Jų vertinimu, dėl karo Ukrainoje griežtinant sankcijas Rusijai, panašių atvejų Europoje gali daugėti, tačiau šalys turėtų prie jų adaptuotis.
Pasak bendrovės „INVL Asset Management“ analitikės Indrės Genytės-Pikčienės, situacijos „Lifosoje“ padarinius prognozuoti kol kas sunku, tačiau tai neturėtų suduoti didelio smūgio šalies ekonomikai.
„Tai nėra labai kritinis ekonomikos dalyvis. Kalbant apie produkciją, tai žemės ūkis daugiausia apsirūpina ne lietuviškomis trąšomis. Aišku, kažkiek gal paaštrins tą ir taip įtemptą situaciją, bet tai, matyt, nebūtų kažkoks išskirtinis smūgis“, – BNS teigė ekonomistė.
Pasak jos, sudėtingesnė situacija gali būti Europos chemijos pramonėje, kur dalyvių, o ypač trąšų gamintojų, nėra daug.
„Chemijos pramonė yra labai koncentruotas sektorius. Kaip žinia, yra tik pora didelių trąšų gamintojų ir, žinoma, čia jau netekimai bus reikšmingesni“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Ekonomistė sutiko, kad didesnį poveikį turėtų pajusti Kėdainių gyventojai, tačiau, pasak jos, Lietuvoje esant darbo jėgos trūkumui bei palankioms mobilumo galimybėms, įmonės darbuotojai ilgainiui galėtų rasti alternatyvų.
„Kėdainiams tai yra svarbus darbdavys – čia, matyt, nėra ką neigti. Bet visgi, Lietuva nėra didelė ir tas mobilumas į aplinkinius nutolusius pramonės centrus yra įmanomas. Turint omeny, kad darbo jėgos trūkumas Lietuvoje yra nemažas. Dabar, kai yra karinės įtampos, jis gal kažkiek atlėgs, bet ilgainiui jis yra užprogramuotas sugrįžti. Ilgainiui darbuotojai tikrai bus absorbuoti“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.
Bendrovės „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka sako, kad panašių atvejų ateityje gali tik daugėti ir ekonomika prie jų adaptuosis. Visgi „Lifosos“ atveju pagrindinis poveikis bus jos darbuotojams, tačiau neišvengiamai palies ir kitus verslus, dirbančius su įmone.
„Didžiausias poveikis yra taškinis poveikis, bet mes nedirbame izoliuotoje situacijoje, įmonės yra smarkiai susijusios. Ta pati „Lifosa“ turėjo ekonominių santykių su kitais tiekėjais, ir paslaugų, ir žaliavų. Ta situacija palies gerokai platesnį ratą žmonių ir verslų. Bet reikia suprasti, kad tai yra dalis pokyčių, į kuriuos mes šiandien įžengėme ir, matyt, kad tų pokyčių bus dar daugiau“, – BNS sakė J. Rojaka.
„Kalbant apie rinką, rinkos turbulencijos mes neišvengsime. Jau dabar ypač globalioje prekių rinkoje matome labai didelius svyravimus ir reikia suprasti, kad mes juos šiandien toleruosime, prie jų adaptuosimės. Tai reikštų, kad tam tikros kainos ar jų svyravimai bus dar šiemet“, – kalbėjo ji.
J. Rojaka sako, kad chemijos ir energetinių resursų sektoriai yra susiję su Rusija, todėl gali būti smarkiai paveikti ir produkcijos kainos galėtų kilti dėl susidariusių paklausos ir pasiūlos žirklių.
„Trąšų ir chemijos sektorius turi labai aiškius ciklus, būdavo ne vieną kartą, kai tas cikliškumas pasikartodavo ir kainos užkildavo gerokai smarkiau ir po tam tikro laikotarpio jos susibalansuodavo. Dirbantys šiame sektoriuje yra pripratę prie tokių svyravimų, bet žinoma, šiuo metu esanti turbulencija yra išskirtinė“, – teigė J. Rojaka.
100 proc. „Lifosos“ akcijų priklauso Šveicarijoje registruotai „EuroChem Group“, kurios 90 proc. priklauso A. Melničenkos valdomai Kipro įmonei „AIM Capital“.
„Lifosa“ 2020 metais gavo 315,2 mln. eurų pajamų – 10,6 proc. mažiau nei 2019 metais. Įmonės audituotas grynasis pelnas mažėjo 6,4 proc. iki 16,8 mln. eurų.
„Lifosa“ eksportuoja apie 98 proc. produkcijos. Pagrindine eksporto rinka pernai liko Europa: Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Belgijos, Airijos, Ukrainos, Ispanijos ir Lenkijos rinkos, tačiau eksportuojama ir į kitus žemynus.
Premjerė neprognozuoja „Lifosos“ ateities, G. Landsbergis ragina padėti įmonei
Premjerė Ingrida Šimonytė neprognozuoja Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ likimo, jos netiesioginį savininką Rusijos oligarchą Andrejų Melničenką įtraukus į ES sankcijų sąrašą ir ketvirtadienį bankams įšaldžius įmonės sąskaitas.
„Nesiimu spėlioti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė premjerė, paklausta dėl įmonės ateities.
„Dabar turime daug neapibrėžtumų ir dėl globalių tendencijų, tarkime, naftos rinkose ir dėl sankcijų taikymo, todėl nenorėčiau nei spėlioti, nei spekuliuoti“, – teigė I. Šimonytė.
Tuo metu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad, jo žiniomis, „Lifosa“ kreipsis į teismą ir aiškinsis, ar jai sankcijos pritaikytos teisingai. Jis taip pat siūlo ieškoti būdų, kaip padėti „Lifosos“ darbuotojams.
„Įmonei (...) yra paliekama teisė kreiptis į teismą ir patikrinti, ar sankcijos buvo pritaikytos teisingai. Kiek girdėjau, gali būti šiuo keliu einama“, – žurnalistams teigė ministras.
Pasak G. Landsbergio, Vyriausybė ir ministerijos turi stebėti situaciją.
„Vyriausybė ir ypatingai tos ministerijos, kurios tiesiogiai gali pagelbėti, manau, kad turi rimtai žiūrėti į problemas, kurios kyla žmonėms ir padėti“, – sakė G. Landsbergis.
Jis, be kita ko, priminė, kad tuo pačiu keliu anksčiau ėjo ir Baltarusijos valdoma Druskininkų „Belorus“ sanatorija, bet ji teismą 2021 metais pralaimėjo.
„Belorus“ siekė, kad „Swedbank“ veiksmai, kai bankas 2020-ųjų gruodį areštavo sanatorijos sąskaitas, būtų pripažinti neteisėtais.
„Belorus“ iki 2021-ųjų birželio vidurio priklausė Baltarusijos prezidento reikalų valdybai. Jai vadovavo į ES sankcijų sąrašus daugiau nei prieš dešimtmetį įtrauktas Viktoras Šeimanas, tačiau jam išėjus į pensiją, priežasties sanatorijai neveikti ir toliau blokuoti sąskaitas nebeliko – „Swedbank“ 2021 metų vasarą atblokavo jos sąskaitas. Sanatorija neveikė daugiau nei pusmetį.
2021 metų birželio viduryje sanatorija Aliaksandro Lukašenkos įsakymu buvo perduota Baltarusijos visuomenės sveikatingumo ir sanatorinio-kurortinio gydymo respublikiniam centrui.
