Nemokumo tikimybė Rusijoje – didelė
Pagrindinis kredito reitingo tikslas – įvertinti skolininko, t. y. šalies, įsipareigojimų nevykdymo riziką. Kuo aukštesnis reitingas, tuo mažesnė įsipareigojimų neįvykdymo rizika, ir atvirkščiai.
Iki CCC sumažintas reitingas rodo, kad rizika, jog šalis nesugebės (arba nenorės) sumokėti savo skolų, yra labai didelė.
Baltarusijos ekonominių tyrimų centro (BEROC) vyresnysis ekonomistas Dmitrijus Krukas teigia, kad taip atsitiko dėl sprendimo blokuoti atsargas Vakarų šalių bankų sąskaitose. Dėl to Rusija praranda gebėjimą valdyti savo saugumo pagalvę, kuri buvo vienas iš pagrindinių jos stabilumo elementų.
Sankcijos šalies bankų sektoriui, įskaitant kai kurių bankų atjungimą nuo SWIFT sistemos, taip pat padidino riziką. Tai užkerta kelią ne tik pačioms finansų įstaigoms, bet ir sukelia didžiulį šoką visai Rusijos ekonomikai, tęsia ekonomistas.
Tačiau čia reikia kalbėti ne tik apie Rusijos galimybes vykdyti skolinius įsipareigojimus – beje, tikimybė, kad Rusija neįvykdys savo įsipareigojimų, labai didelė. „Dabar svarbiausias klausimas, ar Maskva iš esmės stengsis grąžinti savo užsienio skolas. Pirma, Kremlius jau pareiškė, kad ketina tai daryti ne ta valiuta, kuria buvo išduotos paskolos, o Rusijos rubliais. Tai būtų skolinių įsipareigojimų pažeidimas.
Antra, Rusijos finansų ministerija pareiškė, kad jos gebėjimas sumokėti užsienio skolas priklausys „nuo užsienio šalių taikomų ribojamųjų priemonių“, – zerkalo.io kalbėjo ekonomistas.
Baltarusijos padėtis dar ne tokia rimta
Reitingų agentūrų ataskaitose Baltarusijos padėtis ypatinga tuo, kad jose paprastai atsižvelgiama į šalies galimybes gauti finansinę paramą iš Rusijos. Jei ne tai, šalies reitingas būtų buvęs gerokai žemesnis dar prieš karą Ukrainoje.
„Dabar Maskvos galimybės teikti finansinę paramą Minskui yra labai menkos. Galima sakyti, kad Baltarusijai reikalingi pinigai Rusijos standartais nėra tokie dideli. Tačiau tokioje situacijoje, kur atsidūrė Rusija, svarbus kiekvienas doleris. Todėl Maskvos gebėjimas teikti paramą yra labai abejotinas. Tačiau dar labiau abejotinas yra noras – jie turi pakankamai daug rūpesčių“, – tęsė D.Krukas.
Baltarusijos padėtis šiuo metu yra šiek tiek geresnė nei Rusijos: jos aukso atsargos nėra užblokuotos užsienio sąskaitose, o Minskui taikomų sankcijų mastas kiek mažesnis nei Rusijai.
Kovą ir balandį Baltarusija turės sumokėti palūkanas ir didžiąją dalį valstybės skolos – 350 mln. JAV dolerių. Didžioji dalis mokėjimų atiteks Rusijai ir Eurazijos stabilizavimo ir plėtros fondui. D.Krukas įsitikinęs, kad tokio dydžio mokėjimai Baltarusijai artimiausiais mėnesiais bus įmanomi įvykdyti. Tačiau ilgainiui ekonomistas įžvelgia techninio įsipareigojimų nevykdymo galimybę.
„Viena vertus, negalime teigti, kad 350 mln. JAV dolerių – jau kritinė suma, tačiau, atsižvelgiant į esamą situaciją, ji jau rytoj gali tokia tapti. Valdžia kaip ir anksčiau tikisi, kad pasiseks išgyventi pradinę finansinės panikos ir netikrumo bangą, o tada bus rastas koks nors sprendimas. Todėl esu linkęs manyti, kad jie bandys šią sumą sumokėti. Kad Baltarusijos reitingas nukrito iki lygio, buvusio prieš įsipareigojimų nevykdymą, nereiškia, kad įsipareigojimų nevykdymas artimiausiu metu yra neišvengiamas. Tačiau jei pažvelgsime į tolesnį laikotarpį, tikimybė yra didelė.
Ekonomistas teigia, kad valstybės skolos grąžinimas gali tapti problema jau šiais metais.
Tačiau baltarusiai turi svarbesnių klausimų: dėl Baltarusijos valdžios institucijų dalyvavimo Rusijos kare prieš Ukrainą ir su tuo susijusių pasekmių sumažės baltarusių pajamos, o dalis ekonomikoje dirbančių žmonių neteks darbo.
„Valstybės skola šiuo metu nėra svarbiausias dalykas. Net jei darytume prielaidą, kad bus paskelbtas techninis įsipareigojimų nevykdymas, tai neturės tokių pražūtingų pasekmių, palyginti su tuo, kas vyksta dabar: sankcijos, didelio masto eksporto sukrėtimas, nenoras dirbti su Baltarusijos verslu. Visos šios problemos yra daug rimtesnės ir svarbesnės, nei įsipareigojimų nevykdymas“, – mano D.Krukas.
Atsižvelgdamas į būsimą didžiulį eksporto sumažėjimą, ekonomistas mano, kad 2009-2010 m. buvusi situacija „atrodys kaip lengvas pasivaikščiojimas“. Jo teigimu, to pasekmes baltarusiai pajus po kelių mėnesių, jei ne po kelių savaičių.
„Privačios įmonės, kurios negalės gaminti ir tiekti savo produktų užsienio rinkoms, turės sumažinti darbuotojų skaičių. Valstybinės įmonės, net jei kurį laiką formaliai neatleis žmonių, turės mažinti atlyginimus ar net atidėti jų mokėjimą“, – mano ekonomistas.
Verslo sunkumai taip pat turės įtakos vidaus kainoms. Dėl to mažėjant pajamoms ir blogėjant padėčiai darbo rinkoje baltarusiai susidurs su kainų kilimu.
D.Krukas mano, kad valdžios institucijos bandys mažinti kainas administraciniu būdu, tačiau tai gali tik šiek tiek sulėtinti kainų šoką. Kita šio sprendimo pusė – smarkiai sumažės vartotojų pasirinkimo galimybės: daug prekių, kurių kainos bus kontroliuojamos, gali tapti neprieinamos.
„Spėju, kad kažkur bus deficitas. Tai reiškia, kad pirkėjai rinksis ne iš dvidešimties prekių pavadinimų, kaip anksčiau, o tik iš vienos ar dviejų alternatyvų, dažniausiai pagamintų Baltarusijoje“, – svarstė zerkalo.io pašnekovas.
Eksporto problemos ir vidaus sunkumai taip pat turės įtakos Baltarusijos rublio kursui stabilesnių užsienio valiutų atžvilgiu.
