Siūlymą didinti NPD palaikė 46, prieštaravo 7, o susilaikė 39 Seimo nariai. Parlamentarai nepritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui projektą svarstyti skubos tvarka. Jam bus prašoma Vyriausybės išvados.
„Įstatymų projektais siūlomos priemonės, skirtos neatidėliojant padėti įveikti infliacijos neigiamą poveikį mūsų pažeidžiamiausiems visuomenės nariams (...), kurių perkamoji galia, ir dėl to gyvenimo kokybė, mažėja labai sparčiai kasdien“, – abu pasiūlymus Seimo nariams pristatė prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė.
Anot jos, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, dar labiau pradėjo augti ir taip augusios energetinių išteklių, maisto ir kitų žaliavų kainos, ką šalies gyventojai jau jaučia ir ateityje jaus dar labiau. „Su šių metų biudžetu patvirtinti socialinių dydžių, tiek minimalios mėnesinės algos (MMA), tiek kitų socialinių išmokų padidėjimai prie esminių infliacinių tempų yra reikšmingi ir svarbūs, bet nepakankami pažeidžiamiausių žmonių apsaugai nuo infliacijos. (...) Šiandien tai kaip per maža nuskausminamųjų dozė“, – teigė I. Segalovičienė.
Prezidentūra teikė parlamentui Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus infliacijos padariniams amortizuoti. G. Nausėda siūlo NPD didinti nuo 460 iki 510 eurų. Neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims maksimaliai taikytinas NPD siektų 820 eurų arba 765 eurus, priklausomai nuo reglamentuotų sąlygų.
Kaip rašoma projekto aiškinamajame rašte, siūloma priemonė švelnintų „išskirtinio kainų šoko“ pasekmes uždirbantiems mažiausias pajamas, taip pat „sudarytų sąlygas tęstinai didinti NPD link MMA, taip mažinant mažai uždirbančiųjų skurdą ir pajamų nelygybę“.
Anot Prezidentūros, padidinus NPD, biudžetas kasmet prarastų apie 62 mln. eurų pajamų. „Tai investicijos į dirbančių asmenų skurdo ir pajamų nelygybės mažinimą didinant mažiausiai uždirbančiųjų pajamas neeilinio kainų šoko akivaizdoje“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Kartu teiktas antrasis G. Nausėdos siūlymas išmokėti vienkartines 100 eurų išmokas labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms buvo atmestas. Už jį balsavo 38 parlamentarų, 33 ir 25 atitinkamai prieštaravo ir susilaikė.
„Siūlymas padėtų kompensuoti išskirtinio kainų šuolio pasekmes (realių pajamų mažėjimą) senatvės pensijos amžių sukakusių asmenų, negalią turinčių asmenų, šeimų su trimis ir daugiau vaikų, ar vaikų, augančių namų ūkiuose su labai mažomis pajamomis, ir prisidėtų prie išvardintų socialiai pažeidžiamų asmenų grupių skurdo rizikos ir pajamų nelygybės mažinimo“, – priemonės nauda argumentuojama jos aiškinamajame rašte.
Preliminariais Prezidentūros skaičiavimais, šiai priemonei finansuoti reikėtų skirti 103,4 mln. eurų biudžeto lėšų.
Prezidentūra taip pat numato, kad infliacijai padidėjus labiau, nei planuota sudarant šių metų biudžetą, į jį bus surenkama daugiau įplaukų iš netiesioginių mokesčių, daugiausiai pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų, iš kurių būtų galima finansuoti siūlomas priemones. Skaičiuojama, kad tokios įplaukos sudarytų 0,3 proc. BVP.
Toliau NPD didinimo klausimas bus svarstomas Biudžeto ir finansų komitete ir į Seimo plenarinę posėdžių salę turėtų grįžti kovo 31 d.
