Užimtumo tarnybos duomenimis, Kaune vasario 1 d. nedarbas buvo vos 0,2 proc. didesnis už šalies vidurkį – 10,4 proc. Rajone šis procentas dar mažesnis – 9,2 proc.
Ir nors viešojoje erdvėje netrūksta pareiškimų, esą nedarbas Lietuvoje, lyginant su ikipandeminiu laikotarpiu, stipriai išaugo, statistika rodo ne tokį ir didelį skirtumą.
Šiemet Lietuvoje nedarbas siekė 10,2 proc., o prieš pandemiją 2020 metų vasario 1 d. buvo vos procentu mažesnis – 9,2 proc., Kauno mieste – 9,4 proc., o rajone – 8,2 proc.
Ieško įvairių specialistų
„Kaune šiuo metu tarp paklausiausių ieškomų darbuotojų – valytojai, tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojai, pagalbiniai darbininkai, virėjai ir pardavėjai. Rajone dažniausiai ieškoma pagalbinių darbuotojų, taip pat tarptautinių krovinių vežėjų, valytojų, krautuvų vairuotojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų“, – teigė Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.
Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų vasario 1 d. Kaune darbo ieškojo 18,8 tūkst., rajone – 5,9 tūkst. žmonių.
Paradoksas, nors nedarbo lygis prieš COVID-19 pandemiją ir buvo šiek tiek mažesnis, darbo vietų pasiūla besibaigiant pandemijai Kaune išaugo beveik 1,5 karto, o rajone net 4,3 karto. Tai yra šių metų sausį Kaune buvo 5,1 tūkst., o rajone – 1, 5 tūkst. laisvų darbo vietų, o 2020-ųjų sausį Kaune registruota 3,5 tūkst., o rajone vos 348 laisvos darbo vietos.
Pasak Užimtumo tarnybos atstovės M.Jankauskienės, iš penkių didžiųjų šalies miestų Kaune yra daugiausia darbo neturinčių asmenų, mažiausiai – Šiauliuose (7,6 proc.). Iš 60 šalies savivaldybių mažiausias registruotas nedarbas yra Kauno rajone, Prienuose, Kaišiadoryse ir Pagėgiuose.
Konkuruoja tarpusavyje
Kad trūksta ne darbo, o darbuotojų, tvirtina ir geidžiamiausi Kauno darbdaviai. Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) prieš porą metų įsikūrusios gamyklos „Continental“ komunikacijos vadovė Ieva Koncevičiūtė teigė, kad įmonė šiemet planuoja pasamdyti 300 darbuotojų, o visiškai veikianti gamykla turėtų turėti daugiau nei 1500 komandos narių.
„Ką tik atšventėme 500-ojo darbuotojo prisijungimą prie mūsų komandos Kaune ir skelbiame apie didelius plėtros planus Kaune. Taip pat stebime ir aplink esančių verslų norą augti ir suprantame, kad esame stiprioje konkurencijoje dėl darbuotojų pritraukimo.
Natūralu, kad kyla pagrįstų abejonių, ar spės Kaunas pritraukti papildomos darbo jėgos, kad šie verslo planai taptų realybe.
Kol kas samdome gana dideliu tempu ir sėkmingai, tačiau jaučiame specialistų trūkumą ir matome, kad tai gali tapti rimtesniu iššūkiu ateinančiais metais“, – kalbėjo I.Koncevičiūtė.
Situaciją „Continental“ atstovė vertino kaip įtemptą ne tik dėl konkurencijos tarp darbdavių, bet ir dėl sparčiai kylančių atlyginimų ir didelės darbuotojų kaitos. Pasak jos, sunku Kaune rasti žmonių, kurie turėtų patirties automobilių elektronikos srityje.
„Kyla iššūkių rasti kokybės kontrolės ir įrenginių priežiūros specialistų, sudėtingus elektronikos gamybos procesus išmanančių žmonių, ypač trūksta patyrusių inžinierių“, – vardijo I.Koncevičiūtė.
Tarp specialistų, kurių nuolat ieško viena didžiausių Kauno gamyklų, – darbuotojai, turintys elektronikos ir automatikos žinių, procesų, kokybės, įrangos priežiūros inžinieriai ir technikai.
„Pradėjome specialistų dairytis už Kauno rajono ribų ir kitose šalyse. Taip pat bandome prisidėti prie mums reikalingų specialistų Kaune ugdymo“, – sakė „Continental“ atstovė.
Sieks ir perkvalifikuoti
Kad Kauno miestas ir rajonas susiduria su verslui reikalingų darbuotojų stygiumi, neslėpė ir Kauno ekonominės plėtros agentūros „Kaunas IN“ direktorius Tadas Stankevičius.
„Esminė problema, kad nemažos dalies darbo rinkoje esančių ar laikinai darbo neturinčių žmonių gebėjimai, žinios ir turimi darbo įgūdžiai neatitinka realių darbo rinkos poreikių“, – teigė T.Stankevičius.
Pasak jo, Kaune nesunkiai galėtų įsidarbinti net iki penkių šimtų programuotojų, duomenų analitikų, inžinerijos specialistų ir kitų IT įmonėms reikalingų darbuotojų.
„Visiems jiems net nereikia privalomo aukštojo išsilavinimo. O tokie darbo rinkos poreikiai yra geras signalas tiems, kurie norėtų ir galėtų persikvalifikuoti“, – sakė „Kaunas IN“ vadovas.
Pasak T.Stankevičiaus, dar šiemet Užimtumo tarnyba pasiūlys tiek tuo metu nedirbantiems, tiek ir darbinę kryptį norintiems pakeisti žmonėms persikvalifikavimo programas, kurios bus orientuotos į perspektyviausias industrijas. Tarp tokių – informacinės technologijos, inžinerinė pramonė ir gyvybės mokslai.
„Būtent šiose srityse koncentruojasi ir ateityje koncentruosis užsienio ir vietos investicijos. Ir būtent šios industrijos galės siūlyti didesnius už rinkos vidurkį atlyginimus“, – įsitikinęs T.Stankevičius. Jo teigimu, Kauno siekis yra perkvalifikuoti tūkstančius specialistų.
IT rinka tapo itin aktyvi
„IT darbo rinka Kaune yra gana karšta – darbuotojų paklausa per pastaruosius metus augo gerokai greičiau nei pasiūla. Tačiau iki šiol bendrovė Kaune pasamdo daugiausia darbuotojų ir jų patirtis bei įgūdžiai pateisina lūkesčius“, – tvirtino bendrovės „Telesoftas“ personalo vadovė Gabija Šarkytė.
Pasak jos, pandemijos pradžioje buvo daug nežinomybės ir kartu buvo juntamas sulėtėjimas, tačiau antraisiais metais IT rinka tapo itin aktyvi.
„IT sprendimų poreikis didėjo, ir tai išjudino darbo rinką. Didžiausi pastarųjų metų iššūkiai yra darbuotojų pasiūlos mažėjimas ir ilgiau trunkančios atrankos“, – sakė „Telesofto“ atstovė.
Kad daugiau sunkumų buvo per pirmąją pandemijos bangą ir karantiną, pažymėjo ir „Continental“ atstovė I.Koncevičiūtė.
„Pradžioje samdyti žmones buvo kiek sudėtingiau, jautėsi rinkos sustojimas, o dabar procesai juda greičiau, kandidatų turime gerokai daugiau“, – sakė personalo vadovė.
Vietų įdarbinti prieglobsčio prašytojus Kaune tikrai atsiras
Olga Grigienė
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinė direktorė
„Nuolat kalbame su rūmų nariais, beveik visi – nesvarbu, ar tai didelės įmonės, ar smulkusis verslas – sako tą patį: darbuotojų trūksta faktiškai visose srityse.
Apklausos rodo, kad Kaune trūksta tiek nekvalifikuotų darbuotojų – kambarinių, virtuvės darbuotojų, valytojų, tiek aukštos kvalifikacijos specialistų.
Mūsų įsitikinimu, Lietuvoje fiksuojama bedarbystė tapo labiau ne nedarbo rodikliu, o rodikliu, signalizuojančiu apie skaičių žmonių, kurie tiesiog nenori dirbti. Ne kartą sakėme, kad 9 mėnesių pašalpa yra perteklinė ir neskatina žmogaus pradėti darbo santykius. Taip, privalome padėti žmonėms, kurie neteko darbo, gal net momentiškai galėtume ir daugiau padėti, bet laike ištemptos pašalpos tampa gana komfortabilia padėtimi, kai žmogus tiesiog nebenori grįžti į darbo rinką.
Yra ir kita medalio pusė – tai juodoji darbo rinka, kai žmonės gauna pašalpą, bet dirba statybose, ūkininkauja, prekiauja, taip gaudami valstybei nedeklaruotas pajamas. Manome, kad tai rodo ir tam tikrą Darbo inspekcijos darbo broką, nes negebama užkirsti kelio piktnaudžiavimui ir tai menkina sąžiningai mokesčius mokančių verslų, ypač smulkiųjų, motyvaciją.
Šių dienų aktualija, kai Lietuva aktyviai siūlo prieglobstį nukentėjusiems nuo karo Ukrainoje, šalia visos atjautos situacijos sudėtingumui, verslui skamba pozityviai, nes vietų įdarbinti prieglobsčio prašytojus tikrai turime. Suprantame, kad tai bus daugiau moterys ir vaikai, tačiau darbo Kaune atsiras visiems.
Antra vertus, dėl šio karo darbo rinkai kyla ir naujų iššūkių – tokios tarptautinės Kauno apskrityje veikiančios gabenimo kompanijos kaip „Hoptransa“ ir „Hegelmann Transporte“ šiandien jau susiduria su situacija, kad daugybė jų įdarbintų vairuotojų iš Ukrainos masiškai grįžta į namus, nes yra pasiryžę kariauti.
Darbo rinka vėl patirs didžiulių iššūkių, nes Kaune įdarbintų ukrainiečių buvo šimtai.“
