekada anksčiau nebuvo, stojo gamyklos, brango žaliava. Nebuvo žinoma, kaip į tokius pokyčius reaguoti. Visi sėdėjo ir laukė, sprendimai priimti paskutinėmis minutėmis. Niekas nenorėjo ir negalėjo patikėti, kad viskas taip brangsta, kad pokyčiai rinkoje turės tokią didelę įtaką galutinei prekės kainai“, – BNS sakė ji.

Lietuva trąšas eksportuoja

Kėdainių fosforo trąšų gamintoja „Lifosa“ iki šiol Lietuvoje realizuodavo vos 7 proc. produkcijos ir nepanašu, kad artimiausiu metu kas nors keistųsi, sako bendrovės atstovas.

„Pernai 93 proc. produkcijos išvyko iš Lietuvos. Produkcija parduota pusšimtyje šalių. Šiemet kardinalių pasikeitimų pardavimuose dar nejaučiame“, – BNS sakė „Lifosos“ viešųjų ryšių specialistas Nauris Vilkevičius.

Jonavos azoto trąšų gamintoja „Achema“ skelbia, kad Lietuvoje realizuojama 24 proc. jos produkcijos, didelių pokyčių pastaruoju metu nepastebima.

„Kalbant apie trąšų pardavimus Lietuvoje, ryškių pokyčių, lyginant su buvusiais sezonais, nepastebime. Tiesa, Latvijoje lietuviškų trąšų pardavimas nuolat didėja, nes kaimyninės šalies ūkininkai jau spėjo įvertinti operatyvų trąšų pristatymą iš gamyklos“, – BNS sakė „Achemos grupės“ valdomos trąšų prekybos ir agroverslo grupės „Agrochema“ komunikacijos specialistė Giedrė Raišienė.

Ji patvirtino, jog padidėjusią paklausą patenkinti yra sudėtinga.

„Kaip ir dauguma trąšų gamintojų pasaulyje, susiduriame su gamybos iššūkiais – dėl žiemos sezonu sumažėjusių Europos ir pasaulio gamyklų pajėgumų, staigiai padidinti pagaminamą kiekį ir patenkinti pavasarį išaugančią paklausą itin sudėtinga, nekalbant apie logistikos iššūkius“, – sakė „Agrochemos“ atstovė.

Ūkininkų sąjungos pirmininko teigimu, apie dabartinę situaciją informuota Vyriausybė, tikimasi jos pagalbos, o paklaustas, kaip ji galėtų padėti, R. Juknevičius svarstė apie įtaką Lietuvos trąšų gamintojams.

„Gal yra galimybių visą tą likusį laiką, kol azotas bus svarbi prekė, padaryti taip, kad azoto gamykla Lietuvoje tiektų lietuviškai rinkai, reikia bet kokia kaina pirkti tas dujas, trąšų savikaina tikrai bus didelė, bet be jų praradimai gali būti dar didesni jeigu valstybei rudenį reikės pirkti trūkstamą maistą – tada išlaidos bus didesnės“, – kalbėjo R. Juknevičius.

K. Starkevičius nesutinka, kad tai galėtų būti išeitis: „Kaip galima priversi taip elgtis laisvoje rinkoje“.

Panaši idėja dėl „Achemos“ šią savaitę svarstyta ir Seimo Kaimo reikalų komitete, tačiau žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas į tai atsakė, kad valstybės intervencijos nereikia – jis pabrėžė, jog 80 proc. ūkininkų trąšomis yra apsirūpinę, tai esą parodė apklausa, BNS sakė ministro atstovas.

„Informacija surinkta atlikus žemės ūkio specialistų regionuose ir trąšų pardavėjų apklausą“, – BNS teigė ministro atstovas spaudai Algirdas Igorius.

Anot jo, trąšų pritrūkę ir dėl to sunkumų patiriantys ūkiai galės pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis, kurioms numatyta 25 mln. eurų.

Prasto derliaus nuojauta

Ūkininkų sąjungos vadovas teigia, kad rudens derlių visoje Europoje paveiks ir aplinkybė, kad ypač daug žemės ūkio produkcijos eksportuodavusi Ukraina karo sąlygomis negalės įvykdyti savo įsipareigojimų klientams.

„Neeilinė situacija. Karo metu maistas laikomas didžiule vertybe, viso pasaulio valstybes priverčia peržiūrėti savo maisto atsargas, jas ima kaupti eiliniai gyventojai, todėl žaibiškai išaugo produktų paklausa, o galimybės pasiūlyti tokį kiekį tampa globalia problema“, – BNS sakė R. Juknevičius.

Jo teigimu, yra ir kitų prastų ženklų dėl būsimo derliaus, nes kai kuriuose Europos regionuose ūkininkai baiminasi sausros.

„Pastaruosius dvejus metus derlius buvo tikrai geras, kaip bus šiemet – neaišku, žemės ūkyje didelę įtaką daro ir gamta, o iš Europos ūkininkus vienijančios organizacijos „Copa and Cogeca“ jau pasigirdo Ispanijos bei Portugalijos žemdirbių nerimas dėl ankstyvos sausros. Derlių, kaip visada, skaičiuosime rudenį, kad jo bus mažiau nei pernai, tai jau akivaizdu, o norinčių valgyti juk nemažėja“, – kalbėjo R. Juknevičius.

Statistikos departamento duomenimis, 2020 metais šalies žemės ūkyje sunaudota apie 315 tūkst. tonų mineralinių trąšų, iš jų daugiausiai – 185 tūkst. tonų – buvo azotinės trąšos, kalio trąšų suvartota apie 75 tūkst. tonų, fosfatų – apie 55 tūkst. tonų. Departamentas BNS informavo, kad ši statistika paremta žemės ūkio bendrovių ir ūkininkų pateikta informacija.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.