Nerijus Mačiulis apie Rusijos ekonomiką: nėra jokios prošvaistės, kasdien vis tamsiau Lietuviams davė svarbų patarimą

Rusijai Vakarų sankcijos ir įmonių pasitraukimai yra skaudesni nei bet kokia iki tol išgyventa krizė. Pasak „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavusių ekonomistų, Rusijos ekonomikai nebėra galimybių atsigauti ir tik lieka tikėtis, jog akvaizdžiai prastėjant situacijai rusai sukils prieš savo valdžią.

Rusija.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Rusija.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Rusijai Vakarų sankcijos ir įmonių pasitraukimai yra skaudesni nei bet kokia iki tol išgyventa krizė.<br>Romi_Lado/pixabay.com nuotr.
Rusijai Vakarų sankcijos ir įmonių pasitraukimai yra skaudesni nei bet kokia iki tol išgyventa krizė.<br>Romi_Lado/pixabay.com nuotr.
Rusijai Vakarų sankcijos ir įmonių pasitraukimai yra skaudesni nei bet kokia iki tol išgyventa krizė.<br>Lrytas.lt archyvo nuotr.
Rusijai Vakarų sankcijos ir įmonių pasitraukimai yra skaudesni nei bet kokia iki tol išgyventa krizė.<br>Lrytas.lt archyvo nuotr.
N.Mačiulis.<br>D.Umbraso nuotr.
N.Mačiulis.<br>D.Umbraso nuotr.
M.Dubnikovas.<br>V.Skaraičio nuotr.
M.Dubnikovas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Mar 10, 2022, 5:25 PM

Tačiau pasigendama ir Lietuvoje raginimų ruoštis karo pasekmėms. Anot ekonomistų, būtina garsiai pasakyti – kainos bus aukštos, bet jas turėsime mokėti už tai, kad būtume laisvi.

Šaldytuvas prieš televizorių

Anot „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, Vakarų šalių paskelbtos sankcijos ir savanoriški įmonių pasitraukimai Rusijai yra daug skaudesni nei pandemija, pasaulinė finansų krizė ar net Rusijos nemokumo krizė 1998–1999 m., kurios metu rublio vertė taip pat krito, bet Rusija galėjo greitai atsigauti, ieškoti investuotojų į gamyklas, energetikos sektorių. Šįkart ji to padaryti negalės.

„Nėra jokios prošvaistės, kasdien vis tamsiau“, – sakė N.Mačiulis.

Ekonomistas Marius Dubnikovas teigė, kad net Rusijos sprendimas nacionalizuoti užsienio įmones yra nevykęs, nes, pavyzdžiui, nacionalizavus BMW gamyklą rusai net neturės iš ko ženkliuko pagaminti, juk niekas netiekia detalių, o ką jau kalbėti apie viso automobilio surinkimą.

Jis vardijo, kad net Rusijos automobilių gamintojo „AvtoVAZ“ veikla sustojo, tad apie 35 tūkst. darbuotojų bus atleisti, IKEA Rusijoje taip pat atleido apie 15 tūkst. darbuotojų, per praėjusią savaitę darbo neteko ir apie 100 tūkst. IT sektoriaus darbuotojų.

„IT darbuotojų pasaulyje ir taip trūksta, o dabar įmonės jų nebesamdo, nes yra raginimas pasižiūrėti, ar nesame Rusijos ir Baltarusijos šelpėjai“, – kalbėjo M.Dubnikovas.

Tokie atleidimai ir pajamų praradimai paveikė ne tik tuos asmenis, bet ir jų šeimas, tad iš tiesų paveikti milijonai žmonių. Kaip M.Dubnikovas aiškino, šis karas vyksta dviem frontais, vienas – rusų kariams puolant Ukrainą, antras – tikintis, kad patys rusai sukils prieš valdžią.

„Nesvarbu, kiek rublis nuvertėjo, jei tavo sąskaitoje yra absoliutus nulis, jis turėtų paskatinti mąstyti. Negaudamas pajamų turi eiti ir sakyti, kad tau pajamų reikia. Manau, kad to sulauksime greitai, per dvi savaites, nes tada pradės trūkti prekių. Jau nuo pirmadienio girdime pranešimus, kad yra ribojami cukraus, miltų, kruopų pardavimai.

Nuo 2010 m. stebiu Rusijos žinias. Jų dinamika labai įdomi, stipriai keičiasi, dabar ten skelbiama visiška propaganda. Tai turime tikėtis, kad šaldytuvas paprieštaraus televizoriui“, – teigė ekonomistas.

Anot jo, Rusija niekada nebebus tokia, kokia buvo, ji bankrutavo, o po sankcijų atsigauti – nėra jokių galimybių.

Kinijai atiteks Sibiras?

Kaip sakė N.Mačiulis, išteklių turinti Rusija gali bandyti pati save gelbėti, grįždama į primityvią ekonomiką. Kadangi jie kviečių ir bulvių užsiaugina patys, maisto nepritrūks, bet jis bus gerokai paprastesnis.

Tačiau įvairių technologijų, kurias pirko iš Vakarų, Rusija nebeturės. Lieka klausimas: ar galės jas nusipirkti iš Kinijos ir kitų Pietryčių Azijos valstybių?

Pasak N.Mačiulio, Kinijai Europos rinka yra daug svarbesnė, ji čia eksportuoja daugiausia. Tuo metu Rusija yra neturtinga valstybė, negalinti daug ko iš Kinijos nusipirkti. Vis dėlto mažai tikėtina, kad ši Azijos valstybė stos į vieną pusę su Europa, tad greičiausiai Kinija ieško būdų, kaip nesuerzinti Vakarų, bet ir nenusisukti nuo vieno iš savo sąjungininkų.

„Jei Kinija taip pat spaustų Rusiją, Rusijai būtų visai blogai, jos ekonomika ir taip jau sužlugdyta. Bet jei Kinija stotų kaip gelbėtoja, pirktų naftą, dujas, kurių nebeperka Vakarų valstybės, tiektų puslaidininkius, elektronikos prekes, didelę Rusijos skausmo dalį tai sumažintų. Bet Rusija taptų priklausoma nuo vieno pirkėjo – Kinijos“, – aiškino ekonomistas.

M.Dubnikovo teigimu, Rusija žlugs ir bus išdalinta, o kinai yra protingi, jie strateguoja, tad greitai galime pamatyti pokyčių. Pavyzdžiui, galbūt kinai gaus Sibirą su visomis žaliavomis, tada pasaulyje Kinija iškils kaip didžiulė ekonominė galia, ne tik daug gaminanti, bet ir turinti daug žaliavų.

Už Vokietijos iliuzijas moka visi

Sankcijos turės poveikį ir Vakarų pasauliui, kuris yra priklausomas nuo energetikos ir strateginių išteklių, kaip kviečiai ar trąšos. Rusija ir Baltarusija yra vienos iš svarbiausių jų tiekėjų. Sutrikus tiekimui tai atsiliepia visam pasauliui. Vieni didžiausi pasaulio trąšų gamintojai jau kalba, kad šiemet pasaulyje bus daugiau badaujančių, nes maisto produktų trūks.

„Šis sukrėtimas tiekimo grandinėje yra labai didelis, tad svarbu Rusiją kuo greičiau užspausti, kad tas režimas griūtų. Niekas nenori, kad viduryje Eurazijos būtų dar viena didžiulė Šiaurės Korėja, kuri yra izoliavusis nuo kitų šalių, turi savo internetą ir dar kaimynėms bei visam pasauliui grasina branduoliniais ginklais“, – kalbėjo N.Mačiulis.

Gamtinių dujų taip pat Vakarams trūks. Europa čia padarė klaidą, ypač Vokietija, uždarydama savo atomines elektrines. N.Mačiulio teigimu, tikėtina, kad jei Rusija karo nebaigs, Vokietija bandys atnaujinti elektrinių veiklą, tačiau net ir to nepakaktų.

Europos Sąjunga (ES) iš Rusijos importuoja apie 160–170 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų per metus. Ketvirtadalį šio poreikio galima padengti suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD), perkant jas iš Norvegijos, JAV ar Azijos. Tai bus brangiau, tačiau bus turima bent kažkiek dujų.

„Bet nėra pakankamai SGD terminalų ir nėra pakankamai SGD pajėgumų. Niekas į tai neinvestuoja, nes neaišku, ar Europa po 5–10 metų norės pirkti tokias dujas, kai ji eina žaliuoju keliu, nori daugiau atsinaujinančios energetikos“, – dar vieną problemą įvardijo N.Mačiulis.

Tarptautinė energetikos agentūra teikia įvairius siūlymus, kaip sumažinti gamtinių dujų importą iš Rusijos. Vienas iš pasiūlymų – Europoje visose patalpose, kurios šildomos dujomis, sumažinti temperatūrą vienu laipsniu. Taip per metus dujų poreikis sumažėtų 10 mlrd. kubinių metrų.

Tačiau Europoje apie 30 proc. visų gamtinių dujų suvartoja pramonės įmonės, gamindamos trąšas, cementą ir kitas žaliavas. Šių gamyklų taip lengvai sustabdyti negalima.

„Vokietija gyveno iliuzijoje ir dabar tą nepasiruošimo kainą turi mokėti visi. Europa dabar turi didžiulį galvos skausmą“, – pareiškė N.Mačiulis.

Ragina nepirkti to, ko negalima gauti čia ir dabar

„Aš pasigendu vieno – raginimo ruoštis, nes kainos bus didelės. Jokia Vyriausybė, konservatorių ar žaliųjų, neturi galimybės tų kainų sureguliuoti. Jokie ekonomistai nepateiks stebuklingo recepto, kaip to išvengti, mes tiesiog turėsime sumokėti tą kainą. Bet geriau ją sumokėti, nei būti Baltarusija, kurioje nėra nei jokios laisvės, nei teisės.

Tai yra kaina, kurią mokame už tai, kad būtume laisvi“, – teigė M.Dubnikovas.

Jis taip pat davė gyventojams vieną patarimą – nepirkti nieko, ko negalima gauti čia ir dabar.

„Šiandien nereikia pirkti nekilnojamojo turto (NT) iš projektų, nes jie nebus baigti, savikainos bus kosminės. Vadinasi, pasipils ir bankrotų banga. Nepirkčiau net automobilio, nes jis, kai bus pristatytas, pabrangs tūkstančiais.

Jei vis dėlto perkama, tai geriau tuos automobilius, kurie yra sandėliuose, jei butus, tai tuos, kurie jau pastatyti“, – rekomendavo ekonomistas.

Tačiau N.Mačiulis ragino nesibaiminti, nes yra priemonių, kaip kainų šuolį amortizuoti. Mokėjimą už dujas galima išskirstyti keleriems metams, tačiau šįkart, ekonomisto teigimu, gali būti, jog valstybė dviejų ar trijų šildymo sezono kaštus tiesiog turės „suvalgyti“, kompensuoti iš biudžeto, nes niekas nenorės mokėti padidėjusios ir išskaidytos sąskaitos 10–20 metų.

Taip pat galima įvesti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maisto produktams, o Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, ir toliau galės skolintis už mažas ar neigiamas palūkanas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.