Karas išjudino kalbas apie apsirūpinimą maistu: priminė, kokia situacija jau buvo

Dėl Rusijos karinės invazijos Ukrainoje ES žemės ūkis ir apsirūpinimas maistu tapo pagrindiniu saugumo politikos prioritetu, teigia ES žemės ūkio komisaras Januszas Wojciechowskis. Tuo tarpu didžiausios maisto pramonei atstovaujančios asociacijos Lietuvoje jau kreipėsi į šalies valstybės institucijas, siūlydamos maisto sektorių pripažinti ypač svarbia pramonės šaka.

Pieno ir mėsos pramonė yra pagrindiniai ES žemės ūkio ir maisto sektoriai, produktais aprūpinantys ne tik Bendrijos vidaus rinką.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pieno ir mėsos pramonė yra pagrindiniai ES žemės ūkio ir maisto sektoriai, produktais aprūpinantys ne tik Bendrijos vidaus rinką.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pieno ir mėsos pramonė yra pagrindiniai ES žemės ūkio ir maisto sektoriai, produktais aprūpinantys ne tik Bendrijos vidaus rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pieno ir mėsos pramonė yra pagrindiniai ES žemės ūkio ir maisto sektoriai, produktais aprūpinantys ne tik Bendrijos vidaus rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Mar 23, 2022, 2:39 PM, atnaujinta Mar 23, 2022, 2:46 PM

Bendrijos žemės ūkio ministrų susitikime J.Wojciechowskis pabrėžė, kad greta įprasto dėmesio saugumo ir gynybos politikai, žemės ūkis atsidūrė strateginiame vaidmenyje, praneša portalas „Euractiv“.

„Žemės ūkio plėtros ir atsparumo pusiausvyra turi būti pagrindinė priemonė siekiant įgyvendinti mūsų tikslą – užtikrinti aprūpinimą maistu“, – susitikime sakė J.Wojciechowskis.

Europos Komisijos duomenimis, pieno ir mėsos pramonė yra pagrindiniai ES žemės ūkio ir maisto sektoriai, produktais aprūpinantys ne tik Bendrijos vidaus rinką. Pagal pieno ir mėsos produktų aprūpinimą planetos gyventojams ES šalys yra tarp didžiausių eksportuotojų pasaulyje. Didžioji dalis ES mėsos ir pieno pramonės priklauso nuo importuojamų pašarinių kultūrų iš Ukrainos, be to, yra didelė Europos šalių priklausomybė nuo rusiškų dujų ir trąšų.

Maisto pramonę pripažinti ypač svarbia pramonės šaka Lietuvoje pasiūlė asociacija „Lietuvos maisto pramonė“, Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija, Lietuvos paukštininkystės asociacija, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija ir Lietuvos pienininkų asociacija „Pieno centras“.

Pasak „Pieno centro“ vadovo Egidijaus Simonio, apsirūpinimo maistu priemonių paketas, kuris bus finansuojamas ES bei nacionalinėmis lėšomis, turi būti racionaliai panaudotas, investicijos ūkių plėtrai ir maisto gamybai turi būti skiriamos tikslingai.

„Būtina stiprinti pagrindinių maisto produktų pramoninę infrastruktūrą, apimančią visą tiekimo grandinę nuo žaliavos gamybos ūkiuose, produktų perdirbimo ir jų logistikos iki vartotojo stalo“, – naujienų agentūrai „Elta“ sakė E.Simonis.

Jis pridūrė, kad valstybė turi užtikrinti nepertraukiamą maisto pramonės veiklą, kuri apimtų prieigą prie energetinių išteklių, prekių judėjimą per sienas ir šalies viduje, veiksmingą prieigą prie reikiamų resursų – visa tai padėtų užtikrinti nenutrūkstamą maisto gamybą ir tiekimą ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu.

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius „Eltai“ sakė, kad mūsų šalis susiduria su vietoje pagamintos mėsos trūkumu.

„Pavyzdžiui, per pandemiją uždarius sienas, paaiškėjo, kad kiaulienos atsargų turime vos porai savaičių“, – teigia E.Mackevičius.

Pasak jo, Lietuvoje pagaminama vos pusę šalyje suvartojamos kiaulienos, pusę jos turime importuoti.

E.Mackevičiaus vertinimu, valstybės strategija turi remtis prioritetinėmis priemonėmis, kurios užtikrintų savarankišką apsirūpinimą mėsa, kitais strateginiais maisto produktais.

„Į gyvulininkystę ir mėsos perdirbimą valstybės mastu neinvestuojama, parama pramonei nepakankama, o ateityje išvis neplanuojama. Pasaulyje vieną krizę keičia kita, tad reiktų vis tik susidėlioti prioritetus taip, kad neliktume alkani“, – sako E.Mackevičius.

Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, europarlamentarai ragina imtis veiksmų, kad ES būtų užtikrintas aprūpinimas maistu.

 

Ketvirtadienį europarlamentarai balsuos dėl rezoliucijos, kurioje raginama mažinti ES priklausomybę nuo importo ir maksimaliai plėsti maisto produktų vidaus rinką. Kartu bus siūloma nedelsiant aktyvuoti 500 mln. eurų krizių valdymo fondą ir pratęsti pandemijos metu įvestas lengvatas kaimo plėtros paramai, pranešė Europos Komisija.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.