„Sėjai turime daugiausia savaitę. Jeigu iki to laiko karas nesibaigs, pasaulis susidurs su problemomis dėl maisto“, – įspėjo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas ekonomikos klausimais Olegas Ustenka.
Tai yra tiesa, nes Ukraina laikoma Europos aruodu – čia auginama labai daug grūdų, kuriuos perka gausybė valstybių.
Gresia netgi badas
Daugiausia pasaulyje kviečių užaugina Kinija bei Indija – atitinkamai 134,3 ir 98,5 mln. tonų.
Bet didžiausia eksportuotoja yra Rusija, kasmet į užsienį išgabenanti apie 40 mln. tonų.
Ukraina šiuo atžvilgiu yra penkta pasaulyje, eksportuojanti per 18 mln. tonų kasmet.
Rusijos grūdų eksporto likimas itin abejotinas, o Ukrainoje jų gali būti užauginta itin mažai dėl vykstančių karo veiksmų.
Labiausiai dėl to nukentėtų Azijos ir arabų valstybės. Pavyzdžiui, Egiptas, Tunisas, Marokas ir netgi Bangladešas didžiąją dalį javų įsiveža būtent iš Rusijos ar Ukrainos. Daug jų perka ir Pietų Afrikos Respublika, ir kitos šio žemyno šalys – Kamerūnas, Alžyras, Uganda, Libija, Kenija, Etiopija, Mozambikas.
Pasaulio banko teigimu, nutrūkęs kviečių eksportas ypač skaudžiai kirstų šalims, kurias jau dabar kamuoja krizė ir badas, – Jemenui, Sirijai ir netgi Libanui. Dėl galimo maisto trūkumo savo piliečius jau įspėjo ir Indonezijos prezidentas Joko Widodo.
Kainos smarkiai pakilo
Lietuva patenka tarp 20 didžiausių pasaulio kviečių eksportuotojų, kiekvienais metais užsienyje parduodama daugiau nei pusė šių grūdų, kurių užauginama apie 4 mln. tonų.
Šiuo metu kviečių kainos Paryžiaus biržoje jau viršijo 400 eurų už toną, nors pernai liepą tesiekė 184 eurus.
Tačiau tai ne itin džiugina mūsų šalies ūkininkus, nes smarkiai pakilo ir degalų, ir ypač trąšų kainos.
„Akivaizdu, kad į pasėlius teks gerokai daugiau investuoti negu anksčiau, tad reikės daugiau apyvartinių lėšų.
O koks bus derlius, to niekas pasakyti negali. Tad rizika didelė“, – sakė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas Aušrys Macijauskas.
Anot jo, šiais metais, skirtingai nei anksčiau, itin vangiai sudarinėjamos išankstinės sutartys: nei ūkininkai, nei grūdų supirkėjai nenori prisirišti prie esamos kainos, nes nuspėti, kokia ji bus nuėmus derlių, yra tiesiog neįmanoma.
Siūlo atleisti vadžias
Kad būtų išvengta maisto stygiaus, A.Macijausko nuomone, Europai būtina atsisakyti kai kurių Briuselio kabinetuose sukurtų reikalavimų, daugiausia susijusių su žaliuoju kursu.
„Apsirūpinimui maistu turėtų būti teikiama pirmenybė.
Pavyzdžiui, prancūzai jau atšaukė ūkininkams nustatytą prievolę dalį žemės palikti pūdymui. Dabar ten sėjami javai“, – pasakojo asociacijos vadovas.
Išeičių ieškoma ir kitose valstybėse.
Pasak Kylio (Vokietija) pasaulio ekonomikos instituto prekybos analitiko Hendriko Malkow, vienas būdų padidinti grūdų pasiūlą pasaulinėje rinkoje yra galimybė atsisakyti juos auginti biodegalams.
„Vien Vokietijoje tai padidintų maistui skirtų javų pasėlių plotus trimis procentais.
Tačiau tokį sprendimą reikia priimti jau artimiausiomis savaitėmis“, – portalui Manager-magazin.de sakė ekspertas.
Galbūt siekdama išvengti maisto stygiaus Europa ryžtųsi stabdyti grūdų eksportą? „Nerealu. Tokiu atveju mes eksportuotume badą, o tai reikštų dar neregėtas pabėgėlių minias visame žemyne“, – teigė A.Macijauskas.
Kviečių eksporto lyderiai (2020 m.)
Šalis Mln. tonų
Rusija 37,3
JAV 26,1
Kanada 26,1
Prancūzija 19,8
Ukraina 18,1
Australija 10,4
Argentina 10,2
Vokietija 9,3
Indija 7
Kazachstanas 5,2
Šaltinis: „Faostat.org“.