„Tuo tarpu mes vis dar sakome „palaukite, dar truputį anksti“ ir „dar palauksime porą–tris savaites, tada galbūt kažką nuspręsime“. Atleiskite, bet už poros–trijų savaičių ir šildymo sezonas pasibaigs. Tai mes apsimesime, kad šildymo sezonas prabėgo nejuntamai ir be jokių pasekmių žmonėms?“, – klausė šalies vadovas.
G.Nausėdos teigimu, Prezidentūros užsakymu buvo atlikta visuomenės nuomonės apklausa, kuri, pasak jo, parodė, kad 90 proc. apklaustųjų „pakankamai skaudžiai“ jaučia infliacijos pasekmes, taip pat 90 proc. galvoja, kad valstybės institucijos daro nepakankamai, jog kompensuotų infliacijos padarinius.
„Mes turime pagaliau rasti savyje valios imtis tų sprendimų. Galime diskutuoti dėl konkrečių sprendimų, galima atmesti vienus, pasirinkti kitus, bet kuomet atmetami vieni sprendimai ir nepasiūloma nieko mainais, atleiskite, tai yra nelabai konstruktyvios politikos pavyzdys“, – sakė šalies vadovas.
Seimas praėjusią savaitę nesvarstyti prezidento siūlymo mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams išmokėti vienkartines 100 eurų išmokas, tačiau ėmėsi jo iniciatyvos didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 460 iki 510 eurų.
Paklaustas apie naujus antiinfliacinių priemonių pasiūlymus, G.Nausėda teigė lauksiantis siūlymų iš kitų politikų, taip pat galbūt grįšiantis prie ankstesnių savo iniciatyvų.
„Galimas dalykas, kad bus grįžta prie tų pačių siūlymų, kuriuos ir mes pateikėme, juo labiau, kad vienas mūsų siūlymų dėl NPD didinimo praėjo, nors ir gana sunkiai. Man bus labai įdomu pažiūrėti į antrąjį balsavimą“, – sakė prezidentas.
Pasak šalies vadovo, su pačia infliacija Lietuvoje kovoti neįmanoma, nes ją lemia tokios priežastys, kurias paveikti valstybėje instrumentų nėra.
„Todėl turime galvoti, kaip galime kompensuoti augančią infliaciją ir mūsų pasiūlymas dėl vienkartinių 100 eurų išmokų buvo nukreiptas būtent į tai. Jis buvo labai tikslinis, kryptingas, koncentruotas, nukreiptas į pažeidžiamiausias visuomenės grupes. Tiesą sakant, įdomu, kokiais argumentais būtų galima paneigti, kad toks sprendimas šiandien yra nereikalingas“, – kalbėjo G.Nausėda.
Pasak jo, siekiant suvaldyti infliaciją, galėtų būti grįžtama ir prie neefektyviomis anksčiau laikytų priemonių.
„Esu atviras ir kitiems pasiūlymams. Šiandien jokios priemonės neturėtų būti tabu – taip pat ir galbūt tos, kurias anksčiau nurašydavome ir sakydavome, kad tai netradicinės ar neduos efekto. Šiandien žmonėms reikia mūsų realios pagalbos, nes tai yra ne tik ekonominis ir socialinis klausimas, bet tai yra ir nacionalinio saugumo klausimas“, – kalbėjo šalies vadovas.
„Žmonės, kurie mato valstybės rūpestį jais, tikrais supras pavojaus valandą, kad ir valstybei reikia padėti“, – pridūrė jis.
Vasarį Lietuvoje infliacija, palyginti su 2021 metų vasariu, siekė 14,2 procento.
Premjerė Ingrida Šimonytė atmeta šalies vadovo kritiką dėl valdančiųjų veiksmų reaguojant į šalyje kylančią infliaciją. Ministrė pirmininkė dar kartą pabrėžė, kad konkrečius sprendimus reikėtų priimti tik matant pilną ekonomikos vaizdą.
„Prezidentas galbūt pavargo šiek tiek pavargo užsiimti užsienio politika ir vėl grįžo prie savo įprastų Vyriausybės kritikavimo pomėgių“, – trečiadienį Vyriausybės spaudos konferencijoje sakė I. Šimonytė.
Ministrė pirminikė akcentavo, kad Vyriausybė pirmiausiai planuoja sulaukti atnaujintų ekonominių projekcijų, kurias kitą savaitę turėtų pateikti Lietuvos bankas. Tik įvertinus prognozes, pasak jos, bus galima pasirinkti tikslingiausias infliacijos švelninimo priemones.
„Yra daug neapibrėžtumų dabartinėje ekonominėje situacijoje ir tas neapibrėžtumas yra labai didelis. Ir dėl to patikimai prognozuoti tiek ekonomikos plėtrą, tiek atskirų rodiklių pokytį yra sudėtinga. Žinoma, tai nekeičia to fakto, kad infliacijos rodikliai bus aukšti, tačiau reikia labai gerai įsivertinti jos šaltinius ir tuomet pasirinkti priemones, kurios būtų taikliausios šitoms problemoms spręsti“, – aiškino ji.
Premjerė patikino, kad Vyriausybė kainų augimo situaciją „vertina rimtai“ ir akcentavo, kad matant pilną vaizdą, bus pateikti atitinkami pasiūlymai problemų sprendimui. Ministrė pirmininkė pridūrė, kad infliacijos padarinius galima amortizuoti ne tik šalies vadovo siūlomomis priemonėmis.
„Suprantu, kad prezidentui atrodo, jog jo siūlomos priemonės yra absoliuti tiesa ir vienintelis galimas sprendimas, tačiau matyt gali būti ir kitokių požiūrių“, – teigė I. Šimonytė.
Smarkiai išaugus energijos kainoms, sausio pradžioje Vyriausybė pritarė antrajam energijos kainų švelninimo paketui. Nuspręsta parlamentui siūlyti įstatymo projektą, kuriame numatoma centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui taikyti nulinį lengvatinį PVM tarifą, o tai valstybės biudžetui kainuotų maždaug 23,3 mln. eurų.
Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda Seimui taip pat pateikė infliacijos padarinių amortizavimui skirtus įstatymų projektus. Šalies vadovas siūlo didinti NPD nuo 460 iki 510 eurų bei išmokėti vienkartines 100 eurų išmokas labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.
Vis tik Vyriausybės siūlymą ketvirtadienį nusprendęs svarstyti Seimas po pateikimo pritarė tik vienai iš dviejų Prezidentūros priemonių – siūlymui didinti NPD.
Tuo metu įvairioms frakcijoms atstovaujantys parlamentarai antradienį Seimui pateikė net 10 iniciatyvų dėl PVM įstatymo pakeitimų, tačiau daugelis jų buvo grąžinti tobulinti arba atmesti.
Anot Statistikos departamento, infliacijai daugiausiai įtakos turi šilumos, degalų ir tepalų, kietojo kuro, pieno ir jo produktų, dujų, duonos ir grūdų produktų, daržovių, restoranų, kavinių, elektros, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų kainų padidėjimas bei vandentiekos kainų sumažėjimas.
Ekonomistai sako, kad kainų augimas tęsis, pikas gali būti pasiektas vasarą.
