Rusiją paliko ir „Coca-Cola“, pradėjusi ten veikti dar nesubyrėjus SSRS, ir daugiau nei prieš tris dešimtmečius ten įsikūręs „McDonald’s“. Nutraukti visi užsienio naftos koncernų projektai, gamyklas paliko tarptautinės automobilių gamybos kompanijos.
O tarptautinė agentūra „Fitch“ Rusijos skolos reitingą sumažino iki C lygio, kuris reiškia bevertį šlamštą. Mat rusai su kreditoriais pasiūlė atsiskaityti rubliais. Tik laiko klausimas, kada pastarieji kreipsis į teismą ir bus pripažintas valstybės bankrotas.
Vakarams įšaldžius Rusijos centrinio banko atsargas Kremlius ėmėsi neregėtų veiksmų – nuo vakar iki rugsėjo 9 d. sustabdytas užsienio valiutos grynaisiais pinigais pardavimas.
Turintiems santaupų doleriais ar eurais rusams leidžiama atsiimti jas tik doleriais ir tik iki 10 tūkstančių (8,96 tūkst. eurų).
O galintys išvykti iš šalies specialistai renkasi tas valstybes, kurios dar nenutraukė susisiekimo oru.
„Kompanija pasiūlė persikelti, aš taip ir padariau. Informacinių technologijų (IT) specialistų išvyko daug, nes tokios įmonės turi biurus tiek Europoje, tiek Amerikoje, todėl gali parsikviesti darbuotojus“, – laikraščiui „Novaja gazeta“ pasakojo IT bendrovėje dirbantis Aleksejus, sutiktas Kirgizijos Ošo oro uoste.
Jo kolega Igoris iš pradžių ketino sprukti per Gruziją sausuma, bet kelias buvo uždarytas, todėl su mergina irgi spėjo įsigyti lėktuvo bilietą į Ošą.
„Tiesiog bijau, kad paskelbs mobilizaciją. Be to, aš dirbu užsienio kompanijoms ir nesuprantu, kaip jos galėtų atsiskaityti su manimi, jei likčiau Rusijoje. „PayPal“ neveikia, „Payoneer“ irgi, net ir „Visa“ su „Mastercard“ nutraukė veiklą“, – skundėsi rusas.
Savo ruožtu Rusijos ekonomistas Andrejus Movčianas „Novaja gazeta“ tvirtino, kad bėdos dėl užsienio valiutos – tiktai tikrųjų problemų pradžia.
„Pamažu viskas leisis žemyn. Pirkiniams valiutos nėra, sustos prekybos operacijos, ims trūkti detalių ir žaliavų. Bus stabdomos gamyklos, nes neliks iš ko mokėti algas.
Tai išvysime jau po 3–5 savaičių. O tuomet lauks antroji banga: kris paklausa vidaus rinkoje, nes žmonės nebeturės už ką pirkti. Tuomet veiklą stabdys net ir tos įmonės, kurios gali išsiversti be importo“, – aiškino finansininkas.
Jo teigimu, ši krizė bus kur kas didesnė nei ta, kuri šalį ištiko subyrėjus Sovietų Sąjungai, nes tuomet Rusijai buvo suteikiamos tarptautinės paskolos bei humanitarinė pagalba.
„Jei dar bus įvestas ir embargas naftai, neteksime dar apie 200 milijardų dolerių (180 mlrd. eurų) per metus“, – liūdną ateitį piešė A.Movčianas.
Parengta pagal „Novaja gazeta“.